Ji nebrangi, gana švelni paviršiams ir neturi agresyvių cheminių medžiagų.

Neutralizuoja nemalonius kvapus

Nemalonūs kvapai vonios kambaryje dažnai sklinda ne tik iš paties klozeto.

Juos gali lemti ir vanduo, kalkių apnašos ar sunkiai pasiekiamose vietose susikaupę nešvarumai.

Maistinė soda gali padėti neutralizuoti dalį nemalonių, ypač rūgštinės kilmės, kvapų, o ne vien užmaskuoti juos dirbtiniu aromatu.

Padeda pašalinti lengvas dėmes

Maistinė soda yra švelniai abrazyvi, todėl gali padėti nuvalyti lengvas dėmes, vandens žymes ir paviršines apnašas.

Ji ypač praverčia tada, kai nenorima braižyti keraminio paviršiaus šiurkščiomis kempinėmis ar kiekvienai dėmei naudoti stiprių valiklių.

Gali būti naudojama bakeliui prižiūrėti

Vienas praktiškų būdų – naudoti sodą klozeto bakeliui.

Kartą per mėnesį galima įberti maždaug stiklinę maistinės sodos į bakelį, palikti kelioms valandoms arba per naktį, o tada nuleisti vandenį.

Vis dėlto nereikėtų tikėtis stebuklingo efekto: įsisenėjusių kalkių ar rūdžių soda viena pati greičiausiai nepašalins.

Švelnesnė keraminiams paviršiams

Agresyvūs valikliai, dažnai naudojami ilgą laiką, gali veikti paviršius, tarpines ar metalines detales. Maistinė soda yra gerokai švelnesnė, todėl tinka reguliariai keraminio klozeto ar praustuvo priežiūrai.

Neturi aštrių kvapiklių ir stiprių cheminių medžiagų

Maistinė soda neturi intensyvių kvapiklių, todėl gali būti tinkamas pasirinkimas tiems, kuriems nepatinka stiprūs valiklių aromatai arba kurie nori paprastesnės valymo rutinos.

Yra nebrangi ir lengvai prieinama

Maistinė soda kainuoja nedaug, jos lengva rasti parduotuvėse, be to, ją galima naudoti ir kitose namų vietose.

Palyginti su specializuotais tualeto valikliais, jos kaina maža, o reguliariai priežiūrai ji gali būti naudinga.

Tinka reguliariai priežiūrai

Didžiausias maistinės sodos privalumas – ne vienkartinis įspūdingas efektas, o reguliarus naudojimas.

Kartą per mėnesį įbėrus jos į vandens bakelį, o retkarčiais panaudojus ir pačiame klozete, galima lengviau palaikyti švarą ir gaivesnį kvapą.

Universali buities priemonė

Turint maistinės sodos namuose, ji praverčia ne tik tualetui.

Ją galima naudoti šiukšliadėžei gaivinti, kvapams šaldytuve mažinti, praustuvui valyti ar kaip pagalbinę priemonę lengvai nutekėjimo angų priežiūrai.

Tačiau stipriems užsikimšimams šalinti geriau rinktis mechanines priemones arba specialius valiklius.

The post Kam berti sodą į klozetą appeared first on Kauno savaitė.

Bent jau taip žadama įvairiuose reklaminiuose klipuose.

Tačiau ar tai iš tikrųjų atitinka tiesą?

Naujausi tyrimai rodo, kad net skalbiant aukštoje temperatūroje ne visada pavyksta sunaikinti pavojingas bakterijas.

Kodėl taip nutinka ir kaip sumažinti riziką?

Kodėl skalbimas 60 °C temperatūroje negarantuoja bakterijų sunaikinimo

Plačiai paplitusi nuomonė, kad skalbimas 60 °C temperatūroje veiksmingai pašalina mikroorganizmus.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje medicinos darbuotojams rekomenduojama darbo aprangą skalbti būtent tokioje temperatūroje mažiausiai 10 minučių.

Tačiau neseniai atliktas tyrimas atskleidė netikėtų faktų – daugelis buitinių skalbimo mašinų nepasiekia deklaruojamos temperatūros.

Mokslininkai išbandė šešis skirtingus skalbimo mašinų modelius, naudodami audinių mėginius, užkrėstus Enterococcus faecium bakterijomis.

Kaip praneša leidinys NewScientist, greituose 60 °C režimuose pusė mašinų nesugebėjo sumažinti bakterijų kiekio net 90 proc.

Net ir naudojant įprastą skalbimo ciklą, kas trečia mašina neįvykdė šios užduoties.

Priežastis slypi tame, kad tikroji skalbimo metu pasiekiama vandens temperatūra dažnai yra gerokai žemesnė nei nurodoma, ypač trumpuose režimuose.

Vienu atveju skalbimo mašina veikė vos 20 °C temperatūroje – ir savininkas apie tai nė neįtarė.

Kuo pavojingos skalbimo mašinos

Be problemų, susijusių su temperatūros režimu, tyrimas atskleidė dar vieną nerimą keliantį aspektą – mikroorganizmai ilgainiui prisitaiko prie sąlygų skalbimo mašinos viduje ir išsiugdo atsparumo plovikliams genus.

Bakterijų DNR analizė prieš kelis skalbimo ciklus ir po jų parodė, kad bakterijos įgyja mutacijas, padedančias joms išgyventi net nepalankioje aplinkoje.

Šis atradimas itin svarbus sveikatos priežiūros įstaigoms – tai rodo, kad naudojant buitines skalbimo mašinas medicininių uniformų skalbimui gali plisti hospitalinės infekcijos ir didėti antibiotikų atsparumo problema.

Kaip sumažinti bakterijų kiekį skalbimo mašinoje

Norint sumažinti užsikrėtimo per skalbinius riziką ir palaikyti pačios mašinos švarą, specialistai rekomenduoja reguliariai naudoti specialias dezinfekavimo priemones, skirtas skalbimo mašinoms valyti.

Taip pat kartkartėmis verta įjungti skalbimo ciklą 90 °C temperatūroje, kad būtų sunaikinti skalbimo būgno viduje susikaupę mikroorganizmai.

Būtina naudoti ir kalkių šalinimo priemones – kalkių nuosėdos trukdo kaitinimo elementams tinkamai veikti, dėl ko vanduo neįkaista iki reikiamos temperatūros.

Tokios paprastos profilaktinės priemonės padeda išlaikyti skalbinių higieną ir apsaugo skalbimo mašiną nuo pavojingų bakterijų kaupimosi.

Be to, svarbu tinkamai elgtis su nešvariais drabužiais, ypač sportine apranga, kad būtų išvengta spartaus bakterijų dauginimosi.

Apibendrinant

Nors skalbimo mašinos ir yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, svarbu suprasti, kad jų galimybės naikinti bakterijas yra ribotos.

Nepakankamas vandens pašildymas ir atsparių mikroorganizmų atsiradimas verčia imtis papildomų profilaktikos priemonių – reguliariai valyti skalbimo mašiną ir tinkamai rinktis skalbimo režimus.

The post Jūsų skalbimo mašina nesunaikina bakterijų appeared first on Kauno savaitė.