Tačiau pažvelgus į „Nikon Comedy Wildlife Photography Awards 2025“ finalistų nuotraukas, vaizdas pasikeičia.

Liūtai kelia scenas, paukščiai pasimeta erdvėje, lemūrai lyg užsiima rytine joga, o vikrios lapės staiga parodo savo nerangumą.

Šios nuotraukos juokingos ne todėl, kad gyvūnams „nepasisekė“, o todėl, kad jose lengva atpažinti mus pačius.

Būtent už tai šis konkursas mylimas visame pasaulyje.

„Tai į kurią pusę mano lizdas?“

Stiprus vėjas Bemptono uolose klaidino padūkėlius (Morus bassanus). „Žolę tiesiog pūtė jiems tiesiai į akis“, – aiškina fotografė.
Nuotrauka: Alison Tuck. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Aš tiesiog negaliu sulaukti, kada tapsiu karaliumi“

Serengetyje liūtiukas atkakliai reikalauja dėmesio, o pavargusi motina akivaizdžiai svajoja apie tylą. „Alkani jaunikliai ją persekiojo vėl ir vėl“, – prisimena autorius.
Nuotrauka: Bretas Saalvehteris. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Sveiki atvykę į jogos kursą Zen-Lemur!“

Vienas lemūras siekia nušvitimo, kitas abejoja, ar tai verta pastangų prieš pusryčius.
Nuotrauka: Andrejus Giliovas. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Eik šalin“

Jūrinis erelis Japonijoje aiškiai parodo: grobiu dalintis neketina.
Nuotrauka: Annette Kirby. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Teritorijos gynimo operacija“

Paprastasis suopis persekioja erelį Islandijos danguje – netikėtas vaidmenų pasikeitimas. Surengė jam tikrą oro ataką.
Nuotrauka: Antoine’as Rezeris. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Greitaeigis raganosis-paukštis“

Panikos akimirka, nerangus pakilimas ir absoliutus ryžtas išsigelbėti.
Nuotrauka: Jeffas Martinas. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Apkalbos“

Leopardai atrodo taip, lyg apkalbėtų trečiąjį už nugaros.
Nuotrauka: Hikkaduwa Liyanage Prasantha Vinod. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Mielasis, prašau, nustok!“

Liūtė akivaizdžiai nepatenkinta, kad patinas nusprendė purtyti šlapius karčius šalia jos.
Nuotrauka: Massimo Felici. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Patylėk, tu“

Laibasnapiai narūnėliai aiškinasi santykius ankštame uolėtame kyšulyje. „Kartais taip ir norisi nukąsti kaimynui galvą“, – juokauja autorius.
Nuotrauka: Warrenas Price’as. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Choras“

Trys liūtai žiovauja vienu metu – retas sutapimas ir idealus momentas.
Nuotrauka: Melin Elvangjer. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Į šokių aikštelę – lapės breiko šokėjų dvikovoje“

Žaidžiantys lapiukai primena gatvės šokių mūšio dalyvius: vienas suklupo, o kitas tarsi juokiasi.
Nuotrauka: Paula Rustmeier. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„O Dieve, jis vėl savo!“

Gyvūno mimika kalba pati už save – komentarų nereikia.
Nuotrauka: Davidas Rice’as. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Važiuoklė nuleista“

Raudonkaklė narė leidžiasi taip, lyg naudotų vandenį kaip kilimo ir tūpimo taką.
Nuotrauka: Erkko Badermannas. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

„Jei tik galėčiau matyti toliau…“

Varlė žvilgčioja iš vamzdžio, naudodama draugą kaip pakylą – tarsi bandytų išsiaiškinti, kas slypi už jų mažo pasaulio ribų.
Nuotrauka: Andrew Mortimeris. Vaizdo šaltinis: comedywildlifephoto.com

The post 14 juokingiausių laukinės gamtos gyvūnų nuotraukų appeared first on Kauno savaitė.

Žmogaus regą sudėtinga būtų pavadinti idealia. Nei aštrumu, nei regimu spalvų spektru ar matymo kampu ji nėra itin pranaši. Tačiau palyginti su dauguma kitų gyvūnų, matome mes visai neprastai – nuodėmė būtų skųstis.

Galite tuo įsitikinti vien peržvelgę šiuos paveikslėlius: juose vaizdas tas pats, bet reginčios akys – kitos. Todėl ir rezultatas kartais labai netikėtas.

Šunys

Nemato raudonos ir oranžinės spalvų, tačiau daug geriau už žmogų skiria pilkus atspalvius.

Gerai mato naktį. Būdinga silpna ilgaregystė (iki +0,5 dioptrijos), 700–900 m atstumu puikiai atpažįsta judančius objektus. Tačiau prastai skiria viską, kas arčiau nei 35–50 cm.

Papūgos

Gali matyti visą žmogui prieinamą spalvų spektrą ir dar ultravioletinę spinduliuotę.

Šie paukščiai – tetrachromatikai: dauguma žmonių akies tinklainėje turi tris šviesai jautrias ląsteles, leidžiančias matyti spalvas, o papūgos – keturias. Dėl to jos skiria tūkstančius atspalvių, mums atrodančių kaip ta pati spalva.

Pagrindinės papūgų regimos spalvos – raudona, žalia, mėlyna, tačiau ultravioletinė spinduliuotė svarbiausia.

Tų paukščių regos aštrumas keliskart didesnis nei žmogaus. Labai gerai mato į tolį ir geba reguliuoti regėjimą priklausomai nuo atstumo iki objekto.

Pelės

Pasaulį mato dvispalvį: gali atskirti žalią spalvą ir iš dalies – ultravioletinę spinduliuotę.

Prastai skiria atspalvius, bet labai gerai – ryškumą.

Regos aštrumas 30 kartų prastesnis už žmogaus, užtat pelės nepalyginamai geriau mato tamsoje.

Musės

Akys facetinės – sudarytos iš daugelio atskirai vaizdą fokusuojančių segmentų, taigi vaizdą jos mato kaip mozaiką.

Skiria visą žmogui prieinamą spalvų spektrą ir ultravioletinę spinduliuotę. Be pastarosios, pagrindinės regimos spalvos – mėlyna, žalia ir raudona.

Musių akys nepaprastai jautrios ryškumo pokyčiams. O dar jos trumparegės.

Regos aštrumas maždaug 100 kartų prastesnis už žmogaus.

Žuvys

Turi puikiai išsivysčiusį spalvų suvokimą ir gali skirti visą žmogui prieinamą spalvų spektrą bei ultravioletinę spinduliuotę. Kai kurios žuvys mato ir infraraudonųjų spindulių diapazoną.

Didesniame gylyje prasčiau skiria raudonus atspalvius ir geriau mato geltoną, žalią bei mėlyną spalvas.

Regos aštrumas kelias dešimtis kartų menkesnis nei žmogaus. Žuvys yra visiškos trumparegės – gerai mato ne toliau kaip 1,5 m.

O bendros regos ribos – 10–12 m.

Vėžliai

Jų akių tinklainė turi aliejingą spalvų filtrą, suteikiantį vėžliams išskirtinį gebėjimą matyti pasaulį spalvotai. Vis dėlto šių gyvūnų akys jautriausios geltonos, oranžinės ir raudonos spalvų spektrui. Violetinių ir mėlynų atspalvių vėžliai nemato ir yra trumparegiai.

The post Pasaulis svetimomis akimis appeared first on Kauno savaitė.

Visų žemėje esančių gyvūnų biomasę apskaičiavo Veizmano instituto (Izraelis) darbuotojai.

Tarp daugelio žinduolių rūšių yra gana gerai ištirtų, apie kurias daug žinome: ir kokiame diapazone svyruoja jų masė, kiek jų yra skirtingose populiacijose, kaip dauginasi, kaip greitai auga ir pan.

Naudojant šias charakteristikas, galima apskaičiuoti bendrą visos rūšies biomasę.

Tačiau mažai ištirtų rūšių yra kur kas daugiau. Šių gyvūnų masei suskaičiuoti buvo naudojamas dirbtinis intelektas (DI).

Taigi… (nekantrus būgnų garsas): rezultatai.

Sausumos žinduolių masė yra apie 22 mln. tonų, jūrinių – beveik dvigubai daugiau, apie 40 mln. Tarp jūrų gyvūnų pusę biomasės sudaro ūsuotieji banginiai.

Tarp antžeminių rūšių vaizdas yra sudėtingesnis. Dešimt didelių sausumos gyvūnų rūšių sveria apie 8,8 milijono tonų, tai yra 40 proc. sausumos gyvūnų biomasės.

Pirmoje vietoje yra baltauodegis elnias, gyvenantis Amerikos žemynuose, daugiausia Šiaurės Amerikoje – jo biomasė siekia apie 2,7 mln. tonų. Po jo seka šernas (laukinė kiaulė) – 1,9 mln. Trečioje vietoje yra afrikiniai drambliai – 1,3 mln. tonų. Ketvirtoje – didžioji pilkoji kengūra su 0,6 mln. tonų. Likusias vietas pasidalino kelių rūšių elniai, kitos rūšies kengūros ir afrikinis karpotis.

Šikšnosparniai (Chiroptera) sudaro 7 proc. sausumos gyvūnų biomasės, nors, skaičiuojant vienetais, jie sudarys du trečdalius visų gyvūnų. Graužikai sudaro dar 7 proc.

Bet kalba eina tik apie laukinius graužikus, kurie negyvena šalia žmogaus.

Apskritai visi šie skaičiai susiję tik su laukiniais gyvūnais. Nei žmonės, nei karvės, nei šunys čia neįtraukti.

Mokslininkai žmones, karves ir šunis suskaičiavo anksčiau. Žmonių biomasė siekia apie 390 milijonų tonų, o visų naminių gyvūnų – be naminių paukščių, bet kartu su miesto pelėmis ir žiurkėmis – net 630 mln., iš kurių 420 milijonų tonų yra karvės.

Kaip matote, pagal masę žmogus su savo gyvulininkyste jau seniai nusveria visus laukinius žinduolius. Visa „laukinė“ biomasė prilygsta naminių šunų biomasei. Na, mūsų katės sveria maždaug dvigubai daugiau nei Afrikos drambliai.

The post Kiek sveria visi žinduoliai žemėje? appeared first on Kauno savaitė.