Šiam projektui Ekonomikos ir inovacijų ministerija suteikė stambaus investicinio projekto statusą, kuris užtikrins greitesnį jo įgyvendinimą.

Planuojama, kad 25,1 proc. įmonės „Lithuania Defense Services“ (LDS), valdomos „KNDS Deutschland“ bei „Rheinmetal Landsysteme“, akcijų turėtų atitekti „EPSO-G Invest“. Konkrečias bendradarbiavimo sąlygas šalys planuoja suderinti 2026 metais.

Įmonės plėtrai reikalinga infrastruktūra planuojama įkurti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). „Lithuania Defense Services“ į projektą ketina investuoti apie 50 mln. eurų, sukurti maždaug 100 naujų darbo vietų.

Dalis tankų bus surenkama Lietuvoje

Siekiant užtikrinti kuo spartesnį tankų pristatymo grafiką ir sudaryti prielaidas Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų plėtrai, buvo susitarta dėl dalies tankų surinkimo Lietuvoje.

LDS, po pasirašytų susitarimų su KAM, ketina statyti moderniausio tanko „Leopard 2 A8“ surinkimo gamyklą Lietuvoje. Lietuva, savo ruožtu, įsipareigoja prisidėti prie LDS gamybinės bazės plėtros ir kartu su tankų įsigijimo sutartimi pasirašė papildomą susitarimą dėl tankų kovinės techninės parengties užtikrinimo.

„Šis susitarimas žymi esminį Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimo etapą. Pirmą kartą istorijoje dalis moderniausių NATO standartus atitinkančių kovos tankų bus surenkami Lietuvoje, o kartu kuriama infrastruktūra užtikrins ilgalaikę jų techninę parengtį. Tai sustiprina mūsų kariuomenės galimybes ir tuo pačiu plėtoja šalies gynybos pramonę”, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

LDS bus atsakinga ne tik už Lietuvoje komplektuojamų tankų surinkimą, bet ir už ilgalaikį „Leopard 2 A8“ bei kitos Lietuvos kariuomenės technikos aptarnavimą, remontą ir techninės parengties užtikrinimą. Taip pat tikimasi, kad ateityje LDS galės teikti paslaugas ir Lietuvoje dislokuotai Vokietijos brigadai bei aptarnauti ir platesnį šarvuotosios technikos parką iš kitų šalių.

„Mes planuojame, kad pirmasis Lietuvoje surinktas tankas turėtų išriedėti 2028 metų pradžioje, o visi likusieji bus pagaminti, kaip ir sutarta atnaujintoje sutartyje, iki 2030 metų pabaigos“, – sakė LDS valdybos pirmininkas Markus Schmidt.

KAM rašo, jog šis projektas žymi reikšmingą žingsnį įgyvendinant ministerijos strateginį prioritetą – kurti vietinės gynybos pramonės pajėgumus, sudarant galimybes Lietuvoje vystytis karinės technikos surinkimo, gamybos ir ilgalaikės priežiūros infrastruktūrai.

Teigiama, kad bendradarbiavimas su KNDS ir „Rheinmetall“ leis Lietuvai pritraukti modernias karines technologijas ir sustiprinti šalies atsparumą bei gynybinį potencialą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Sutarta dėl „Leopard“ tankų: žadama 50 mln. eurų investicija appeared first on Kauno savaitė.

Anot jo, mėginimai šį klausimą interpretuoti pagal politines nuotaikas yra nepriimtini.

„Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodančius pasisakymus apie siūlymus mažinti gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, noriu aiškiai pasakyti, kad neturiu jokios tolerancijos bandymams aplink save kurti politinį triukšmą Lietuvos saugumo sąskaita“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Sinkevičius.

„Daugiau nei 5 proc. BVP įsipareigojimas gynybai yra neginčytina koalicijos sutarta riba ir jokie mėginimai interpretuoti šį klausimą pagal politines nuotaikas man nepriimtini“, – akcentavo socialdemokratų pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad būtent LSDP pasiūlė ir užtikrino daugiau nei 5 proc. finansavimą krašto apsaugai, todėl diskusijų dėl lėšų mažinimo jo vadovaujamoje partijoje nebus.

„Siūlantiems mažinti gynybos finansavimą rekomenduoju prisiminti, kokios valstybės piliečiais esate ir atsakingai dirbti savo šalies interesų labui“, – pabrėžė M. Sinkevičius.

Pirmadienį naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis negarantuoja, jog jo vadovaujama frakcija palaikys 2026 m. valstybės biudžeto projektą. „Aušrietis“ taip pat teigė, kad, norint užtikrinti pakankamą finansavimą kitoms lėšų stokojančioms sritims, būtų galima apkarpyti gynybai numatytą skirti lėšų dalį.

Be to, grupė parlamentarų trečiadienį užregistravo siūlymą kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugai skirti 5 proc. nuo BVP. Siūloma, kad likę 0,38 proc., kurie Vyriausybės parengtame projekte numatyti gynybos finansavimui, būtų skirti vidaus saugumui ir keliams.

Siūlymą registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Bronius Ropė, Jaroslavas Narkevičius, mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas, „aušriečiai“ Lina Šukytė-Korsakė ir Aidas Gedvilas.

Šių metų birželį NATO sąjungininkės susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pritarusios JAV siūlomam išlaidų padidinimui siekiant atgrasyti Rusiją.

Savo ruožtu Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Sinkevičius: 5,38 proc. BVP gynybai yra neginčytina riba appeared first on Kauno savaitė.

„Tai yra tikrai pasiteisinęs projektas. Tą mes girdime ir iš tėvų, nes vaikai įgūdžių įgauna, iš virtualios erdvės išeina į lauką. Gauna ne tik teorinių, bet ir praktinių patarimų. Matyt, atėjo laikas paklausti, ar to pakanka. Mano požiūriu, nepakanka“, – trečiadienį teigė TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Šiuo metu pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso metu devintokams dėstoma teorija apie piliečių vaidmenį gynyboje, vedamos paskaitos apie higieną lauko sąlygomis, moksleiviai mokomi, kaip gamtoje rasti vandens, taip pat mokomasi statyti palapines, kurti laužavietes.

Moksleiviai taip pat mokosi saugiai valdyti pneumatinius ginklus, susipažįsta su šaudymo pozicijomis. Vedamos paskaitos ir apie pirmąją pagalbą ir pan.

Konservatorių manymu, jau nuo artėjančių mokslo metų šis kursas turėtų būti dėstomas ir 10 klasių mokiniams ir ilgainiui aprėpti ir jaunesnius moksleivius bei 11–12 klasėse besimokančius jaunuolius.

„Principas, kurį mes siūlome, yra labai paprastas – startuojant nuo kitų mokslo metų jau turėti ne tik devintose, bet ir dešimtose klasėse pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą. Tada judėti į jaunesnes 5–8 klases ir dar kitais metais judėti į dar vyresnes – 11 arba 12 klases. Norėtume pasiekti, kad 2028-ųjų mokslo metuose mes jau turėtume visą apimantį pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą mūsų mokyklose”, – teigė L. Kasčiūnas.

TS-LKD teikiamomis įstatymo pataisomis ketinama numatyti, kad konkrečią pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymo tvarką – t. y., kokias temas integruoti į kitus dalykus ir dėstyti kaip atskirą subjektą – nustatytų švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Vienas esminių iššūkių – instruktorių trūkumas

L. Kasčiūno teigimu, pagrindinis iššūkis, organizuojant kursus devintokams, yra instruktorių trūkumas. Todėl, siekiant pritraukti atsargos karius dėstyti kursą mokyklose bei palengvinti procesus, konservatoriai siūlo pataisą, numatančią, kad pareigūnams ir kariams mokamos pensijos priedas nepriklausytų nuo pajamų, gautų už pedagoginę veiklą.

„Važiuojant per Lietuvą susitinkame su šauliais ir atsargos kariais. Išgirdau vieną labai konkrečią problemą – atsargos karys iki 65 metų šalia valstybinės pensijos gauna ir valstybinės pensijos priedą, kas sudaro apie 298 eurus. Jeigu jis gautų kad ir labai trumpalaikį kontraktą ar sutartį pagal individualią veiklą dėstyti šį kursą mokyklose, jam iš karto nusiskaičiuotų ta suma nuo valstybinės pensijos priedo. Kitaip tariant, tai yra trukdis, pritraukiant atsargos karius, nes, jeigu jie gauna iš šono kažkokį tai uždarbį, jiems iš karto mažina valstybinės pensijos priedą“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Todėl lydinti pataisa yra siūlymas už pedagoginę veiklą daryti išimtį atsargos kariams, kad jie galėtų išsaugoti valstybinės pensijos priedą ir kartu gauti tam tikrą, turbūt labiau simbolinį užmokestį už darbą mokyklose būtent dėstant pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą“, – tęsė jis.

Anot politiko, užtektų surasti bent 300–4­­00 naujų instruktorių, kad būtų pasiektas esmingas proveržis.

Tiesa, pastebi pataisų iniciatoriai, instruktoriams, norintiems gynybos kursą dėstyti mokyklose, keliamos atitinkamos sąlygos – asmuo turi būti praėjęs privalomą trijų savaičių pedagogikos ir psichologijos kursą.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas 9 klasių moksleiviams yra bendras Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektas. Jis pristatytas 2022-ųjų gegužę. Projektą kartu su ministerijomis įgyvendina Lietuvos šaulių sąjunga.

2023–2024 mokslo metais išgyvenimo įgūdžių bei pilietiškumo pradmenų mokėsi pusė visų šalies devintokų. Šiuo metu kursas privalomas visiems devintokams.

Tris dienas trunkančiuose kursuose mokiniai mokosi išgyvenimo įgūdžių ekstremaliose situacijose: ką turėti namuose ir ką susidėti į kuprinę, kai reikia evakuotis, ką reiškia įvairūs civilinės saugos signalai, kaip pasigaminti maisto gamtos sąlygomis ir daugelio kitų gyvenime reikalingų įgūdžių. Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga.

Per tris kurso dienas devintokai mokosi, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremalių situacijų atveju, išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pavyzdžiui, kaip įkurti laužą, įsirengti pastogę, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei ir kitų įgūdžių, kurie gali praversti ir kasdieniame gyvenime.

Devintokai taip pat supažindinami su įvairia ekipuote, išmoksta, kaip susidėti būtiniausių išgyvenimui daiktų kuprinę, kaip reikėtų paruošti sausą davinį, užsimaskuoti, apsirengti ar saugiai naudotis ginklu, jeigu iškiltų būtinybė, įgyja topografijos žinių.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siūlo pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą dėstyti 5–12 klasių moksleiviams appeared first on Kauno savaitė.