Ar būtina kasdien muiluoti visą kūną? Kodėl nemalonus kvapas kartais atsiranda net ką tik nusiprausus? Ir ar įmanoma persistengti rūpinantis intymia higiena?

Dermatologai ir kiti gydytojai atsako į penkis klausimus, kurių žmonės neretai drovisi paklausti net per konsultaciją.

Ar būtina kasdien praustis po dušu ir muiluoti visą kūną?

Nors kasdienis dušas daugeliui tapęs įpročiu, griežtos taisyklės, kad kiekvienas žmogus būtinai turi kasdien nusiprausti nuo galvos iki kojų, nėra.

Prausimosi dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo, prakaitavimo, oro sąlygų ir odos būklės.

Pavyzdžiui, po intensyvios treniruotės, sunkaus fizinio darbo ar karštą vasaros dieną nusiprausti tikrai verta. Tačiau ramiai namuose praleidus dieną, kai beveik neprakaituota, kai kuriems žmonėms gali pakakti apsiprausti tik labiausiai prakaituojančias kūno vietas.

Dar viena dažna klaida – įsitikinimas, kad kiekvieną kartą būtina gausiai muiluoti visą kūną.

Dermatologai pataria daugiausia dėmesio skirti pažastims, kirkšnims, pėdoms ir odos raukšlėms. Kitoms kūno vietoms, jei jos nėra nešvarios, dažnai užtenka vandens.

Ypač karštas vanduo ir agresyvios prausimosi priemonės gali pažeisti natūralų apsauginį odos sluoksnį. Dėl to oda sausėja, ima niežėti ar pleiskanoti.

Amerikos dermatologų akademija rekomenduoja rinktis šiltą, o ne karštą vandenį, švelnias prausimosi priemones ir duše neužsibūti ilgiau kaip 5–10 minučių.

Ar po kiekvieno apsilankymo tualete būtina apsiprausti?

Intymi higiena – tema, apie kurią kalbėti ne visiems patogu, tačiau būtent čia neretai persistengiama.

Po tuštinimosi svarbiausia tinkamai nuvalyti išangės sritį. Tam galima naudoti minkštą tualetinį popierių arba apsiprausti vandeniu.

Vanduo padeda švelniai pašalinti nešvarumus, tačiau stipriai trinti odos ar kiekvieną kartą naudoti muilo nebūtina.

Išangės srities oda jautri. Dažnas prausimas agresyviomis priemonėmis, šiurkščios kempinės ar kvapios drėgnos servetėlės gali sukelti sudirgimą, niežulį ir net smulkius odos pažeidimus.

Svarbu ir tai, kad nereikia mėginti valyti išangės vidaus – pakanka išorinės srities.

Jei nuolat vargina niežulys, skausmas ar kraujavimas, priežastis gali būti ne nepakankama higiena, o hemorojus, išangės įplėšos arba odos ligos. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją.

Ar intymias kūno vietas reikia plauti ir iš vidaus?

Vienas labiausiai paplitusių mitų – kad kuo kruopščiau plaunami lytiniai organai, tuo geriau.

Moterims svarbu žinoti, kad makštis turi natūralią apsivalymo sistemą. Joje gyvenantys naudingi mikroorganizmai padeda palaikyti tinkamą rūgštingumą ir apsaugoti nuo infekcijų.

Makšties plovimas iš vidaus, vadinamasis makšties plovimas ar irigacija, gali sutrikdyti natūralią mikroorganizmų pusiausvyrą ir padidinti infekcijų riziką.

Kasdienei higienai pakanka švelniai nuplauti išorinius lytinius organus šiltu vandeniu. Prireikus galima naudoti švelnią, bekvapę prausimosi priemonę, jei ji nedirgina odos.

Vyrams taip pat nereikia stiprių antiseptikų ar gausiai putojančių priemonių.

Neapipjaustytiems vyrams svarbu švelniai nuplauti varpos galvutę po apyvarpe, jei ši lengvai atsismaukia, ir po prausimosi grąžinti apyvarpę į įprastą padėtį. Jei apyvarpė atsismaukia sunkiai ar skausmingai, jos negalima traukti per jėgą.

Nemalonus kvapas, neįprastos išskyros, deginimas ar niežulys gali būti sveikatos sutrikimo požymiai, todėl jų nereikėtų mėginti pašalinti vien intensyvesniu prausimusi.

Kodėl iš bambos kartais sklinda nemalonus kvapas?

Bamba – viena dažniausiai pamirštamų kūno vietų.

Ypač gilioje bamboje gali kauptis prakaitas, odos riebalai, negyvos odos ląstelės ir net smulkūs drabužių pūkeliai.

Šilta ir drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis, todėl ilgainiui gali atsirasti nemalonus kvapas.

Klivlando klinikos specialistai pataria bambą švelniai išvalyti bent kartą per savaitę.

Tam paprastai pakanka šilto vandens ir nedidelio kiekio švelnaus muilo. Jei bamba gili, galima atsargiai naudoti sudrėkintą vatos pagaliuką arba minkšto audinio kampelį.

Svarbiausia nešveisti odos ir po valymo bambą gerai nusausinti.

Jeigu atsiranda paraudimas, skausmas, išskyros arba nemalonus kvapas neišnyksta net reguliariai prausiantis, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kodėl prakaito kvapas grįžta net ką tik nusiprausus?

Daugelis nustemba, kai nemalonus kūno kvapas pasirodo vos po kelių valandų nuo dušo.

Tačiau pats šviežias prakaitas paprastai beveik neturi kvapo. Jis atsiranda tada, kai ant odos esančios bakterijos skaido prakaito ir odos išskyrų medžiagas.

Ypač palankios sąlygos tam susidaro pažastyse ir kirkšnyse.

Net kruopščiai nusiprausus, oda netampa sterili – ir neturėtų tokia būti. Mikroorganizmai yra natūralios odos mikrobiotos dalis.

Nemalonaus kvapo priežastis kartais slypi ir drabužiuose. Jei marškinėliai buvo persigėrę prakaitu ir netinkamai išskalbti, juos vėl apsivilkus kvapas gali greitai sugrįžti.

Todėl svarbu ne tik reguliariai praustis, bet ir keisti apatinius drabužius, kojines, tinkamai skalbti aprangą bei gerai nusausinti prakaituojančias kūno vietas.

Gali padėti ir antiperspirantai. Skirtingai nei dezodorantai, kurie daugiausia mažina ar maskuoja kvapą, antiperspirantai mažina patį prakaitavimą.

Kūno kvapui įtakos taip pat turi mityba, stresas, hormoniniai pokyčiai ir kai kurie vaistai.

Jei kvapas staiga labai pasikeičia, tampa neįprastai stiprus arba nepraeina laikantis įprastos higienos, verta pasitarti su gydytoju.

Svarbiausia – ne prausimosi dažnumas, o tinkami įpročiai

Gydytojai pabrėžia, kad švari oda nebūtinai reiškia nuolat muilu šveičiamą kūną.

Perdėta higiena gali pažeisti natūralų odos apsauginį sluoksnį, paskatinti sausumą ir sudirgimą.

Daugeliu atvejų pakanka šilto vandens, švelnių prausimosi priemonių, dėmesio labiausiai prakaituojančioms vietoms ir reguliariai keičiamų švarių drabužių.

Kitaip tariant, rūpinantis kūno švara svarbu ne tik tai, kaip dažnai prausiamės, bet ir kaip tai darome.

The post Nepatogūs higienos klausimai: ką apie kūno švarą dažnai suprantame klaidingai? appeared first on Kauno savaitė.