Vitaminas C sergant ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis tapo kone ritualu, apie kurio veiksmingumą retas susimąsto.

Tačiau mokslinių tyrimų apžvalgos pateikia gana netikėtą ir atvirą atsakymą: jis neveikia.

Bent jau ne taip, kaip esame įpratę manyti.

Mito apie vitaminą C peršalus ištakos

Ši istorija prasideda ne nuo peršalimo, o nuo skorbuto – ligos, kuri šimtmečius pražudė jūrininkus, viduramžių miestų gyventojus ir poliarinių ekspedicijų dalyvius.

Pats pavadinimas „askorbo rūgštis“ reiškia „prieš skorbutą“.

Vitaminas C yra būtinas audinių atsistatymui, o jo trūkumas sukelia dantenų kraujavimą, dantų netekimą, negyjančias žaizdas ir galiausiai gali baigtis mirtimi.

1747 metais škotų karo gydytojas James Lind atliko tai, kas laikoma pirmuoju dokumentuotu klinikiniu tyrimu medicinos istorijoje.

Jis suskirstė skorbutu sergančius jūreivius į grupes ir nustatė, kad citrusinius vaisius (apelsinus ir citrinas) gavę pacientai pasveikdavo itin greitai.

Atrodytų – mokslo triumfas. Tačiau XIX a. medicinos bendruomenė šių rezultatų nepripažino: dominavo teorija, kad skorbutą sukelia sugedęs maistas ir prasta higiena.

Prireikė dar kelių dešimtmečių, kol citrinų sultys tapo privaloma britų laivyno raciono dalimi.

Idėją, kad vitaminas C padeda peršalus, išpopuliarino ne gydytojas, o chemikas – ir dar Nobelio premijos laureatas Linus Pauling.

1970 m. jis išleido knygą „Vitaminas C ir peršalimas“, kurioje teigė, kad didelės askorbo rūgšties dozės gali užkirsti kelią kvėpavimo takų infekcijoms ir jas gydyti.

Pats mokslininkas kasdien vartojo dideles dozes.

Jo autoritetas buvo toks didelis, kad šios idėjos greitai tapo plačiai paplitusiu įsitikinimu – ir tokiu išlieka iki šiol.

Ar vitaminas C veiksmingas peršalus

Problema ta, kad autoritetas nėra įrodymas.

Kaip parodė skorbuto istorija, net ir logiškos prielaidos turi būti patikrintos. O tyrimų šia tema atlikta daug.

Sisteminių apžvalgų (vadinamojo „aukso standarto“ medicinoje) duomenimis, vitamino C vartojimas jau atsiradus peršalimo simptomams neturi reikšmingo poveikio, palyginti su placebu – net ir vartojant daugiau nei 1 gramą per dieną.

Kitaip tariant, jei jau čiaudite ir jaučiate gerklės perštėjimą, didelė askorbo rūgšties dozė greičiausiai nepadės pasveikti greičiau.

Jos poveikis praktiškai nesiskiria nuo „tuščios“ tabletės.

Vitaminas C profilaktikai

Profilaktikos klausimas šiek tiek sudėtingesnis, bet rezultatai taip pat nuvilia.

Ilgą laiką kasdien vartojamas vitaminas C neapsaugo nuo peršalimo – sirgsite tiek pat dažnai, kiek ir jo nevartodami.

Vis dėlto yra nedidelis efektas: reguliariai vartojant, simptomai gali būti kiek lengvesni, o ligos trukmė – šiek tiek trumpesnė.

Kiek trumpesnė?

Maždaug puse dienos, jei peršalimas trunka apie savaitę. Tai reiškia, kad vietoj septynių dienų sirgsite apie šešias su puse.

Efektas egzistuoja, tačiau vargu ar jį galima laikyti reikšmingu, ypač jei papildą reikia vartoti nuolat.

Svarbu: kalbama apie nuolatinį vartojimą, o ne apie pradėjimą gerti vitaminą C jau susirgus. „Skubus“ vartojimas prasidėjus ligai, sprendžiant iš tyrimų, beveik neturi naudos.

Ar saugios didelės vitamino C dozės

Dažnas argumentas: „Gal ir nepadeda, bet juk tai tik vitaminas – nepakenks.“ Tai nėra visiškai tiesa. Yra duomenų, kad ilgalaikis didelių dozių vartojimas gali būti nesaugus.

Dideli kiekiai askorbo rūgšties gali:

• apkrauti inkstus,
• sukelti virškinimo sutrikimų,
• sąveikauti su kai kuriais vaistais.

Organizmas nekaupia vitamino C atsargai – perteklius pašalinamas, tačiau tai sukelia papildomą apkrovą.

Tuo tarpu pakankamą vitamino C kiekį nesunku gauti su maistu: citrusiniai vaisiai, paprikos, kiviai, brokoliai, braškės.

Išsivysčiusiose šalyse jo trūkumas yra retas, todėl papildomas vartojimas dažniausiai nesuteikia papildomos naudos.

Kodėl skorbutas nėra įrodymas, kad vitaminas C padeda peršalus

Čia slypi dažna loginė klaida. Mąstymas atrodo taip:
vitaminas C gydo skorbutą → skorbutas yra rimta liga → vadinasi, vitaminas C yra stiprus „vaistas“ → todėl jis turėtų padėti ir peršalus.

Tačiau ši išvada neteisinga.

Skorbutas – tai trūkumo liga. Vitaminas C ją gydo, nes liga kyla būtent dėl jo stokos. Peršalimas – virusinė infekcija, kurios priežastis visai kita. Tai panašu į teiginį: „vanduo padeda nuo dehidratacijos, vadinasi, turėtų padėti ir nuo kaulo lūžio.“

Istorija pateikia pamoką: XIX a. pabaigoje britai citrinas pakeitė laimais ir pakeitė sulčių konservavimo būdą.

Dėl to vitaminas C buvo sunaikintas, tačiau niekas to nepatikrino – manyta, kad svarbi tik „rūgštis“.

Pasekmės buvo tragiškos: 1911 m. Roberto Skoto ekspedicijos į Pietų ašigalį dalyviai sirgo skorbutu, nors nuo pirmųjų Lind’o eksperimentų buvo praėję daugiau nei 150 metų.

Kas iš tikrųjų padeda peršalus

Jei vitaminas C nėra „stebuklinga tabletė“, ką daryti?

Deja, peršalimas – tai virusinių infekcijų grupė, kuriai iki šiol nėra tikrai veiksmingo gydymo.

Antibiotikai virusų neveikia, o daugelis populiarių „antivirusinių“ preparatų neturi tvirtos mokslinės įrodymų bazės.

Kas iš tiesų padeda:

• poilsis,
• pakankamas skysčių vartojimas,
• kokybiškas miegas,
• simptomų lengvinimas (karščiavimą mažinantys vaistai, nosies užgulimą mažinančios priemonės).

Organizmas su peršalimu susidoroja pats.

Geriausia, ką galime padaryti – jam netrukdyti ir sudaryti palankias sąlygas sveikti.

Esminė išvada

Vitaminas C yra būtinas organizmui – be jo negalėtume normaliai funkcionuoti.

Tačiau teiginiai „būtinas sveikatai“ ir „gydo peršalimą“ nėra tas pats.

Pirmasis yra neabejotinai įrodytas.
Antrasis – ne.

Kol neišmoksime šių dalykų atskirti, ir toliau leisime pinigus papildams, kurie veikia ne geriau nei puodelis šiltos arbatos su citrina. Tiesa, arbata bent jau sušildo.

The post Vitaminą C geriame peršalę – ir dažnai be reikalo appeared first on Kauno savaitė.

Centro duomenimis, penki mirę asmenys priklauso 80–89 metų amžiaus grupei, po tris – 10–19 m., 60–69 m., 70–79 m. ir vyresnių nei 90 metų amžiaus grupėms. Visi asmenys turėjo lėtinių ligų, 10 iš jų nebuvo pasiskiepiję.

Dar du žmonės praėjusią savaitę mirė nuo koronaviruo infekcijos. Jie priklausė 80–89 m. ir vyresnių nei 90 metų amžiaus grupėms, turėjo lėtinių ligų. Vienas asmuo nebuvo pasiskiepijęs, o kito skiepijimo būklė nežinoma.

Be to, kaip pažymi NVSC, praėjusią savaitę ir toliau augo sergamumas ne tik gripu, bet ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei koronaviruso infekcija.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei koronaviruso infekcija rodiklis nukrito iki 1280 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas buvo registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Tuo metu 11 savivaldybių peržengė 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą ir pasiekė epideminį sergamumą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Praėjusią savaitę gripas pražudė 13 asmenų appeared first on Kauno savaitė.

Palyginti su ankstesne savaitę, susirgimų gripu padaugėjo. Specialistų teigimu, to ir reikėjo tikėtis žinant kitų sezonų dinamiką.

Be to, šaltėjant orams žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose ir mažiau – gryname ore, imunitetas silpsta, taigi susirgimo atvejų daugėja.

Suprantama, šiuo metų laiku siaučia ir daugiau kvėpavimo takų ligų sukėlėjų, tačiau gripo virusas tarp jų – pats nemaloniausias.

Jis pavojingas ne vien dėl sunkios ligos eigos, bet ir dėl galimų komplikacijų. Tą neseniai patvirtino naujausios metaanalizės – didžiausios iki šiol, apėmusios 155 tyrimus, – rezultatai.

Tyrėjai siekė nustatyti, kaip virusinės infekcijos susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, įskaitant infarktą ir insultą, rizikos padidėjimu. Ir net tik pirmosiomis savaitėmis susirgus – ilgalaikėje perspektyvoje taip pat.

Ūmios infekcijos

Tyrė mokslininkai ne vien sezonines infekcijas, tokias kaip gripo bei respiracinio sincitinio viruso (RSV), bet ir endemines: Dengės karštligės, Čikungunijos viruso, kitų. Ir štai ką nustatė.

Užsikrėtus gripu, pirmąją savaitę šis virusas didina infarkto riziką 7,2 karto. Tačiau grėsmė niekur nedingsta ir ūmiam ligos periodui pasibaigus. Net praėjus mėnesiui po to, kai persergama gripu, rizika patirti infarktą būna 4 kartus, insulto – 5 kartus didesnė.

Kovido, jau įsiterpusio į sezoninių ligų gretas, galimos pasekmės dar ilgesnės. Mokslininkų skaičiavimu, užsikrėtus koronavirusu, per pirmąsias 14 savaičių infarkto ir insulto rizika būna maždaug 3,3 karto didesnė nei iki ligos. Tačiau per kitus metus visų širdies ir kraujagyslių sistemos problemų grėsmė padidėja 82 proc., išeminės širdies ligos – 74 proc., insulto – 69 proc.

Užsikrėtus RVS, pirmąją savaitę infarkto grėsmė būna 3,4 karto didesnė. Jeigu sergama sunkia forma, pareikalaujančia hospitalizacijos, tai būna ypač pavojinga vyresniems kaip 50-ies asmenims: apie 22 proc. jų atsidūrus ligoninėje pasireiškia su širdimi susijusios komplikacijos.

Lėtinės ir užslėptos infekcijos

Jas sukeliantys virusai – taip pat grėsmė širdžiai.

Štai hepatitas C riziką mirti nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų padidina 2,1 karto, nuo infarkto – 27 proc., insulto – 23 proc. Ir toji grėsmė išlieka ilgiau nei penkerius metus.

Citomegalo virusas (CMV) savo ruožtu grėsmę mirti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų kilsteli 28 proc., žmogaus papilomavirusas (ŽVP) – ypač vėžį sukeliantys aukštos rizikos šio viruso tipai – galimybę susirgti tokiomis ligomis didina 25 proc., riziką nuo jų numirti – beveik 4 kartus.

ŽIV 65 proc. didina bendrą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, konkrečiai infarktu – 60 proc., insultu – 45 proc., širdies nepakankamumu – beveik 2 kartus.

Atsakomybės klausimas

Po tokių nerimą keliančių atradimų specialistai dar labiau pabrėžia profilaktikos svarbą: skiepytis būtina.

Laiku pradėta antivirusinė terapija nuo hepatito C padeda daugiau kaip 90 proc. pacientų. Išsigydžius sumažėja ir rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Įrodyta, kad skiepai nuo gripo 34 proc. mažina didžiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos incidentų – infarkto, insulto ir mirties nuo kitų kardiologinių ligų – grėsmę.

Tad nors sergamumas gripu jau auga, pasiskiepyti dar nėra vėlu. Tuo labiau kad tai vienintelis būdas apsisaugoti nuo viruso keliamų pavojų.

Tik svarbu prisiminti, kad vakcina neapsaugo šimtu procentų nuo infekcijos išsivystymo užsikrėtus gripu. Jos apsauga suveikia apytikriai 50–60 proc. atvejų. Taigi susirgti gripu galite net ir pasiskiepiję, bet liga bus lengvesnė, sunkių komplikacijų tikimybė – mažesnė.

Specialistai skiepus nuo gripo ypač rekomenduoja vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims, turintiems imunodeficitą. Nesiskiepyti, pasak jų, – tai neatsakingai elgtis su savo sveikata.

The post Sezonas – gripo, grėsmė – infarkto appeared first on Kauno savaitė.

Yra bent septyni kiti panašūs sveikatos mitai, kuriais žmonėms jau seniai derėtų nebetikėti. Kai kurie jų tikrai nustebins.

1. Antibiotikai nepadeda nuo peršalimo ir gripo

Daugelis vis dar mano, kad antibiotikai – universali priemonė nuo bet kokio peršalimo. Tačiau peršalimą ir gripą sukelia virusai, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – didina šalutinių poveikių riziką bei skatina bakterijų atsparumą.
Sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis padeda poilsis, skysčiai ir prireikus karščiavimą mažinantys vaistai. Antibiotikus skiria tik gydytojas ir tik tada, kai jie iš tiesų būtini.

2. Vitaminas C ne taip stipriai saugo nuo peršalimo, kaip manoma

Mitą, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, girdėjome dešimtmečius. Tačiau mokslas rodo ką kita – daugumai žmonių reguliarus jo vartojimas nesumažina rizikos susirgti. Kai kuriuose tyrimuose vitaminas C tik šiek tiek sutrumpino simptomų trukmę – maždaug 8 % suaugusiųjų.
Apelsinai ir citrinos, žinoma, naudingi, bet stebuklo iš jų tikėtis neverta. Kur kas svarbiau – subalansuota mityba ir pakankamas miegas.

3. „Detokso“ dietos neveikia

Reklamuojamos sultys žada „išvalyti organizmą nuo toksinų“. Skamba patraukliai, tačiau iš tiesų mūsų kepenys, inkstai ir žarnynas tai daro kasdien – be jokių detokso programų. Nėra mokslinių įrodymų, kad tokios dietos gydo ligas ar prailgina gyvenimą.
Norite iš tiesų palaikyti sveikatą? Valgykite daugiau daržovių, natūralių produktų, gerkite vandenį, miegokite ir judėkite – tai veikia daug geriau nei bet kokie madingi „valymai“.

4. Vakcinos nesukelia autizmo

Vienas pavojingiausių mitų – esą skiepai sukelia autizmą. Ši idėja kilo iš publikacijos, kuri vėliau buvo oficialiai atšaukta dėl klaidų ir duomenų klastojimo. Nuo to laiko atlikta daugybė tyrimų, ir visi jie parodė: tarp vakcinų ir autizmo nėra jokio ryšio.
Skiepai yra saugūs ir apsaugo nuo pavojingų ligų. Individualius atvejus visada galima aptarti su gydytoju, tačiau masinis atsisakymas skiepytis kelia realią grėsmę visuomenei.

5. Cukrus nesukelia vaikų hiperaktyvumo

Daugelis tėvų įsitikinę, kad saldumynai paverčia vaiką „raketa“, bet moksliniai tyrimai rodo priešingai – cukrus neveikia elgesio ar dėmesio. Dažniausiai tai lūkesčio efektas: suaugusieji labiau pastebi vaiko aktyvumą po saldumynų, nes to tikisi.
Vis dėlto cukraus perteklius žalingas – jis didina nutukimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tačiau nuo vieno torto gabalėlio vaikas netaps aktyvesnis nei įprastai.

6. Glitimas nekenkia visiems

Pastaruoju metu glitimas dažnai paskelbiamas sveikatos priešu, tačiau jo atsisakyti reikia tik tiems, kurie turi celiakiją, alergiją kviečiams ar retas jautrumo formas.
Sveikiems žmonėms glitimo ribojimas jokios naudos neteikia, o gali net pakenkti – sumažėja skaidulų ir B grupės vitaminų suvartojimas. Jei jaučiate simptomus, reikėtų atlikti tyrimus, o ne aklai sekti mados tendencijomis.

7. Šaltis ne visada sukelia peršalimą

Posakis „peršalau, nes sušalau“ skamba pažįstamai, bet tai klaidinga. Ligas sukelia virusai, tiksliau – rino virusai. Pats šaltis neužkrečia, tačiau netiesiogiai prisideda: žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiau kontaktuojame vieni su kitais, o kai kurie virusai aktyviau dauginasi vėsesniuose nosies takuose. Todėl ligų protrūkių būna daugiau būtent šaltuoju metu. Tikroji profilaktika – rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir vakcinacija.

The post 7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai appeared first on Kauno savaitė.

Kad mūsų organizmo imuninė sistema patikimai kovotų su infekcijomis, reikalingi vitaminai. Peršalimo ligų ir gripo sezonu – tuo labiau.

Bėda, kad vien pasižiūrėjus į vitaminų pasiūlą vaistinėse ima svaigti galva. Kai galimybių tiek daug, kaip išsirinkti tuos, kurie tikrai padeda?

Vienas iš būdų – imti pavyzdį iš gydytojų, kurie, kaip ir visi mirtingieji, juk taip pat vartoja vitaminus. Tėra tik vienas nustebinti galintis skirtumas: jie nesusiperka visos abėcėlės ir kitiems nepataria.

Tiek mitybos specialistai, tiek medikai savo namų vaistinėlėse laiko vos kelių rūšių vitaminus – ir tai ne kiaurus metus.

Bet ne dėl to, kad manytų, jog organizmui visų kitų vitaminų nereikia. Tiesiog stengiasi kuo daugiau visų jų gauti su maistu. O paspirtį kapsulėmis ir tabletėmis pasilieka sunkiausiam metų laikui. Štai pagrindinis jų pasirinkimas.

Vitaminas E

Tai galingas antioksidantas, stiprinantis imuninę sistemą.

Vitamino E deficitas – retenybė, todėl jo (ir ne tik jo vieno) gana lengva perdozuoti ir taip sau pakenkti.

Todėl, gydytojų teigimu, geriausia ir saugiausia vitamino E gauti su maistu. O turtingiausi jo šaltiniai – sėklos, riešutai ir riešutų sviestas, tamsiai žalios lapinės daržovės (kaip špinatai ir brokoliai) bei vaisiai (pavyzdžiui, kiviai), pomidorai, mangai, kviečių gemalų aliejus.

Vitaminas C

Nors mitas, kad jis gali apsaugoti nuo peršalimo ligų, buvo išsklaidytas, vitamino C svarba stipriam imunitetui niekur nedingo.

Geriausias būdas aprūpinti organizmą adekvačiomis vitamino C dozėmis yra per maistą. Taigi valgykite daug citrusinių vaisių (apelsinų, greipfrutų), taip pat kivių, bastutinių šeimos daržovių (žalių brokolių, briuselinių kopūstų),

braškių, pomidorų, bulvių šviesia odele ir baltu minkštimu.

2021-aisiais skelbta, kad vitaminai C ir D mažina ūmių kvėpavimo takų infekcijų riziką, trumpina juntamų ligos simptomų laiką. O 2022 metais nustatyta, jog vitaminas C ir pats vienas gali mažinti kvėpavimo takų infekcijų trukmę.

Todėl net dauguma medikų, reguliariai nevartojančių multivitaminų ar kitokių papildų su vitaminais ir pirmenybę teikiančių jų gavimui su maistu, susirgę vis dėlto griebiasi vitamino C. Geria paprastai po 2 g dukart per dieną, kad greičiau pasveiktų.

Kai kurie medikai peršalimo ligų sezonui taip pat rekomenduoja papildus su šeivamedžiais, vitaminais C ir D bei cinku.

Vitaminas D

Ne paslaptis, kad dauguma žmonių jo negauna pakankamai su maistu, nes tą išvis sunku padaryti. Todėl be vitamino D papildų nelabai įmanoma išsiversti – tai patvirtina ir profesionalūs medikai.

Tuo labiau kad sprendžiant iš 2022-aisiais paskelbto tyrimo rezultatų, šis vitaminas dar ir gali padėti išvengti gripo.

Tačiau specialistai pabrėžia: sveikai, gripui pasipriešinti galinčiai imuninei sistemai ne mažiau svarbi ir subalansuota mityba, geras miegas bei reguliari mankšta.

Omega-3 riebalų rūgštys

Nuo seno visiems žinoma, jog imuninei sistemai į naudą ir reguliariai vartojami žuvų taukai. Tačiau šiuolaikinių tyrėjų nuomonė šiuo klausimu – tarsi sūpuoklės: siūbuoja tai į vieną, tai į kitą pusę, bet iki galo taip ir nesutariama, kam derėtų rekomenduoti vartoti tokius papildus ir kokiomis dozėmis.

Todėl prioritetas ir vėl turėtų būti maistas.

Bet jeigu jūsų valgiaraštyje negausu omega-3 rūgščių turtingų produktų – pavyzdžiui, dėl to, kad nevalgote žuvies, – papildai bus puikus problemos sprendimas.

Tarp kitko, jei tikrai ribojate gyvulinės kilmės produktus, gera išeitis bus grybai – jie turtingi ląstelienos, probiotikų ir omega-3 riebalų rūgščių taip pat.

The post 4 papildai virusų sezonui appeared first on Kauno savaitė.

Priežasčių, kodėl karščiuojame, yra ne viena.

Ūmus kvėpavimo takų uždegimas, gripas, kovidas. Šie negalavimai prasideda visada netikėtai: ima krėsti šaltis, kamuoja spaudžiantis galvos skausmas kaktos srityje, laužo kaulus, maudžia raumenis, peršti akis ir, žinoma, čiaudime, kosėjame bei sloguojame.

Temperatūra taip pat šokteli labai staiga: per kelias valandas gali pakilti iki 38–39 laipsnių.

Simptomams palengvinti galima vartoti (bet tik pasitarus su gydytoju!) vaistus nuo uždegimo su paracetamoliu, ibuprofenu, kombinuotus analgetikus. Rekomenduojama daryti inhaliacijas, laikytis lovos režimo, taip pat gerti daug skysčių. Geriausia – morsų, arbatų su citrina, avietėmis ir pan.

Lengvais atvejais pasveikstama paprastai po 4–6 dienų.

Peršalę inkstai. Prasidėjus mažojo dubens organų (inkstų, kiaušidžių arba prostatos) uždegimui, kūno temperatūra gali šoktelėti iki 38–39 laipsnių. Kaktą išmuša prakaitas, juosmens srityje (vienoje arba abiejose pusėse) juntamas kartais tempiantis, kartais nepaprastai aštrus skausmas, nueinantis į kirkšnį arba pilvo apačią.

Pajutus tokius simptomus būtina skubiai išsitirti kraują (dėl padidėjusio leukocitų kiekio ir eritrocitų nusėdimo greičiui nustatyti).

Skausmui palengvinti galima išgerti nošpos ar kitų spazmolitikų, taip pat gerti urologinės paskirties žolelių arbatas. Tačiau kad išsigydytumėte infekciją, teks išgerti kursą gydytojo skirtų antibakterinių preparatų.

Navikai. Tokiais atvejais karščiavimas nesitraukia ilgiau kaip mėnesį ir be jokios akivaizdžios priežasties.

Be to, kamuoja bendro pobūdžio negalavimas, silpnumas, gali pradėti smarkiai slinkti plaukai.

Kiti dažni simptomai – apetito praradimas ir svorio netekimas, padidėja limfmazgiai.

Paprastai taip būna esant inkstų, kepenų, plaučių navikams, sergant leukoze.

Jokiu būdu nereikia iš karto pulti į paniką, tačiau delsti taip pat negalima – būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Skydliaukės problemos. Padidėjusi kūno temperatūra (iki 37–38 laipsnių) – ne vienintelis simptomas. Ligonis, nors jo apetitas sustiprėja, netenka svorio, tampa dirglus, greitai pravirksta, jaučia nuolatinį nuovargį ir baimę.

Būtina išsitirti skydliaukės hormonus. Sutrikus skydliaukės funkcijai – ypač išsivysčius hipertireozei – sutrinka ir visa organizmo termoreguliavimo sistema.

Distonija. Ligoniams – dažniausiai jauniems žmonėms – laikosi 37 laipsnių temperatūra, svyruoja kraujospūdis, ant krūtinės, veido, kaklo atsiranda raudonų dėmių.

Tokia būklė vadinama konstitucine hipertermija. Neretai ji pasireiškia dėl nervinio ar fizinio persitempimo, pavyzdžiui, per egzaminų sesiją.

Tai viena vegetacinės kraujagyslių distonijos atmainų. Ją suvaldyti padeda vaistai nuo nerimo, taip pat Sibiro ženšenio, valerijonų, sukatžolių antpilai.

Reumatizmas. Karščiuojama sergant sąnarių, inkstų uždegimu, be to, juntamas skausmas širdies plote. Reumatas – autoimuninė liga. Taigi ja susirgus sutrinka mūsų organizmo imuninė sistema, dėl ko viskas ir išsiderina – taip pat ir temperatūros reguliavimas.

Vaistinė karštinė. Jeigu net gydytojui nepavyksta nustatyti karščiavimo priežasties, o temperatūra ir toliau laikosi ties 38 laipsniais arba periodiškai šokinėja tris savaites, reikėtų atlikti imuniteto tyrimus, pasitikrinti hormonų lygį, pasikonsultuoti su endokrinologu.

Tačiau kartais karščiavimą gali sukelti vartojami antibiotikai, kraujagyslėms skirti vaistai arba hormoniniai preparatai. Tuomet tai vadinama vaistine karštine.

Kas geriau – tabletės ar milteliai?

Vaistinėse yra didžiulis karščiavimą mažinančių vaistų pasirinkimas. Jų būna įvairiausių formų. Ar tikrai svarbu, kokius vartoti?

Pasak medikų, tabletės arba kapsulės veikia ilgiau nei mikstūros ar sirupai. Tačiau tam, kad tabletė ištirptų skrandyje ir jos veiklioji medžiaga patektų į kraują, reikalingas laikas. Išimtis – šnypščiosios tabletės: jos greitai sumažina karščiavimą.

Bėda, kad visos tabletės nuo uždegimo nelabai gerai veikia skrandžio gleivinę, todėl geriau jas gerti pavalgius.

Gydomąjį tirpiųjų miltelių poveikį pajuntame beveik iš karto. Deja, tokie preparatai veikia trumpiau, todėl miltelius tinka vartoti kaip skubią priemonę. Ir būti atsargiems, nes dauguma miltelių sukelia mieguistumą, taigi jų nederėtų vartoti prieš sėdant prie vairo ir pan.

     Naudinga žinoti

38,3 laipsnio – tokią ir aukštesnę temperatūrą jau būtina mažinti vaistais. Kai temperatūra nuo 37 iki 38 laipsnių, nuslopinti karščiavimą be vaistų gali padėti:
– kūno įtrynimas silpnu acto tirpalu; – žalioji arba juodoji arbata su avietėmis, spanguolių morsas;
– citrusai (persišaldžius, temperatūra gali sumažėti 0,3–0,5 laipsnio suvalgius greipfrutą arba pusę citrinos).

The post 7 aukštos temperatūros priežastys appeared first on Kauno savaitė.