„Čia labai trumpas ir aiškus, vienareikšmis atsakymas – G. Paluckas yra pasakęs ir viešai, ir man asmeniškai, kad prašys neliečiamybės panaikinimo supaprastintu būdu. Bet kuriuo atveju, net ir už supaprastintą būdą (…) neliečiamybei apnaikinti vis tiek yra balsuojama. Nėra jokių kitų nuomonių kaip tik balsuoti palaikant neliečiamybės panaikinimą“, – pirmadienį LRT radijui sakė LSDP lyderis.

„To nesilaikymas, jeigu taip atsitiktų (…), manau, kad užtrauktų tikrai didžiulį mano nepasitenkinimą ir tam tikrus politinius vertinimus. Bet aš neturiu jokių tokių indikacijų. Manau, galiu patikinti visuomenę ir politinį lauką stebinčius kolegas, kad tikrai jokių slaptų susitarimų, jokių pamąstymų šone nėra. Neliečiamybė bus panaikinta“, – akcentavo M. Sinkevičius.

LSDP vadovas: Paluckas yra linkęs likti ir darbuotis Seime

Pasak M. Sinkevičiaus, buvęs Vyriausybės vadovas G. Paluckas, nepaisant generalinės prokurorės Seimui išsiųsto kreipimosi dėl jo imuniteto panaikinimo, yra visiškai įsitikinęs savo bei savo žmonos Ilmos Paluckės nekaltumu bei yra linkęs tęsti darbą parlamente.

„Nuomonių čia turbūt yra skirtingų, bet G. Palucko nuomonė – ne paskutinėje vietoje. Mes esame bendravę ir jo pasakymas dabar yra toks, kad jis narystę (partijoje – ELTA) sustabdo, nėra partijos narys, yra išrinktas Seimo narys, jis prašys panaikinti tą neliečiamybę (…). Jis mato perspektyvą sekti ne Kazio Starkevičiaus keliu, o Sauliaus Skvernelio. Jis irgi tam turi argumentų, yra įsitikinęs, kad kaltinimai, išdėstyti generalinės prokurorės kreipimesi į Seimą, jo įsitikinimu, nėra, sakykime, tie argumentai, kurie įrodytų jo kaltę. Jis 100 proc. įsitikinęs savo ir savo sutuoktinės nekaltumu visoje situacijoje ir yra ryžtingai nusiteikęs tai įrodyti“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Visame tame kontekste nėra taip lengva pasakyti, kad traukis ar nesitrauk. Žmogus yra išrinktas. Jis turėtų pats apsispręsti, galvodamas ne tik apie save, savo šeimą, bet ir apie politinę bendruomenę (…). Kol kas jis yra linkęs likti ir darbuotis Seime“, – teigė socialdemokratų lyderis.

Kaip skelbta, kovo pabaigoje Generalinė prokuratūra pranešė prašanti Seimo panaikinti ekspremjero G. Palucko teisinę neliečiamybę.

Generalinės prokurorės N. Grunskienės Seimui išsiųstame kreipimesi nurodoma, kad prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime. Jis atliekamas pagal baudžiamojo kodekso 228 straipsnį dėl piktnaudžiavimo ir 189-ąjį straipsnį dėl neteisėto praturtėjimo.

Kreipimesi nurodoma, jog Seimo narys su žmona I. Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto – įnešant grynuosius pinigus į bankus, už grynuosius įsigyjant automobilius, nekilnojamąjį turtą bei vertybinius popierius. Šį turtą ekspremjeras su sutuoktine galėjo įsigyti nuo 2010 m. gruodžio iki 2024 m. pabaigos.

Pasirodžius šiai informacijai, politikas tvirtino stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), teigė sutiksiantis, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka.

Praėjusią savaitę „Verslo žinios“ skelbė, kad buvęs premjeras nuo balandžio 21 d. nebeturi akcijų elektronikos gaminių įmonėje „Emus“. Vieninteliu jos akcininku liko politiko verslo partneris ir įmonės vadovas Mindaugas Milašauskas.

Tuo metu tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pranešė, kad Generalinė prokuratūra areštavo parlamentaro nekilnojamąjį turtą.

Pats G. Paluckas TV3 žinioms praėjusį trečiadienį teigė neketinantis atsisakyti mandato. Taip pat praėjusią savaitę naujienų portalui „Lrytas“ jis sakė, kad savo iniciatyva iš frakcijos trauktis neplanuoja.

The post Sinkevičius: nėra kitų nuomonių dėl Palucko neliečiamybės panaikinimo appeared first on Kauno savaitė.

„Ne, neplanuoju. Manau, kad Lietuvai galiu dar nuveikti labai nemažai gero“, – TV3 žiniose trečiadienį kalbėjo buvęs ministras pirmininkas.

Atsisakyti Seimo nario mandato G. Palucką ne kartą ragino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė trečiadienį nesiėmė vertinti, ar dėl susiklosčiusios situacijos G. Paluckas turėtų trauktis iš socialdemokratų frakcijos Seime. Pasak jos, tai turėtų būti paties politiko sprendimas.

Kaip skelbta, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė prašanti Seimo panaikinti socialdemokrato G. Palucko teisinę neliečiamybę.

Generalinės prokurorės Seimui išsiųstame kreipimesi nurodoma, kad prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime. Jis atliekamas pagal baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ antrą dalį ir 189-ojo straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ pirmąją dalį.

Kreipimesi nurodoma, jog Seimo narys su žmona Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto – įnešant grynuosius pinigus į bankus, už grynuosius įsigyjant automobilius, nekilnojamąjį turtą bei vertybinius popierius. Šį turtą ekspremjeras su sutuoktine galėjo įsigyti nuo 2010 m. gruodžio iki 2024 m. pabaigos. Pasirodžius šiai informacijai, politikas tvirtino stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), teigė sutiksiantis, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka.

Šią savaitę „Verslo žinios“ skelbė, kad buvęs premjeras nuo balandžio 21 d. nebeturi akcijų elektronikos gaminių įmonėje „Emus“. Vieninteliu jos akcininku liko politiko verslo partneris ir įmonės vadovas Mindaugas Milašauskas.

Tuo metu tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pranešė, kad Generalinė prokuratūra areštavo parlamentaro nekilnojamąjį turtą.

Pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.

The post Paluckas teigia neketinantis trauktis iš Seimo appeared first on Kauno savaitė.

Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, skelbiama, kad Generalinė prokuratūra areštavo du Seimo nario ir jo žmonos Ilmos Paluckės šeimos nekilnojamojo turto (NT) objektus, tarp jų – ekspremjero apartamentus sostinės Verkių parke, Trinapolio gatvėje.

Juos G. Paluckas su sutuoktine įgijo iš bendrovės, susijusios su verslininku Darijumi Vilčinsku, su kuriuo susijusi įmonė taip pat finansavo ir G. Palucko bendrovę „Sagerta“.

Registrų centro duomenimis, prieš daugiau nei dešimtmetį sudaryto Trinapolio gatvės apartamentų pirkimo sandorio vertė siekė 223 tūkst. eurų.

„Sienos teigimu“, G. Paluckas tikino šį turtą įgijęs iš teisėtų pajamų bei tvirtino visa tai paaiškinęs prezidentui Gitanui Nausėdai.

Tiesa, praėjusią savaitę Seimą pasiekė generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimasis dėl G. Palucko neliečiamybės panaikinimo. Prokuratūros vertinimu, politikas su sutuoktine neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų turto, tarp operacijų minimas ir didelės vertės NT įgijimas.

„Sienos“ teigimu, Trinapolio gatvėje esantys apartamentai areštuoti praėjusį penktadienį. Tą pačią dieną Generalinė prokuratūra areštą pritaikė ir kitam ekspremjero šeimos turtui – butui sostinės Lvivo gatvėje.

Kaip skelbta „Siena“ ir „Laisvės TV“ žurnalistiniame tyrime, šį turtą ekspremjeras įgijo iš Kipro bendrovės „Grafdec Limited“. Kipro bendrovė butą G. Paluckui perleido 2012 metais, už maždaug 16,5 tūkst. eurų sumą arba apie 90 tūkst. eurų pigiau, nei pati sumokėjo.

Anot tiriamosios žurnalistikos centro, nors pastatas, kuriame butą įsigijo G. Paluckas, yra prastos būklės, namas stovi ant valstybinės žemės sklypo, kurį pats G. Paluckas suformavo ankstyvaisiais savo politinės karjeros metais, eidamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Savo sandorį su Kipro įmone G. Paluckas pernai vasarą aiškino kaip nepavykusį investicinį projektą.

Kaip pirmadienį skelbė „Verslo žinios“, G. Paluckas nuo balandžio 21 d. nebeturi akcijų elektronikos gaminių įmonėje „Emus“ – vieninteliu jos akcininku liko politiko verslo partneris ir įmonės vadovas Mindaugas Milašauskas. Iki balandžio 21 d. G. Paluckas valdė 51 proc. „Emus“ akcijų, M. Milašauskui priklausė likę 49 proc.

Praėjusį penktadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl G. Palucko teisinės neliečiamybės naikinimo.

Portalui „Lrytas“ pastarasis politikas patvirtino stabdantis narystę LSDP ir sutinkantis, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka. Tiesa, jis tikino nusikalstamų veikų nepadaręs.

Teigiama, kad generalinės prokurorės prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis 2025 m. pradėtame ikiteisminiame tyrime. Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ antrą dalį ir 189-ojo straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ pirmąją dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad G. Paluckas galimai neteisėtai įgijo ar jungtinės nuosavybės teise valdė turtą, kurio bendra vertė viršija 45 tūkst. eurų.

Kreipimesi Seimui dėl teisinės neliečiamybės G. Paluckui panaikinimo nurodoma, jog Seimo narys su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų turto.

Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, anksčiau įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo pareikšti ir G. Palucko žmonai Ilmai Paluckei. Tiesa, generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) portalui minėtos informacijos nei patvirtino, nei paneigė.

Pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodė žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius.

Dar gegužės pabaigoje tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ bei „Laisvės TV“ pranešė, kad iš dalies premjerui priklausanti įmonė „Garnis“ G. Paluckui jau einant ministro pirmininko pareigas gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

Antroji „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalis kėlė klausimus dėl iki 2018 m. Vyriausybės vadovo valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš bendrovės „Uni Trading“, siejamos su verslininku D. Vilčinsku. Be to, skelbta, kad 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje. Nors G. Paluckas neigė turėjęs verslo santykių su D. Vilčinsku, pastarasis vėliau „Verslo žinioms“ pripažino investavęs į socialdemokrato bendrovę.

Netrukus pasirodė ir trečiasis tyrimas – „Siena“ ir „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad 2012 m. Kipro įmonė G. Paluckui sostinės centre pigiai pardavė butą sklype, kurį suformavo pats politikas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Vėliau paaiškėjo, kad G. Paluckas vos prieš keletą savaičių atlygino dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei – paskutinius 4,9 tūkst. eurų iš 16,5 tūkst. priteistos sumos politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d.

Apie G. Palucko praeitį skelbė ir kanalo „Redakcija“ žurnalistai. Tyrime pažymėta, kad socialdemokratų lyderis 2009 m. įsigijo žemės sklypą Vilniaus Laurų gatvėje, kuriame, kaip vėliau nutarė teismas, buvo neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas. Be to, sklypas buvo suformuotas žemes sovietmečiu praradusių žmonių nuosavybės atkūrimui, tačiau netrukus pateko į premjero ir Genovaitės Arlauskienės rankas.

Galiausiai, visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą, kurios didžiąją dalį išleido perkant iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“.

Pernai liepą G. Paluckas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Rugpjūčio pradžioje atsistatydino ir visa socialdemokrato vadovauta Vyriausybė.

The post Generalinė prokuratūra areštavo Palucko nekilnojamąjį turtą appeared first on Kauno savaitė.

Kaip pranešė prokuratūra, Generalinės prokurorės prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis 2025 m. pradėtame ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo.

Anot prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad panaudojant lėšas, kurių kilmė nežinoma ir nepagrįsta teisėtai gautomis pajamomis, įgyjant bei jungtinės nuosavybės teise valdant turtą, kurio bendra vertė viršija 900 MGL, Gintautas Paluckas galbūt neteisėtai praturtėjo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų valdyba.

Pranešime teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad Gintautas Paluckas Seimo narys ir įgijęs Seimo nario asmens teisinę neliečiamybę, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu be nurodyto Seimo leidimo negali būti tęsiamas.

Generalinės prokurorės prašymas turės būti nagrinėjamas Seimo plenariniame posėdyje.

The post Seimo prašoma panaikinti Palucko neliečiamybę appeared first on Kauno savaitė.

LSDP pirmininko rinkimų komisija skelbia, kad iš viso balsavime dalyvavo 6418 (49,93 proc.) partijos narių. Už G. Palucką balsą atidavė  5065 (79,1 proc.) nariai, už Juozą Oleką – 745 (11,6 proc.), už Vitalijų Mitrofanovą – 593 (9,3 proc.)

Sako, kad partijos vadovybėje V. Blinkevičiūtei visada atsiras vietos

G. Paluckas sako, kad dar nėra aišku, kaip atrodys partijos vadovybė jam vėl tapus socialdemokratų pirmininku. Premjero teigimu, aišku tik viena – čia tikrai atsiras vietos V. Blinkevičiūtei. Klausimas tik, pripažino G. Paluckas, ar to norės pati Europos Parlamente dirbanti socialdemokratė.

„Jeigu tik ji pati pageidaus – Vilijai tikrai yra ir bus vieta. Nes ji per ketverius metus partijai nuveikė labai daug ir atvedė į legendines pergales. Jos vaidmuo sustyguojant arba užgesinant partines kovas arba tiesmuką ir neproduktyvų konkuravimą yra labai didelis. Vilijai, jei tik ji pageidaus, bus vieta“, – užtikrintai Eltai tvirtino G. Paluckas.

„Visi skaičiuoja savo politinę karjerą ir galvoja, ką toliau daryti. Bet tų pokalbių mes dar neturėjome, įskaitant ir su Vilija. Kai apšnekėsime – tada bus aiškiau“, – pridūrė išrinktas LSDP pirmininkas.

G. Palucko teigimu, komandos partijoje formavimas tik prasideda.

„Komandos formavimo procesas jis tik prasideda, nes šnekėsime ir su partijos skyriais (…) Valdymo organai nėra patogumo instrumentas. Yra pastangos sutelkti politinę valią išsikeltų tikslų ir pažadų įgyvendinimui. Tam reikia labai išmintingai ir tvarkingai komandą sudėlioti. Tą artimiausiu metu ir darysime“, – apibendrino politikas.

LSDP pirmininko įgaliojimai prasidės gegužės 17 dieną

Kaip skelbia partija, galutiniai rezultatai bus tvirtinami, kai LSDP pirmininko rinkimų komisija sulauks originalių protokolų ir balsavimo biuletenių iš skyrių – iki balandžio 29 dienos.

Naujai išrinkto LSDP pirmininko įgaliojimai prasidės gegužės 17 dieną, per partijos suvažiavimą Vilniuje.

Nuo rudens premjero pareigas einantis politikas partijos pirmininko pareigose pakeis iki Seimo rinkimų apie vadovavimą Vyriausybei kalbėjusią, tačiau galiausiai šių pareigų atsisakiusią europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.

Nuo 2021 m. LSDP vadovavusi politikė po parlamento rinkimų iš esmė viešojoje erdvėje nebefigūravo ir toliau vadovauti partijai nebesiekė.

G. Paluckas partijai yra vadovavęs ir anksčiau – LSDP pirmininku jis buvo išrinktas 2017 m., tačiau 2020 m. iš pareigų pasitraukė.

Socialdemokratai praėjusių metų rudenį laimėjo parlamento rinkimus ir su Sauliaus Skvernelio bei Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujamomis jėgomis suformavo valdančiąją koaliciją.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Socialdemokratai nusprendė: partijai vėl vadovaus G. Paluckas appeared first on Kauno savaitė.

„Aš švęsiu savo 15-ąsias vestuvių metines, o jau tą dalykinę dalį, teisės aktų svarstymo ir diskusijų derinimo, atliksime kitą savaitę darbo dienomis“, – Eltai teigė premjeras.

Tuo metu už dalyvavimą proteste prieš NT mokestį pakartotinai pasisakė ir Seimo valdančiojoje koalicijoje esanti „Nemuno aušros“ partija. Tiesa, Katedros aikštėje sekmadienį nepasirodys nei apie tai daugiausiai kalbėjęs frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis, nei jo pavaduotojas Robertas Puchovičius.

Ryškiausi „aušriečių“ veidai išreiškė palaikymą demokratiškai pasipriešinimo formai ir tikisi, kad proteste dalyvaus ne tik jų partiečiai, bet ir kitų Seimo frakcijų nariai.

Prieš NT mokestį nukreiptas protestas „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“ vyks sekmadienį Vilniaus Katedros aikštėje. Mitinge žada dalyvauti apie 5 tūkst. žmonių, leidimas yra išduotas renginiui, į kurį gali atvykti 30 tūkst. dalyvių.

Kaip skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“, renginį organizuoja asociacija „Atoveiksmis“ ir praėjusiais metais kelis kartus vaivorykštės spalvų vėliavas viešai deginęs, visuomenininku prisistatantis Raimondas Šimaitis.

Dėl mitingo bus ribojamas eismas sostinės senamiestyje, dirbs sustiprintos policijos ir Viešojo saugumo pajėgos – iš viso patruliuos 150 pareigūnų.

Finansų ministerija Seime registravo ir derina mokesčių pertvarkos projektus.

Siūloma plėsti NT mokesčio bazę ir apmokestinti brangesnį nei 40 tūkst. eurų vertės turtą (80 tūkst. eurų vertės dviems bendrasavininkiams), dabar šiai kartelei siekiant 150 tūkst. eurų.

0,1 proc. tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Brangiausią daugiau nei 600 tūkst. eurų vertės turtą siūloma apmokestinti 1 proc. tarifu.

Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, apmokestinimas būtų taikomas nuo 50 tūkst. eurų NT vertės vienam asmeniui arba nuo 100 tūkst. eurų bendro būsto vertės.

Taip pat siūloma taikyti 50 proc. metinio NT mokesčio nuolaidą pirmajam būstui, kurio vertė siekia iki 450 tūkst. eurų.

Numatomas ir 4 proc. tarifas apleistam ar neprižiūrimam nekomerciniam NT.

Verta paminėti, kad pirminis pasipiktinimas viešojoje erdvėje kilo, kai visuomenė susipažino su preliminariais, neįregistruotais NT mokesčio pakeitimo siūlymais, pagal kuriuos NT būtų buvęs apmokestinamas nuo nulinės vertės. Visuomenėje ir Seime kilus didžiulėms diskusijoms, galiausiai įregistruoti Finansų ministerijos siūlymai pasikeitė.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Proteste prieš planuojamą NT mokestį G. Paluckas nedalyvaus: švęsiu vestuvių metines appeared first on Kauno savaitė.

Tai rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa.

Nuo sausio 25 iki vasario 8 dienos vykdyto tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai – pavardes šioje apklausoje dalyvavę asmenys minėjo patys. Vyriausybės vadovu G. Palucku pasitikintys teigė 9,6 proc., kai prieš du mėnesius palankumą šiam politikui reiškė 4,9 proc. respondentų.

Tiesa, pirmose reitingų lentelės vietose – didžiausią gyventojų pasitikėjimą ir toliau išlaikantis prezidentas Gitanas Nausėda bei „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Vasario pradžioje šalies vadovui palankumą reiškė 21,4 proc. apklaustųjų. Prieš du mėnesius atliktame tyrime šis skaičius buvo iš esmės toks pat – 20,4 procento. Tuo metu R. Žemaitaičiu pasitikintys vasarį nurodė 11,2 proc., kai gruodį šį politiką palaikė 9,2 proc. respondentų.

Tarp palankiausiai vertinamų Lietuvos visuomenės veikėjų – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis (vasarį – 9,4 proc., gruodį – 8,9 proc.) bei visuomenininkas Andrius Tapinas (vasarį – 4,2 proc., gruodį – 4,5 proc.).

Toliau pasitikėjimo lentelėje rikiuojasi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (vasarį – 3,9 proc.), buvusi premjerė Ingrida Šimonytė (3,8 proc.), buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus (3,6 proc.), Europos Parlamente dirbanti socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė (2,9 proc.) bei Seimo narys Ignas Vėgėlė (2,8 proc.).

Taip pat dalis tyrime dalyvavusių gyventojų įvardijo pasitikintys Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilte-Nielsen (2,7 proc.), europarlamentaru Aurelijumi Veryga (2 proc.), „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu (1,9 proc.) bei naujuoju konservatorių pirmininku Laurynu Kasčiūnu (1,9 proc.), Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu (1,7 proc.).

Be to, gyventojai minėjo prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos prisijungusią parlamentarę Agnę Širinskienę, europarlamentarą Petrą Gražulį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį, krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovaujančią Ingą Ruginienę, ekonomikos ir inovacijų ministrą Luką Savicką. Visų šių politikų palankumo reitingas svyravo nuo 0,6 iki 1,3 procento.

Iš viso šių metų sausio pabaigoje – vasario pradžioje respondentai paminėjo 108 visuomenės veikėjus (prieš du mėnesius buvo 98), kuriais jie pasitiki labiausiai. Daugiau kaip ketvirtadalis – 28 proc. – apklaustųjų nurodė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kuriais jie pasitikėtų, arba į klausimą neatsakė.

Apklausa vyko 2024 m. spalio 30 – lapkričio 12 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 suaugusių Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 114 atrankos taškų. 

Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

The post Išaugo gyventojų pasitikėjimas G. Palucku appeared first on Kauno savaitė.

The post G. Paluckas: partnerystės įstatymo Vyriausybės programoje nebus appeared first on Kauno savaitė.