„Eismas yra atnaujintas, tačiau, deja, šiek tiek išlieka vėlavimai. Gudžiūnuose maršrutų Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Šiauliai, Kaunas-Šiauliai ir Vilnius-Ryga eismas gali vėluoti iki maždaug 30 minučių. Jiesioje turime maždaug iki 10–15 minučių keleivinių traukinių vėlavimus“, – pirmadienį LRT radijui sakė LTG atstovė.

„Darbai vis dar vyksta tiek vienoje įvykio vietoje, tiek antroje. Gudžiūnuose, Kėdainių rajone, turi būti atkurtos visos pažeistos sistemos, o Jiesioje, Kauno rajone, komanda vis dar dirba patraukiant likusius vagonus“, – teigė ji.

Šeštadienį Kauno rajone esančioje Jiesioje nuo 1435 mm vėžės nuriedėjo iš Vokietijos, Diuisburgo, važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai.

Tuo metu ankstų penktadienio rytą Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai. Jie gulėjo ant šonų, skalda iš jų buvo išbyrėjusi. Nukentėjusių žmonių per šį incidentą nebuvo.

The post Po avarijų traukinių eismas atnaujintas, tačiau galimi vėlavimai appeared first on Kauno savaitė.

Ankstų penktadienio rytą Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai. Jie guli ant šonų, skalda iš jų išbyrėjo. Nukentėjusių žmonių per šį incidentą nėra.

Sąstatas, kurį sudarė apie 20–30 vagonų, vyko iš Radviliškio į Kauno pusę, Palemoną.

„Traukinio kabinoje yra indikacijos, kad galimai atsikabino vagonai, mašinistas pastebėjo ir nedelsiant stabdė patį traukinį“, – Eltai sakė LTG Kompetencijų centro Saugos vadovas M.Čekanauskas.

Dėl šio įvykio sutriko traukinių eismas maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Šiauliai–Vilnius, Kaunas–Šiauliai–Kaunas ir Vilnius–Ryga–Valga, penktadienio rytą pranešė LTG grupė.

Incidento aplinkybės kol kas nėra žinomos – bus pradėtas tyrimas joms nustatyti.

The post Po incidento geležinkelyje Kėdainių rajone atnaujintas traukinių eismas appeared first on Kauno savaitė.

Tokios nuomonės laikosi 79 proc. lietuvių, rodo bendrovės „Spinter Research“ atlikta šalies gyventojų apklausa.

Prieš metus projektą kaip reikalingą įvardijo 77 proc. apklaustųjų, o skeptiškai jo atžvilgiu nusiteikusių gyventojų, kaip ir pernai, tėra 6 proc.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų (58 proc.) teigia, kad projektas pagyvins turizmo sektorių, dėl jo pagerės susisiekimas su Europa. Dar 50 proc. respondentų mano, kad įgyvendinus projektą pagerės ir padidės krovinių gabenimas per Lietuvą. Dėl geresnės krovinių gabenimo veiklos teigiamai nusiteikusių gyventojų skaičius paaugo 4 proc. punktais.

Per metus dukart padaugėjo ir manančių, kad „Rail Baltica“ pagerins karinį mobilumą ir Lietuvos saugumą. Šiuo metu taip mano kas penktas šalies gyventojas (21 proc.), kai prieš metus tokių buvo tik kas dešimtas.

„Atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai įžvelgia judumo ir karinio mobilumo stiprinimo svarbą, strateginę naudą. Gyventojai vertina „Rail Baltica“ ekonominį ir infrastruktūrinį potencialą bei domisi, kokios svarbos ir masto šis projektas yra. Moderni infrastruktūra atveria naujas galimybes daugelio verslo sektorių plėtrai – nuo turizmo iki prekybos skatinimo, efektyvesnio krovinių logistikos organizavimo. Projektas yra būtinas stiprinant Lietuvos vaidmenį regioninėje bei Europos transporto sistemoje“, – pranešime cituojamas „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinančios įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

Anot apklausos, 77 proc. respondentų nurodė, kad „Rail Baltica“ padės užtikrinti greitesnį ir patogesnį nei dabar regioninį bei tarptautinį susisiekimą traukiniais, o 49 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad įgyvendinus projektą jie patys dažniau naudotųsi geležinkelių transportu.

Taip pat padaugėjo respondentų (taip mano 40 proc. apklaustųjų) iš visų „Rail Baltica“ teikiamų naudų kaip svarbiausią naudą išskiriančių ekonominę. 24 proc. vertino socialinę naudą, 54 proc. šalies gyventojų projekto naudą tikisi pajusti asmeniškai.

Trys iš keturių (76 proc.) apklaustųjų mano, kad „Rail Baltica“ prisideda prie Lietuvos, kaip modernios valstybės, įvaizdžio gerinimo.

„Spinter Research“ tyrimą atliko 2024 metų pabaigoje, jo metu apklausta 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

Anksčiau planuota pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą užbaigti 2025 metais, dabar jo įgyvendinimas perkeltas į 2030 metus, o vėžės eksploatavimo pradžia nusikelia į 2031 metus.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post 8 iš 10 gyventojų „Rail Baltica“ laiko Lietuvai reikalingu projektu appeared first on Kauno savaitė.

8 000 gelžbetoninių pabėgių jau pristatyta, likusi dalis iš beveik 30 000 partijos bus pristatyta iki metų pabaigos. Pabėgiai bus naudojami ruožo Šveicarija–Žeimiai viršutinei kelio konstrukcijai įrengti.

Pabėgiai gaminami „Track Tec S.A.“ įmonėje Lenkijoje. Tai – vienas iš didžiausių Lenkijos gamintojų. Iš kaimyninės šalies jie pervežami į „LTG Infra“ sandėliavimo vietą Vilkaviškyje.

„Išankstinis medžiagų pristatymas yra dalis darbų spartinimo strategijos, kuria siekiama iš anksto apsirūpinti reikiamomis medžiagomis būsimiems projekto statybos etapams. Pabėgiai bus klojami 8,8 km atkarpoje Šveicarija–Žeimiai. Šiuo metu tiesiame sankasą Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos link. Tiek mūsų, tiek Europos Sąjungos prioritetu tarptautine magistraline jungtimi sujungsime Latviją ir Lenkiją“, – kalbėjo projektą įgyvendinančios bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.

Bendrovė „Track Tec“ specialiai „Rail Baltica“ greitojo geležinkelio vėžei pagamino specializuotus betoninius pabėgius, atitinkančius aukštus „Rail Baltica“ projekto reikalavimus. Pabėgiai skirti mišriam traukinių eismui, įskaitant greituosius keleivinius traukinius, intermodalinius krovininius traukinius ir sunkiuosius krovininius traukinius, kuriais bus transportuojami nestandartiniai kroviniai ir karinė įranga. Numatyta, kad pabėgiai turi atlaikyti iki 25 tonų ašinę apkrovą – vieną didžiausių Europoje – ir išlaikyti iki 300 km/h greitį.

Visą pabėgių partiją planuojama gauti iki 2024 m. pabaigos. Į Lietuvą pristatoma skalda – jau gauta 75 000 tonų iš 86 200 tonų bendrai užsakyto kiekio. Iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į statybvietę Jonavos r. taip pat pervežami įsigyti bėgiai.

„Rail Baltica“ magistralinės linijos statyba Lietuvoje įgauna pagreitį ir kasmet artėja prie modernaus greitųjų geležinkelių tinklo įgyvendinimo, kuriame Lietuva taps svarbia Europos geležinkelių transporto dalyve.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

The post Į Lietuvą atvyksta 30 000 „Rail Baltica“ geležinkelio pabėgių appeared first on Kauno savaitė.