„Visos šiemet Lietuvą analizavusios kredito reitingų agentūros pozityviai įvertino Lietuvos ekonomikos būklę – jos arba paliko galioti tą patį aukštesnį investicinį reitingą, arba – kaip „Fitch Ratings“ – pagerino jį. Šis vertinimas ypač svarbus geopolitinių rizikų kontekste, jis įpareigoja toliau atsakingai valdyti valstybės finansus“, – miniserijos pranešime cituojamas finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

„S&P Global Ratings“ ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika turėtų ir toliau sparčiai augti – 2026 m. BVP turėtų didėti apie 3 proc. jau trečius metus iš eilės. Pasak kredito reitingų agentūros, Lietuvos ekonomika pademonstravo atsparumą rusijos karo prieš Ukrainą poveikiui: šalis vis labiau orientuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą, diversifikuoja eksporto rinkas ir sparčiai didina paslaugų eksportą. Ekonomikos augimą taip pat skatino didesnės nei ES vidurkis investicijos bei stiprus vidaus vartojimas. Tikimasi, kad šie veiksniai padės Lietuvai atlaikyti ir 2026 m. kilsiančius iššūkius, susijusius su konfliktu Artimuosiuose Rytuose.

Kaip nurodo ministerija, agentūros analitikai prognozuoja, kad dėl augančių energijos kainų infliacija šiemet turėtų viršyti 5 proc., tačiau ekonomiką ir toliau palaikys vidaus paklausa. Vartojimą skatins lėšų atsiėmimas iš antrosios pakopos pensijų fondų, o investicijas – ES fondų lėšos ir sparčiai augančios išlaidos gynybai. „S&P Global Ratings“ teigimu, daugiau nei 5 proc. BVP siekiančios išlaidos gynybai reikšmingai didina valstybės skolą, nors ji vis dar išlieka santykinai nedidelė, lyginant su panašų reitingą turinčiomis šalimis, o išorės finansų rodikliai tebėra tvirti.

„Stabili reitingo perspektyva rodo kredito reitingų agentūros lūkestį, kad Lietuva artimiausius dvejus–trejus metus išliks atspari išoriniams iššūkiams, įskaitant trumpalaikį Artimųjų Rytų konflikto poveikį ir išliekančias rizikas, susijusias su rusijos karu prieš Ukrainą. Ji taip pat grindžiama prielaida, kad šis karas neišplis į NATO teritoriją, įskaitant Lietuvą“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Paskutinį kartą „S&P Global Ratings“ agentūros analitikai Lietuvos reitingą peržiūrėjo 2024 m. gegužę, nustatydami „A“ (stabili perspektyva) ir palikdami galioti A-1 trumpalaikio skolinimosi reitingą.

Balandžio pabaigoje tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“, pozityviai įvertinusi Lietuvos ekonominę situaciją, po 6 metų pertraukos pakėlė šalies skolinimosi reitingą iš „A“ į „A+“ su stabilia perspektyva. Šis „Fitch Ratings“ Lietuvai nustatytas kredito reitingas šiuo metu yra aukščiausias tarp trijų pagrindinių agentūrų mūsų šaliai skirtų ilgalaikės skolos reitingų.

Balandžio viduryje kita tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s Investment Service“ dar kartą patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą „A2“ ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą. „Moody’s“ Lietuvos kredito reitingus paskutinį kartą buvo pagerinę 2021 m. vasarį, kai 2015 m. suteiktas A3 (teigiama perspektyva) ilgalaikio skolinimosi reitingas buvo pakeltas į A2 (stabili perspektyva).

Balandžio 10 d. Lietuvai suteiktą „A (aukštą)“ ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva patvirtino ir „Morningstar DBRS“. Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą ši tarptautinė kredito reitingų agentūra paskutinį kartą pakeitė 2021 m. lapkritį – pakėlė iš „A“ į „A (aukštą)“ su stabilia reitingo perspektyva.

The post Reitingų agentūros palankiai vertina Lietuvą appeared first on Kauno savaitė.

Skirtumas dažnai slypi ne vien pajamų dydyje, o finansiniuose įpročiuose.

Finansinis stabilumas priklauso ne tik nuo to, kiek uždirbate, bet ir nuo to, kaip elgiatės su pinigais.

Kodėl didesnės pajamos ne visada padeda praturtėti

Nėra tokio atlyginimo, kurio nebūtų galima išleisti iki paskutinio euro.

Kai pajamos didėja, dažnai kartu auga ir poreikiai: norisi geresnio automobilio, brangesnių atostogų, naujesnio telefono, dažnesnių vakarienių mieste ar erdvesnio būsto.

Tai vadinama gyvenimo būdo infliacija – kai didesnės pajamos nepadidina santaupų, nes kartu išauga ir išlaidos.

Tikras finansinis saugumas nebūtinai matomas iš išorės.

Žmogus gali vairuoti prabangų automobilį, bet turėti paskolų ir gyventi įtampoje.

Kitas gali rinktis paprastesnį gyvenimo būdą, bet turėti santaupų, investicijų ir daugiau laisvės priimti sprendimus.

Kai nustojame pirkti daiktus vien tam, kad atrodytume sėkmingi, taupyti tampa kur kas lengviau. Kiekvienas šiandien neišleistas ir protingai panaudotas euras gali dirbti ateičiai.

Kas yra sudėtinės palūkanos

Sudėtinės palūkanos – tai principas, kai uždirbta grąža vėliau pati pradeda generuoti papildomą grąžą.

Paprastai tariant, pinigai pradeda dirbti ne tik nuo jūsų įmokų, bet ir nuo anksčiau uždirbtos grąžos.

Tai ypač svarbu ilguoju laikotarpiu.

Net nedidelės, bet reguliarios sumos per 10, 15 ar 20 metų gali virsti reikšmingu kapitalu. Žinoma, investuojant grąža nėra garantuota, o rinkos gali svyruoti, todėl svarbu įvertinti riziką ir investuoti tik suprantant pasirinktą priemonę.

Įpročiai, kurie trukdo kaupti turtą

Vienas didžiausių finansinio stabilumo priešų – brangūs vartojimo kreditai.

Greitieji kreditai, kredito kortelės, pirkimas išsimokėtinai ar dažni smulkūs įsipareigojimai gali atrodyti patogūs, tačiau ilgainiui jie stipriai mažina finansinę laisvę.

Perkant skolon, už daiktą dažnai sumokama daugiau nei jo tikroji vertė. Ypač pavojinga skolintis dalykams, kurie greitai nuvertėja: telefonams, buitinei technikai, pramogoms, kelionėms ar impulsyviems pirkiniams.

Tai nereiškia, kad visos paskolos blogos.

Būsto paskola gali būti racionalus sprendimas, jei įsipareigojimai neviršija galimybių.

Tačiau paskola vartojimui ir paskola turtui, kuris ilgainiui gali išlaikyti ar didinti vertę, yra du skirtingi dalykai.

Dažniausi įpročiai, kurie trukdo taupyti:

• pirkimas dėl nuotaikos arba vien todėl, kad „akcija“;
• pajamų ir išlaidų nesekimas;
• gyvenimas skolon;
• įprotis išleisti viską, kas lieka sąskaitoje;
• atidėliojimas: „pradėsiu taupyti, kai uždirbsiu daugiau“;
• noras atrodyti turtingesniam, nei iš tikrųjų leidžia finansinė padėtis.

Kaip išleisti mažiau, nei uždirbate

Pirmas žingsnis – suprasti, kur iš tikrųjų dingsta pinigai.

Tam nebūtina sudėtinga sistema.

Užtenka mėnesį sąžiningai susirašyti visas pajamas ir išlaidas: būstą, maistą, degalus, prenumeratas, kavą, maisto pristatymą, drabužius, smulkius pirkinius.

Dažnai žmonės nustemba pamatę, kiek pinigų išeina ne dideliems pirkiniams, o mažoms kasdienėms išlaidoms.

Vienas kavos puodelis ar užkandis neatrodo daug, bet per mėnesį tai gali virsti reikšminga suma.

Išlaidų apskaita nėra savęs baudimas.

Tai būdas susigrąžinti kontrolę. Kai matote tikrą vaizdą, galite sąmoningai nuspręsti, ko atsisakyti, o kas jums tikrai svarbu.

Tikslas nėra gyventi be malonumų.

Tikslas – neleisti pinigų automatiškai ir nepastebimai.

Principas „pirmiausia sumokėkite sau“

Viena paprasčiausių ir veiksmingiausių finansinių taisyklių – gavus atlyginimą pirmiausia atsidėti dalį pinigų sau.

Ne mėnesio pabaigoje, kai „gal kas nors liks“, o iš karto.

Tai gali būti 5, 10 ar 15 proc. pajamų – svarbiausia pradėti.

Jei žmogus laukia, kol mėnesio pabaigoje liks pinigų, dažniausiai jų nelieka.

Tačiau jei suma atidedama iš karto, prie mažesnio likučio sąskaitoje paprastai prisitaikoma.

Šios santaupos pirmiausia turėtų tapti finansine pagalve.

Kiek reikėtų turėti finansinėje pagalvėje

Finansinė pagalvė – tai pinigai nenumatytiems atvejams: darbo netekimui, ligai, automobilio remontui, būsto problemoms ar kitoms didesnėms išlaidoms.

Dažnai rekomenduojama turėti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervą.

Jei jūsų būtinosios išlaidos siekia 1 000 eurų per mėnesį, saugesnė pagalvė būtų 3 000–6 000 eurų.

Šiuos pinigus geriausia laikyti atskirai nuo kasdienės sąskaitos – pavyzdžiui, kaupiamojoje sąskaitoje ar indėlyje, iš kurio juos galima pasiekti prireikus. Svarbu, kad finansinė pagalvė nebūtų rizikingai investuota, nes jos gali prireikti netikėtai.

Kada verta pradėti investuoti

Investuoti verta tada, kai jau turite bent pradinę finansinę pagalvę ir nesate įklimpę į brangias vartojimo skolas.

Kol mokate dideles palūkanas už vartojimo kreditus, pirmiausia dažniausiai verta mažinti šiuos įsipareigojimus.

Investavimas nėra greitas praturtėjimo būdas.

Tai ilgalaikis procesas. Lietuvoje pradedantieji dažnai domisi pensijų fondais, III pakopa, investicine sąskaita, ETF fondais, obligacijomis, terminuotaisiais indėliais ar reguliariu investavimu per bankus ir investavimo platformas.

Svarbu suprasti: didesnė galima grąža paprastai reiškia ir didesnę riziką.

Todėl nereikėtų investuoti į priemones, kurių nesuprantate, ar pinigų, kurių gali prireikti artimiausiu metu.

Kodėl reguliarumas svarbiau už bandymą atspėti rinką

Daugelis pradedančiųjų laukia „geriausio momento“ investuoti.

Tačiau rinkos dugną ar viršūnę tiksliai atspėti labai sunku.

Dėl to dažnai pasirenkamas reguliarus investavimas – pavyzdžiui, ta pati suma kiekvieną mėnesį.

Toks būdas padeda sumažinti emocijų įtaką.

Kai rinkos kyla, perkate brangiau. Kai krinta – pigiau.

Ilgainiui tai gali padėti išvengti vieno nesėkmingo sprendimo, kai visa suma investuojama netinkamu metu.

Vis dėlto investicijų vertė gali svyruoti, o praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos.

Asmeninė finansinė strategija

Finansinė strategija – tai ne sudėtingas dokumentas, o aiškus atsakymas į kelis klausimus:

• Kiek uždirbu?
• Kiek išleidžiu?
• Kiek galiu atidėti?
• Kokio dydžio finansinės pagalvės man reikia?
• Kokiems tikslams kaupiu?
• Kada tų pinigų reikės?
• Kokią riziką galiu prisiimti?

Vienam žmogui svarbiausias tikslas gali būti būsto pradinis įnašas.

Kitam – vaikų mokslai, pensija, ankstesnis finansinis savarankiškumas ar tiesiog ramybė, kad netikėta išlaida nesugriaus viso mėnesio biudžeto.

Jei sprendimai sudėtingesni – pavyzdžiui, dėl didesnių investicijų, mokesčių, paveldėjimo ar ilgalaikio pensijos kaupimo – gali būti verta pasitarti su nepriklausomu finansų konsultantu.

Tačiau net ir be konsultanto galima pradėti nuo bazinių žingsnių.

Pagrindinės taisyklės

1. Neleiskite išlaidoms augti greičiau nei pajamoms.
2. Venkite brangių vartojimo skolų.
3. Turėkite finansinę pagalvę.
4. Gavę pajamas pirmiausia atsidėkite dalį sau.
5. Sekite savo išlaidas.
6. Investuokite tik suprasdami riziką.
7. Reguliarumas dažnai svarbiau už bandymą atspėti geriausią momentą.
8. Nepirkite daiktų vien tam, kad padarytumėte įspūdį kitiems.
9. Turėkite aiškų finansinį tikslą.
10. Laikykitės plano net tada, kai emocijos ragina elgtis priešingai.

Finansinis stabilumas retai atsiranda staiga.

Dažniausiai tai mažų, nuoseklių sprendimų rezultatas.

Kuo anksčiau žmogus pradeda valdyti savo pinigus, tuo daugiau laiko dirba jo naudai.

Laimė nepriklauso vien nuo pinigų.

Tačiau finansinė ramybė suteikia daugiau saugumo, laisvės ir galimybių rinktis.

The post Kodėl didelė alga negarantuoja ramybės appeared first on Kauno savaitė.

Surinkti duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai, lyginant su latviais ir estais, atsakingiau skolinasi – tai daro rečiau, bet didesniais kiekiais.

„Sprinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad ateinančius metus optimistiškai vertina ir tokias pat išlaidas kaip įprastai planuoja 28 proc. Lietuvos gyventojų, 22 proc. latvių ir 21 proc. estų.

Anot „GF banko“ vyriausiojo finansų pareigūno Valdo Bernatavičiaus, optimizmą kitiems metams gali lemti teisiniai pasikeitimai, pavyzdžiui, antrosios pensijų pakopos reforma ir kiti faktoriai.

„Lietuviai pagal optimizmą gerokai lenkia savo kaimynus – tiek latvius, tiek estus. (…) Tai gali nulemti keletas faktorių. Laukiami pakeitimai teisinėje, mokestinėje bazėje, tokie kaip pensijų antrosios pakopos reforma, kuri leis žmonėms atsiimti pinigų“, – žurnalistams aiškino V. Bernatavičius.

„Kitas dalykas – finansinė situacija, kuri yra dabar ir buvo praeityje. (…) Žmonės vertindami savo ateitį, įsivertina tai, kaip jie gyvena dabar, pajaučia skirtumą lygindami savo gyvenimą dabar ir anksčiau bei projektuoja tai į ateitį“, – samprotauja ekspertas.

Pesimistiškai ateinančius metus vertina 20 proc. lietuvių, 25 proc. latvių ir 27 proc. estų. Labai sunkių metų, kai tektų susiveržti diržus, tikisi 11 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 15 proc. estų.

Tiesa, didžiausia dalis Baltijos šalių gyventojų, nors ir yra optimistiškai nusiteikę, ketina bent kuriam laikui riboti nebūtinas išlaidas – lietuvių imtyje taip jautėsi 41 proc. respondentų, latvių – 42 proc. ir 37 proc. estų.

Lietuviai – atsakingiausi: skolinasi rečiau, bet didesnes sumas

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Baltijos šalių gyventojų skolinimosi įpročiai pastebimai skiriasi. Duomenys rodo, kad lietuviai skolinasi rečiau, tačiau dažniau renkasi didesnes paskolas.

„Galėčiau sakyti, kad kalbant apie paskolas, lietuviai yra turbūt atsakingiausi Baltijos šalyse. Jie rečiausiai ima paskolas – kartą per metus ar net rečiau“, – teigia „GF banko“ generalinis direktorius Justinas Muleika.

Apklausoje 14 proc. lietuvių nurodė ėmę daugiau kaip 7,5 tūkst. eurų vartojimo paskolas. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje taip atsakė po 11 proc. respondentų. 5 tūkst.–7,5 tūkst. eurų paskolas buvo paėmę 11 proc. lietuvių, 7 proc. latvių ir 9 proc. estų.

„Auganti ekonomika didina gyventojų galimybes skolintis, o kylantis kainų lygis didina vartojimo paskolų poreikį. Pavyzdžiui, vidutinė vartojimo paskola mūsų banke per penkiolika metų išaugo apie 11,5 karto. Šį augimą iš dalies lėmė vidutinio atlyginimo didėjimas – jis augo apie šešis kartus. Tačiau paskolų sumos augo sparčiau nei atlyginimai“, – aiškina J. Muleika.

Anot jo, tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai, dažniau imdami didesnes paskolas, jas skiria būtinųjų poreikių tenkinimui ir rečiau – nebūtiniems pirkiniams.

Lietuvoje ir Latvijoje dažniausia vartojimo paskolų paskirtis – namų ir buitinės technikos įsigijimas. Taip nurodė 45 proc. lietuvių, 43 proc. latvių ir 38 proc. estų. Estijoje dažniausia paskirtis – transporto priemonės pirkimas (42 proc. estų, 40 proc. latvių ir 36 proc. lietuvių).

Trečioje vietoje visose šalyse – būsto remontas (jį nurodė 29 proc. lietuvių, 31 proc. latvių ir 34 proc. estų).

Apžvelgiant tyrimo duomenis taip pat pastebėta, kad Latvijos ir Estijos gyventojai dvigubai dažniau nei lietuviai skolinasi kelionėms, atostogoms, studijoms ar asmeninėms reikmėms.

Asmeniniams poreikiams skolinasi 11 proc. lietuvių, 20 proc. latvių ir 21 proc. estų; kelionėms ir atostogoms – 9 proc. lietuvių, 16 proc. latvių ir 18 proc. estų. Dažniau kelionėms skolinasi Rygos bei Talino gyventojai.

„GF banko“ užsakymu atlikto tyrimo metu apklausta 423 respondentai iš Lietuvos, 419 respondentų iš Latvijos ir 409 respondentai iš Estijos nuo 18 iki 75 metų amžiaus, ėmę vartojimo paskolą / pirkę lizingu, naudojant kombinuotą metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview). Tyrimą 2025 m. rugsėjo 22-30 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“

The post Tarp Baltijos šalių lietuviai – optimistiškiausi dėl savo 2026 m. finansinių perspektyvų appeared first on Kauno savaitė.