Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito, išskyrus nežymiai pabrangusį benziną.

Agentūros duomenimis, elektrai brangus 3 proc., jos kaina per savaitę sudarė nuo 126,2 iki 130,2 euro už kilovatvalandę. Elektros energijos vartojimas šalyje spalio 13–19 dienomis, palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 4,7 proc. – iki 226,8 GWh.

Bendra elektros gamyba siekė 159,1 GWh, arba 6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 70 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuota iš Latvijos ir Švedijos.

Daugiausiai elektros energijos per savaitę pagamino vėjo elektrinės (70,8 GWh), nors tai 6,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę (75,9 GWh).

Saulės elektrinės pagamino 18,7 GWh elektros – 21,9 proc. mažiau, šiluminės elektrinės generavo 44 GWh – 1,6 proc. mažiau. Tuo metu hidroelektrinių gamyba augo 0,7 proc. (12,5 GWh).

Nepaisant šoktelėjusios elektros kainos, dalies kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito.

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę nepakito – kainų vidurkis spalio 13–19 d. sudarė 32 Eur/MWh ir buvo toks pat kaip ir ankstesnę savaitę.

Agentūros teigimu, gamtinių dujų kainų stabilumą lėmė pakankamai užpildytos gamtinių dujų saugyklos ir nekintama jų pasiūla.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 28–32 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 57,7 proc., o Europos saugyklos šiuo metu užpildytos apie 82,8 proc.

Per savaitę, spalio 13–17 d., per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 233,5 GWh gamtinių dujų, į Latviją išsiųsta 79,9 GWh. Tuo metu Lietuvos biodujų gamyklose buvo pagaminta 4,3 GWh dujų.

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 4,1 proc., suvartota 276,9 GWh gamtinių dujų.

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 62 USD/bbl ir buvo 4,6 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę (65 USD/bbl).

Pasak LEA, naftos kainos mažėjo, nerimaujant dėl žaliavinės naftos pasiūlos pertekliaus, sumažėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–2 USD/bbl mažesnės, nei buvo manoma prieš savaitę, o vėliau bus tokios pačios, kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 60–65 USD/bbl ribose.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,1–1,7 proc., Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,4 procento. Tuo metu dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,2–1,0 proc., išskyrus Latviją, kur kaina padidėjo 0,3 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo ir sudaro 0,063 Eur/l.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 19,98 Eur/MWh ir buvo 0,9 proc. mažesnė, palyginti su ankstesne savaite (20,17 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,44 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 20,69 Eur/MWh.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Per savaitę šoktelėjo elektros kaina appeared first on Kauno savaitė.

Šį sprendimą anksčiau gegužės pabaigoje priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

„Standartinio“ vienos laiko zonos planą turintys gyventojai nuo antradienio toliau mokės 20,5 cento už kilovatvalandę (kWh) elektros, už dviejų laiko zonų „dieninį“ planą – irgi tiek pat, 23,3 cento už kWh, o už „naktinį“ – 13,8 centus už kWh (0,1 cento mažiau).

Plano „Namai“ vienos laiko zonos tarifas toliau siekia 18,9 cento už kWh, dviejų laiko zonų „dieninis“ tarifas toliau kainuoja 21,5 cento už kWh, „naktinis“ – 12,8 cento už kWh (mažėja 0,1 cento).

Plano „Namai plius“ vienos laiko zonos tarifas išliks 17,7 cento už kWh, dviejų laiko zonų „dieninis“ tarifas toliau sieks 20,2 cento už kWh, naktinis ir savaitgalio tarifas – 12,1 cento už kWh.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienos laiko zonos planą turintys vartotojai suvartoja apie 70 kWh elektros per mėnesį, dviejų laiko zonų – apie 34 kWh.

Seimas balandį pritarė, kad iki 2030-ųjų daugiau vartotojų elektrą galės įsigyti už šią valstybinio reguliuotojo nustatomą kainą.

Tuo metu visuomeniniai gamtinių dujų tarifai nuo liepos išlieka tokie patys, kokie nustatyti nuo metų pradžios.

Pirmajai grupei priklausantys vartotojai mokės 0,99 euro per mėnesį abonentinį mokestį, kintamas tarifas taip pat sieks 0,99 euro už kubinį metrą.

Antros grupės vartotojai nuo liepos toliau mokės 69 centus už kubinį metrą dujų, trečios – 65 centus., abonentinis mokestis ir toliau šiems vartotojams sieks 3,99 euro.

Nors visuomeniniai dujų ir elektros tarifai dažniausiai perskaičiuojami du kartus per metus, Seimas praėjusią vasarą reguliuotojui leido tai daryti kartą per ketvirtį, priklausomai nuo energijos išteklių kainos rinkoje.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Visuomeninė gamtinių dujų kaina nesikeičia, pinga dalis elektros planų appeared first on Kauno savaitė.

Tai numatančias Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pataisas įregistravo Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai.

Lengvatą parlamentarai siūlo taikyti tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektros energiją ir gamtines dujas bendrosioms reikmėms. Priėmus įstatymų pakeitimus, šioms bendrijoms būtų taikomi tokie patys elektros energijos ir dujų tarifai kaip buitiniams vartotojams.

Įstatymų pataisų iniciatorių teigimu, pabrangus energijos ištekliams, Lietuvoje bažnyčios sunkiai įstengia apmokėti sąskaitas už elektrą ir dujas.

„Ypač sudėtinga situacija kaimuose. Kai kuriuose – mišios jau nebevyksta kiekvieną sekmadienį. (…) Bažnyčių išlaikymas priklauso nuo parapijiečių aukų, todėl šildymo sezono pradžiai bendruomenės taupo dar nuo vasaros, nes šaltą žiemą tenka už šildymą pakloti ir apie 3–4 tūkst. eurų“, – pastebi projekto iniciatorė Seimo narė Daiva Petkevičienė.

Pasak jos, tradicinės ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės yra prilygintos verslo subjektams, todėl už elektrą ir šildymą negali mokėti taip, kaip buitiniai vartotojai.

„Tačiau jos yra ne pelno siekiančios organizacijos, savo veiklos organizavimą bei pastatų priežiūrą finansuoja iš geranoriškai tikinčiųjų aukojamų lėšų. Ir jokių paramų šildymui bažnyčia negauna, viskas yra padengiama iš rinkliavos, kuri yra renkama sekmadieniais bendruomenės reikmėms, arba iš pavienių žmonių atnešamų aukų. Tradicinės ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės ne tik negauna paramos, tačiau ir negali susigrąžinti mokesčių, kaip daro kitos institucijos“, – sako įstatymo pataisas parengę parlamentarai.

Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų liepos mėnesio.

Praeitoje Seimo kadencijoje irgi buvo bandoma sumažinti šildymo išlaidas bažnyčioms. 2022 m. kovo mėnesį Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys Seimo nariai Lietuvoje veikiančioms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektros energiją ar gamtines dujas savo parapijų bendruomenių ir religinės paskirties objektų reikmėms, siūlė taikyti tokius  pat  elektros energijos ir dujų kainas ir tarifus kaip buitiniams vartotojams.

Galiojančiuose įstatymuose tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms jokių lengvatinių tarifų nėra numatyta. Jos priskirtos verslo subjektams ir elektros bei dujų tarifai taikomi kaip komercinėms įmonėms.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siūlo, kaip bažnyčioms sumažinti šildymo sąskaitas appeared first on Kauno savaitė.

Tuo metu didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje siekė 111,79 Eur/MWh, Vokietijoje – 103,25 Eur/MWh, skelbia „Elektrum Lietuva“.

„Pažeidus povandeninį elektros kabelį „Estlink2“ tarp Suomijos ir Estijos teigiama, kad remonto darbai gali užtrukti iki šių metų rugpjūčio 1 d. Todėl iš visos 1 016 MW tarp Suomijos ir Estijos jungčių instaliuotos galios bus prieinama tik 358 MW (Estlink 1), o tai gerokai apribos elektros importą iš Šiaurės šalių,“ – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos vartotojams išliko stabili, elektros vartojimas „Nord Pool“ regione mažėjo ir siekė 8 375 GWh, gamybos apimtys taip pat smuko ir siekė 9 518 GWh.

Gamyba Lietuvoje mažėjo 32 proc.

Baltijos šalyse elektros vartojimas dėl atostogų sezono ir šiltesnių nei vidutiniškai orų mažėjo net 10 proc., iki 523 GWh. Lietuvoje elektros suvartota 3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, 246 GWh. Latvijoje elektros vartojimas mažėjo 14 proc., iki 123 GWh, o Estijoje vartojimas mažėjo 15 proc. ir siekė 154 GWh.

Elektros energijos bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę mažėjo 21 proc. – iš viso pagaminta 302 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba mažėjo 32 proc. iki 152 GWh. Estijoje – sumažėjo 14 proc. iki 85 GWh, o Latvijoje elektros pagaminta 9 proc. daugiau nei praėjusią savaitę – 65 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 58 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 62 proc., Latvijoje – 53 proc., Estijoje – 55 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Didmeninė elektros kaina šalyje augo 40 proc.  appeared first on Kauno savaitė.