Naujausiai dirbtinio intelekto modelių kartai atveriant vis daugiau saugumo spragų pasauliniame tinkle, tik laiko klausimas, kada tuo jų gebėjimu kas nors pasinaudos.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, per dvejus metus iki 2025-ųjų pasaulinis kassavaitinių kibernetinių atakų skaičius šoktelėjo 58 proc. Didžiulę dalį šio augimo lėmė dirbtinis intelektas (DI).

Vien 2025 metais atakų, kuriose naudotas DI, skaičius išaugo net 89 proc. Labiausiai prie šio šuolio prisidėjo patobulėjusios „fišingo“ (angl. phishing), arba sukčiavimo, atakos, kai nusikaltėliai naudoja apgaulingus elektroninius laiškus, skambučius ar SMS žinutes, kad išviliotų jūsų banko duomenis ar kitą jautrią informaciją. Tačiau galėjo įvykti ir daug rimtesnių, pamatinių permainų.

Išsigando sukūrę monstrą

Kai JAV dirbtinio intelekto tyrimų ir saugumo įmonė „Anthropic“ – „Claude“ DI modelių kūrėja – pranešė sukūrusi galingą naują eksperimentinį modelį „Claude Mythos Preview“, per internetą nuvilnijo siaubo banga. „Mythos“ pasirodė esąs toks galingas, kad pati bendrovė nusprendė, jog dabartinės formos jį išleisti į viešumą būtų per daug pavojinga.

Anot kūrėjų, šis modelis geba aptikti programinės įrangos saugumo spragas, kurių nepastebėjo nei kibernetinio saugumo specialistai, nei ankstesni DI modeliai. Todėl užuot jį viešinusi, „Anthropic“ paskelbė inicijuojanti projektą „Glasswing“ – naują iniciatyvą, vienijančią daugiau nei 40 didžiausių pasaulio programinės įrangos ir interneto infrastruktūros įmonių.

Jų tikslas – panaudoti „Claude Mythos Preview“ spragoms surasti ir ištaisyti anksčiau, nei piktų tikslų turintys asmenys sukurs panašių gebėjimų DI modelius ir pradės jais piktnaudžiauti.

Pandoros skrynia atidaryta

„Anthropic“ teigimu, jų modelis jau aptiko tūkstančius itin didelio pavojingumo saugumo spragų, įskaitant trūkumus visose pagrindinėse operacinėse sistemose ir interneto naršyklėse.

Jei tokiais gebėjimais kaip „Mythos“ pasižymintys DI modeliai pateks ne į tas rankas, pasekmės ekonomikai, visuomenės ir nacionaliniam saugumui gali būti tragiškos.

Gera žinia, kad šiuo metu galingiausi DI įrankiai yra išskirtinai gerųjų rankose. Tačiau taip bus neilgai.

Geriausieji – vadinamieji priešakinės linijos DI modeliai (angl. frontier models), ir tuo labiau tokie kaip „Mythos“, yra griežtai saugomos paslaptys. Tačiau jiems ant kulnų lipa atvirojo kodo modeliai (angl. open-source models). Šios sistemos leidžia vartotojams diegti naujoves ir eksperimentuoti su DI modeliais peržengiant jų kūrėjų nustatytas galimybių bei saugumo ribas.

Daugeliu požiūrių tai naudinga. Bet kartu kelia ir grėsmę, mat praktiškai bet kam suteikia galimybę priderinti DI nusikalstamiems tikslams. Aišku, tam reikėtų galingų kompiuterių, tačiau nė neabejojama, kad nusikaltėliai mielai į juos investuotų.

Burbulų pūtikai

Atvirojo kodo modeliai visada atsiliko nuo priešakinės linijos DI modelių, bet dabar šis atotrūkis mažėja. Remiantis nesena DI saugumo instituto ataskaita, per pastaruosius dvejus metus jis susitraukė iki maždaug šešių mėnesių.

Tai reiškia, kad mums gali būti likę mažiau nei metai, kol koks nors „Claude Mythos Preview“ ekvivalentas pateks į rankas asmeniui ar jų grupei, siekiančiai pasinaudoti interneto spragomis.

Visgi pulti į paniką nereikėtų. DI pramonė pagarsėjusi savo pomėgiu pūsti burbulus.

Tokioms įmonėms kaip „Anthropic“, „OpenAI“, „Google“, „xAI“ ir kitoms gali būti naudinga vaizduoti savo modelius geresnius, reikšmingesnius ir net pavojingesnius, nei jie yra iš tikrųjų.

Pavyzdžiui, DI kūrėjai jau ne vienerius metus trimituoja apie transformuojantį dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai. Bet kaip tikriausiai pastebėjote, didžioji dalis darbų iš esmės pasikeitė tik nežymiai arba išvis nepasikeitė.

Ne nusikaltėlių reikia bijoti

Tad nors gamintojai skalambija apie milžinišką proveržį, DI ekspertai išlieka skeptiški.

Pasak jų, netgi jei kita DI modelių banga iš tikrųjų bus pajėgi sugriauti visą internetą, nėra jokios garantijos, kad nusikaltėliai norės juos panaudoti būtent tam. Juk toks žingsnis niekam nebūtų labai naudingas.

Tiesa, logika, galiojanti kibernetinių nusikaltėlių grupėms, nebūtinai galios politiniams varžovams – nesvarbu, ar tai būtų valstybės, ar teroristinės organizacijos. Jie iš tiesų gali būti labiau suinteresuoti sukelti sumaištį nei gauti finansinės naudos. Tuomet DI stebėtinai lengvai gali virsti masinio naikinimo ginklu.

Vienaip ar kitaip, tai jau realybė – lenktynės dėl interneto sustiprinimo prasidėjo. Tik kuo juos baigsis, dar neaišku.

Britų kompiuterių ekspertas profesorius Piteris Bentlis labai taikliai prilygino jas naujosioms ginklavimosi varžyboms. Lyg būtume į protingiausių mokslininkų rankas įdavę visas pasaulio žinias kaip pasigaminti sprogmenų ir pasakę: pasilinksminkite! O dabar nežinome, ką pirmiausia jie paleis pelenais.

The post Ant slenksčio – kibernetinis armagedonas? appeared first on Kauno savaitė.

Teigiama, kad geopolitinės įtampos akivaizdoje reikalingi konkretūs susisiekimo sektoriaus sprendimai, tad vien rizikų įvardijimo neužtenka.

Ministras Susisiekimo ministerijai pavaldžioms bendrovėms nurodė numatyti veiksmus įvairiems scenarijams ir pasiruošti galimiems iššūkiams, toliau tęsiantis konfliktui Irane.

„Ministerijai pavaldžios įmonės jau atliko pirmuosius namų darbus ir toliau intensyviai ruošiasi, o visų bendras tikslas – užtikrinti sklandžią sektoriaus veiklą, strateginių projektų tęstinumą ir patikimą kasdienių paslaugų teikimą gyventojams“, – Eltai teigė ministro patarėjas Lukas Paškevičius.

Pasak jo, dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose brangstantys energetiniai ištekliai didžiausią įtaką daro kelių sektoriui – gali padidėti asfalto gamybos ir statybos sąnaudos, todėl dalį projektų gali tekti atidėti arba įgyvendinti mažesne apimtimi.

Tiesa, ministro atstovas tikina, kad bendrovės yra pasiruošusios galimiems iššūkiais.

„Bendrovė „Kelių priežiūra“, pavyzdžiui, atliko vidinius veiksmus ir parengė krizių valdymo planą, kurio pagrindinės priemonės – kuro talpyklų išplėtimas, atsargų planavimas ir bendradarbiavimas su kitomis sektoriaus įmonėmis, siekiant užtikrinti darbų tęstinumą ir valstybės poreikių patenkinimą“, – aiškino L. Paškevičius.

Pasak „Kelių priežiūros“ generalinio direktoriaus Audriaus Vaitkaus, jo vadovaujama įmonė rizikas susijusias su dabartine geopolitine situacija pradėjo vertinti dar iki ministro J. Taminsko pavedimo.

„Įsivertinome galimus kuro, energijos, žaliavų, tokių kaip druskos, ir kitų kelių priežiūros veiklai reikalingų išteklių kainų svyravimus bei tiekimo sutrikimus. Šios rizikos tiesiogiai siejasi su bendrovės veiklos sąnaudomis, finansiniu tvarumu ir gebėjimu užtikrinti nepertraukiamą kelių priežiūrą visoje šalyje“, – Eltai teigė A. Vaitkus.

Tiesa, kaip teigia „Kelių priežiūros“ vadovas, situacija šalia Hormuzo sąsiaurio privertė bendrovę darkart įsivertinti rizikas, susijusias su kuro, energijos ir kitų išteklių kainomis bei tiekimo grandinėmis.

„Šiuo metu ši rizika yra nuolat stebima, o jos vertinimas atliekamas reguliariai – ne rečiau kaip kartą per savaitę“, – aiškino A. Vaitkus.

Anot jo, įmonė jau sukaupė daugiau kaip 50 tūkst. tonų žiemos kelių priežiūros medžiagų, planuoja didinti jų sandėliavimo pajėgumus, taip pat plečia degalinių tinklą ir analizuoja energijos vartojimo optimizavimo galimybes.

Tarp svarstomų priemonių – ir elektros kaupimo sprendimai bei galimi šildymo ribojimai kritinėse situacijose.

„Atsakingi „Kelių priežiūros“ vadovai su komandomis sistemingai peržiūri taikomų priemonių efektyvumą, analizuoja situacijos pokyčius ir vertina, ar esamos priemonės yra pakankamos, ar būtina inicijuoti papildomus veiksmus“, – pridūrė generalinis direktorius.

Tuo metu valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ teigia, jog situacija šiuo metu yra stabili, sutrikus medžiagų tiekimui nėra prašoma peržiūrėti su bendrove sudarytų sutarčių.

„Kol kas nesame gavę rangovų prašymų peržiūrėti sutartis. Indikacijų, kad darbai būtų stabdomi taip pat kol kas nėra. Šiandien reikšmingesnio padidėjimo pirkimo pasiūlymų kainose nematome, tačiau stebime situaciją ir analizuojame galimas rizikas. Jei bus poreikis, imsimės priemonių situacijai valdyti“, – Eltai komentavo bendrovės atstovas Vytenis Radžiūnas.

Anot susisiekimo ministro patarėjo L. Paškevičiaus, „Via Lietuvai“ keliami lūkesčiai, kad rangovų darbai nebūtų stabdomi dėl kainų indeksavimo ir rizikos būtų valdomos per sudarytus grafikus, tarpinio darbo stebėjimą bei savalaikį sprendimų priėmimą, atsižvelgiant į situaciją.

V. Radžiūnas savo ruožtu sakė, jog bendrovė aktyviai stebi rinką ir palaiko ryšius su partneriais.

„Nuolat stebime kainas rinkoje, pirkimo pasiūlymus, taip pat bendraujame su asociacija „Lietuvos keliai“, kitomis kaimyninėmis valstybėmis, dalijamės patirtimis“, – patikino V. Radžiūnas.

Uostas ir geležinkeliai akcentuoja lankstumą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teigia pradėjusi rengti atnaujintą planą, kuriame vertinamas geopolitinių įtampų poveikis krovinių srautams ir rinkai.

„Rengiant šį planą yra vertinamos įvairios rizikos, geopolitinių įtampų poveikis krovinių srautams, energetinių išteklių kainoms, šalies pramonei ir to pasekmės, analizuojami galimi skirtingi Klaipėdos uosto veiklos scenarijai, ieškoma efektyviausių sprendimų prisitaikant prie rinkos pokyčių“, – Eltai teigė generalinis direktorius Algis Latakas.

„Patirtis rodo, kad Klaipėdos uostas yra lankstus ir geba prisitaikyti prie staigių sektoriaus permainų“, – tikino jis.

Teigiama, kad uostas šiuo metu dirba įprastai, o direkcijos vykdomi investiciniai projektai tęsiami laikantis planų.

Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) pabrėžia jau turinti veikiančią sistemą ir pasirengimą įvairiems scenarijams.

„Kiekvienai identifikuotai rizikai yra parengti konkretūs priemonių planai“, – Eltai teigė grupės laikinasis vadovas Arūnas Rumskas.

Pasak jo, bendrovė taip pat yra sukaupusi kuro atsargų beveik pusmečiui, todėl trumpalaikiai kainų svyravimai neturėtų reikšmingos įtakos veiklai.

Paštas ir oro uostai orientuojasi į veiklos tęstinumą

Lietuvos paštas nurodė nuolat atnaujinantis krizių valdymo planus ir vertinantis įvairius scenarijus.

„Didelį dėmesį skiriame operacinio lankstumo stiprinimui, infrastruktūros atsparumui bei alternatyvių logistikos sprendimų užtikrinimui“, – Eltai komentavo bendrovės atstovas Lukas Simonas Zadarackas.

Lietuvos oro uostai (LTOU) savo ruožtu pažymėjo, kad nepaisant geopolitinės situacijos, keleivių srautai auga.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį visi trys Lietuvos oro uostai sulaukė rekordinių keleivių srautų“, – nurodė atstovas Martynas Jaugelavičius, pridurdamas, kad keleivių skaičius augo apie 9 proc.

Tiesa, jis pabrėžė, kad LTOU veikia padidintos rizikos – aviacijos – industrijoje, o rizikų valdymas yra vienas iš kritinės infrastruktūros tęstinės veiklos kertinių principų, todėl bendrovė turi sudarytus rizikų valdymo planus, kurie atspindi galimus pasikeitimus rinkoje.

„Lietuvos oro uostai savo veikloje kasdien seka daugybę rodiklių, pagal kuriuos priima su veikla susijusius sprendimus. Šiuo metu stebimi veiklos rodikliai leidžia laikytis ilgalaikių įsipareigojimų ir toliau pagal sudarytą strateginį veiklos planą investuoti į infrastruktūrą, procesus, junglumo skatinimą bei keleivių patirtį“, – pridūrė M. Jaugelavičius.

Aviacijos eismo valdymo bendrovė „Oro navigacija“ tuo metu akcentuoja, kad pagrindinis prioritetas išlieka skrydžių sauga ir nenutrūkstamas paslaugų teikimas.

„Operacinis tęstinumas, skrydžių sauga ir saugumas išlieka mūsų pagrindiniai prioritetai“, – Eltai sakė įmonės vadovas Saulius Batavičius.

Susisiekimo ministerija teigia, jog planuoja toliau reguliariai susitikinėti su sektoriaus įmonėmis, siekiant stiprinti koordinavimą ir pasirengimą galimiems iššūkiams visame susisiekimo sektoriuje.

Šios institucijos reguliavimo srityje iš viso yra 17 subjektų – 2 institucinės įstaigos, 12 akcinių bendrovių ir 3 viešosios įstaigos.

Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.

Lietuva ėmėsi skirtingų priemonių krizei spręsti – laikinai sumažintas dyzelino akcizas, skubos tvarka parlamente svarstomas prezidento siūlymas įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien.

Nuo balandžio 8 d. taip pat galioja energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno įsakymas, pagal kurį degalinės kasdien informaciją apie kuro pardavimo kainas turi pateikti Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) – taip siekiama padėti vartotojams priimti geriausius sprendimus bei skaidrinti degalinių tinklų veiklą.

Prezidentas Gitanas Nausėda balandžio pabaigoje paskelbė, jog Lietuva gavo pasiūlymą dalyvauti „neutralioje“ misijoje, skirtoje užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje. Jau kelios tokį pat kvietimą gavusios šalys paskelbė prie misijos prisijungsiančios.

Lietuvos vadovas šį siūlymą artimiausiu metu ketina teikti Valstybės gynimo tarybai (VGT).

The post Valstybinėms susisiekimo įmonėms pavesta ruoštis krizei appeared first on Kauno savaitė.

Anot tyrimo, dauguma verslą kuriančių gyventojų mato veiklos perspektyvas, nors dalis jų išlieka atsargūs ir vystydami verslą dirba samdomą darbą.

Apklausos duomenimis, net 87 proc. verslą turinčių arba savarankiškai dirbančių gyventojų teigė, kad sprendimas imtis verslo buvo teisingas. Tuo metu neigiamai šį sprendimą vertinančiųjų dalis buvo maža – 3 proc. respondentų teigė, kad verslo pradžia buvo klaida, o dar 10 proc. įvardijo tai kaip greičiau neteisingą pasirinkimą.

Apklausa taip pat atskleidė, kad apie 60 proc. verslą turinčių ar individualią veiklą vykdančių gyventojų šiemet savo veiklos perspektyvas vertina teigiamai.

„Penktadalis planuoja augimą, o 4 iš 10 siekia išlaikyti dabartines apimtis. Tuo metu 20 proc. prognozuoja mažesnes pajamas, o 16 proc. svarsto apie veiklos nutraukimą. Tai rodo gana realistišką verslininkų požiūrį – dalis jų mato augimo galimybes, dalis orientuojasi į stabilumą, tačiau bendra kryptis išlieka pozityvi“, – pranešime cituojama „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė.

Finansų ekspertė taip pat pažymėjo, kad ankstyvoje verslo stadijoje lietuviai įprastai būna atsargesni – verslą pradeda palaipsniui, derindami jį su samdomu darbu.

„Šią tendenciją dažniausiai stebime trumpiau nei vienerius metus veikiančiuose versluose – juos dažniau valdo žmonės, kurie tuo pačiu metu dirba ir samdomą darbą“, – teigė R. Verkauskaitė-Kazanskienė.

Anot tyrimo, dažniausiai nauji verslai kuriami profesinių paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Dažniausiai tai nedidelės įmonės, vystomos vieno steigėjo arba turinčios iki penkių darbuotojų.

Beveik pusė apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė verslą vystantys trumpiau nei penkerius metus. Finansų ekspertė R. Verkauskaitė-Kazanskienė pažymi, tai atspindi jau beveik dešimtmetį augantį naujai registruojamų įmonių skaičių.

Pasak jos, šios tendencijos rodo, kad verslo ekosistema Lietuvoje šiandien yra gana subalansuota – brandžius, ilgiau nei dešimtmetį veikiančius verslus papildo naujos nedidelės įmonės.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų kovą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 013 darbingo amžiaus šalies gyventojų

The post Dauguma pradėjusiųjų verslą tokio sprendimo nesigaili appeared first on Kauno savaitė.

Pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninė prekyba buvo beveik 6 proc. didesnė nei prieš metus – ir čia dar prieš tai, kai nekantriausieji nusprendė išleisti ilgalaikes savo santaupas. Šis veiksnys jau blėsta, bet ilgalaikio vartojimo prekių bei būsto paklausa šiemet išliks ant bangos. Tam yra ir ne vienkartinių priežasčių – vidutinis darbo užmokestis šiemet didėja maždaug 8 proc., minimalus atlyginimas ir pensijos auga daugiau nei dešimtadaliu. Prie 5 proc. priartėjusi infliacija nedžiugina, bet nėra tai, kas stabdytų vartojimą. Pavyzdžiui, kovą pašokus kuro kainoms buvo galima tikėtis, kad dalis gyventojų ieškos būdų vartoti mažiau kuro, bet Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad gyventojai įsigijo 6,5 proc. daugiau kuro nei prieš metus.

Lietuvos ekonomikos augimas nėra pastatytas vien ant vidaus vartojimo. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos apdirbamoji gamyba buvo 3,6 proc. didesnė nei prieš metus ir trečdaliu didesnė nei dešimtmečio pradžioje (nors daugelio ES valstybių pramonė šiuo laikotarpiu buvo stagnacijoje).

Šią savaitę skeptikai atkreipė dėmesį į kai kuriuos skaičiavimus, rodančius, kad, nepaisant išskirtinio Lietuvos augimo, čia yra didelis skurdas. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip apibrėžiamas šis „skurdas“ – jis rodo tik pajamų nelygybę, o ne tikrąjį materialinį nepriteklių. Pagal pagrindinį ES naudojamą apibrėžimą, skurdo rizikos riba yra apibrėžiama, kaip gyventojo pajamos, nesiekiančios 60 proc. šalies medianos. Šis rodiklis turi savo privalumų – be jokios abejonės norisi, kad visuomenėje nebūtų didelių skirtumų, o ekonomikos progresas pasiskirstytų tolygiai.

Tačiau jis turi ir labai didelių trūkumų – spartus dalies gyventojų pajamų augimas, lenkiantis kitų gyventojų pajamų augimą didina šį „santykinį skurdą“, net jei visi gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų. Tokią situaciją matėme Lietuvoje pastaraisiais metais – mokytojų ar kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didėjo sparčiau nei pensijos ar nedarbo išmokos, todėl dalis gyventojų atsidūrė „skurde“ (pakilo šalies pajamų mediana ir didesnė dalis gyventojų nebepasiekė medianos, norsi jų perkamoji galia ir didėjo). Kitaip sakant, šis „skurdo“ rodiklis gali didėti, kai didėja visų gyventojų pajamos ir perkamoji galia.

Svarbesnis ir iškalbingesnis yra absoliutaus skurdo lygis, rodantis kokiai daliai gyventojų trūksta pinigų maistui ir kitoms pirmojo būtinumo prekėms. Valstybės duomenų agentūros duomenimis jis siekia apie 7 proc. (absoliučiame skurde yra 3,9 proc. pensinio amžiaus asmenų). Dėl sparčiai augusių kainų absoliutus skurdas pastaraisiais metais šiek tiek padidėjo, bet tik šiek tiek viršija ES vidurkį.

Skurdas yra rimta ir spręstina problema, deja, ši tema neretai eskaluojam nesigilinant į tikrąsias jo priežastis, o ieškant argumentų padidinti mokesčius ar išsidalinti valstybės sukauptą rezervą. Galbūt rečiau reikėtų ieškoti, ką dar labiau apmokestinti, o atidžiau paieškoti, kur valstybė pinigus naudoja neefektyviai ar įvardinti priežastis, kodėl klestint ekonomikai ir įmonėms skundžiantis, kad trūksta darbuotojų vis dar daugiau nei 100 tūkst. bedarbių. Gal atsakius į klausimą kodėl nedarbo lygis sunkiai nukrenta žemiau 7 proc. kartelės (kai kaimyninėse Lenkijoje ar Čekijoje nuolat yra perpus mažesnis), nebereiks kartoti klaidinančios žinutės, neva Lietuva yra skurdžiausia šalis ES.

The post Ekonomikos augimas neišsikvepia, o kaip su skurdu? appeared first on Kauno savaitė.

„Europiniame, o ypač regioniniame kontekste 2024 metų ir artimiausių dvejų metų ekonomikos prognozės Lietuvai palankios. Lietuva yra tarp sveiką augimą ir kontroliuojamą infliaciją demonstruojančių ES valstybių, kurioje tęsiasi, nors kiek lėtėja darbo užmokesčio augimas. Tikimasi, kad kiek sumažėjusios investicijos vėl pradės didėti 2025 m., o 2026 m. tęsis dėl ES finansuojamų investicijų ir sušvelnintos pinigų politikos“, – teigė ekspertas.

„Vis tik eksporto augimo apimtys ir toliau priklausys nuo kitų ES valstybių atsigavimo tempo. Kitaip tariant, Lietuvos ekonominiam augimui ateinančiais metais bus svarbi ES parama ir Lietuvos prekybos ryšiai su ES valstybėmis“, – pridūrė jis.

Numatoma, kad realusis Lietuvos BVP 2024 m. augs 2,2 proc., o 2025 m. ir 2026 m. – po 3 proc. Nors šiuo metu fiksuojamas sulėtėjęs infliacijos procesas, 2025 ir 2026 m. vėl numatomas infliacijos kilstelėjimas – ji atitinkamai sieks 1,7 proc. ir 1,6 proc.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas ateityje palaipsniui didės nuo 2,0 proc. 2024 m. iki 2,4 proc. 2025 m., o 2026 m. – iki 2,6 proc.

Kaip nurodoma EK paskelbtoje prognozėje, tikimasi, kad šiemet BVP Europos Sąjungoje (ES) augs 0,9 proc., o euro zonoje – 0,8 proc. Numatoma, kad kitais metais ekonominis aktyvumas ES ir euro zonoje atitinkamai paspartės iki 1,5 proc. ir 1,3 proc.

Numatoma, kad bendroji infliacija euro zonoje 2024 m. sumažės daugiau nei perpus ir tesieks 2,4 proc., o vėliau palaipsniui mažės iki 2,1 proc. 2025 m. ir 1,9 proc. 2026 m.

Prognozuojama, kad šiemet ES defliacijos procesas bus dar didesnis: numatoma, kad bendroji infliacija sumažės iki 2,6 proc. Spėjama, kad kitais metais šis skaičius pasieks 2,4 proc., o 2026m. – 2 proc.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post EK ekonominė prognozė Lietuvai palanki appeared first on Kauno savaitė.