Daugeliui vairuotojų tai įprasta kasdienybė, ypač mieste.

Nors automobilis tokioms kelionėms ir sukurtas, nuolat važinėjant tik trumpais atstumais kai kurios jo sistemos dėvisi greičiau.

Labiausiai nukenčia automobiliai su vidaus degimo varikliais, ypač dyzeliniai.

Koks atstumas laikomas trumpu?

Vieno visiems automobiliams tinkamo skaičiaus nėra.

Svarbiau ne nuvažiuotų kilometrų skaičius, o tai, ar variklis ir kitos automobilio sistemos spėja pasiekti normalią darbinę temperatūrą.

Vasarą benzininis variklis gali įšilti gana greitai, tačiau žiemą tam prireikia daugiau laiko.

Esant šalčiui, net ir 10 kilometrų kelionės gali nepakakti, ypač jeigu važiuojama lėtai, dažnai sustojama arba ilgai stoviniujama spūstyse.

Paprastai problemiškiausios būna vos kelių kilometrų kelionės, per kurias variklis tik pradeda šilti, bet dar nespėja tinkamai įkaisti.

Didžiausias dėvėjimasis vyksta po užvedimo

Šaltame variklyje alyva būna tirštesnė ir ne taip greitai pasiekia visas tepamas detales.

Metalinės variklio dalys taip pat dar nėra pasiekusios darbinės temperatūros.

Todėl pirmosiomis minutėmis po užvedimo variklis dėvisi labiau nei važiuojant jau įšilusiu automobiliu.

Jei automobilis per dieną užvedamas kelis kartus, bet kiekvieną kartą nuvažiuojama tik po kelis kilometrus, variklis didžiąją savo darbo laiko dalį praleidžia nepasiekęs optimalios temperatūros.

Tai nereiškia, kad po kelių trumpų kelionių variklis suges.

Problema atsiranda tuomet, kai toks naudojimas tampa nuolatiniu ir automobilis beveik niekada neišvažiuoja į ilgesnę kelionę.

Alyvoje gali kauptis drėgmė ir degalai

Šaltame variklyje degimas nėra toks efektyvus kaip įšilusiame.

Nedidelė dalis nesudegusių degalų ir degimo metu susidarančios drėgmės gali patekti į variklio alyvą.

Kai variklis pasiekia darbinę temperatūrą ir kurį laiką veikia įšilęs, didžioji dalis drėgmės išgaruoja. Tačiau nuolat važinėjant trumpais atstumais tam gali nepakakti laiko.

Dėl to alyva ilgainiui gali prasčiau atlikti savo funkciją.

Po alyvos įpylimo dangteliu kartais atsiranda šviesių, į majonezą panašių nuosėdų.

Nedidelis jų kiekis žiemą nebūtinai reiškia rimtą variklio gedimą – tai gali būti susikaupęs kondensatas.

Vis dėlto gausios nuosėdos, mažėjantis aušinimo skysčio lygis ar nuolat iš išmetimo vamzdžio kylantys tiršti balti dūmai jau gali rodyti rimtesnę problemą.

Greičiau išsikrauna akumuliatorius

Užvedant variklį starteriui reikia nemažai elektros energijos.

Važiuojant generatorius akumuliatorių vėl įkrauna, tačiau trumpa kelionė ne visada kompensuoja užvedimo metu sunaudotą energiją.

Padėtis dar labiau pablogėja žiemą, kai vienu metu naudojami:

• langų ir veidrodėlių šildymas;
• salono ventiliatorius;
• sėdynių ir vairo šildymas;
• artimosios šviesos;
• valytuvai ir kita elektros įranga.

Jeigu automobilis kasdien nuvažiuoja vos kelis kilometrus, akumuliatoriaus įkrovos lygis gali palaipsniui mažėti.

Tuomet vieną šaltesnį rytą automobilis gali nebeužsivesti, nors pats akumuliatorius dar nėra visiškai susidėvėjęs.

Moderniuose automobiliuose per mažai įkrautas akumuliatorius gali turėti ir kitų pasekmių. Pavyzdžiui, gali nustoti veikti automatinė variklio išjungimo ir užvedimo sistema, atsirasti įvairių trumpalaikių elektronikos įspėjimų.

Dyzeliniams automobiliams trumpi maršrutai ypač nepalankūs

Šiuolaikiniai dyzeliniai automobiliai dažniausiai turi kietųjų dalelių filtrą, vadinamą DPF. Jame sulaikomi išmetamosiose dujose esantys suodžiai.

Kad filtras neužsikimštų, susikaupę suodžiai periodiškai sudeginami aukštoje temperatūroje. Šis procesas vadinamas regeneracija.

Važiuojant trumpais atstumais išmetimo sistema gali nespėti įkaisti iki regeneracijai reikalingos temperatūros.

Jei vairuotojas išjungia variklį vykstant regeneracijai, procesas nutraukiamas.

Tai kartojantis DPF filtre kaupiasi vis daugiau suodžių.

Ilgainiui gali užsidegti filtro įspėjamoji lemputė, sumažėti variklio galia, padidėti degalų sąnaudos. Blogiausiu atveju filtrą gali tekti valyti specializuotame servise arba keisti.

Todėl dyzelinis automobilis, naudojamas beveik vien kelių kilometrų kelionėms mieste, dažnai nėra pats tinkamiausias pasirinkimas.

Kaip atpažinti vykstančią DPF regeneraciją?

Skirtinguose automobiliuose požymiai gali skirtis, tačiau vairuotojas kartais gali pastebėti:

• šiek tiek padidėjusias tuščiosios eigos apsukas;
• didesnes momentines degalų sąnaudas;
• įsijungusį variklio aušinimo ventiliatorių;
• neveikiančią automatinę „Start-Stop“ sistemą;
• karštesnį ar neįprastą išmetamųjų dujų kvapą;
• po kelionės dar kurį laiką veikiantį ventiliatorių.

Pastebėjus tokius požymius, esant galimybei verta kelionės iš karto nenutraukti.

Tačiau nereikėtų aklai vadovautis vien bendrais patarimais – konkretaus automobilio DPF naudojimo ir regeneracijos rekomendacijos pateikiamos jo instrukcijoje.

Trumpi maršrutai veikia ir benzininius automobilius

Benzininis automobilis trumpoms kelionėms paprastai tinkamesnis už dyzelinį, tačiau ir jam nuolat važinėti neįšilus nėra idealu.

Šaltas benzininis variklis naudoja daugiau degalų, todėl kelių kilometrų kelionėje vidutinės sąnaudos gali būti gerokai didesnės nei važiuojant ilgesnį atstumą.

Naujesniuose benzininiuose automobiliuose taip pat gali būti montuojamas benzino kietųjų dalelių filtras – GPF.

Jis, kaip ir dyzelinio automobilio DPF, turi periodiškai išsivalyti regeneracijos metu.

Benzininiuose automobiliuose ši problema paprastai pasitaiko rečiau, tačiau ilgesnį laiką važinėjant vien labai trumpais maršrutais jos visiškai atmesti negalima.

Ar kenčia išmetimo sistema?

Degant degalams susidaro vandens garų. Šaltoje išmetimo sistemoje jie kondensuojasi ir virsta vandeniu.

Ilgesnės kelionės metu išmetimo sistema įkaista, todėl drėgmė išgaruoja. Tačiau po labai trumpų kelionių dalis vandens gali likti duslintuve ir vamzdžiuose.

Dėl to senesnių automobilių išmetimo sistema gali greičiau rūdyti iš vidaus. Žiemą iš išmetimo vamzdžio varvantis vanduo arba trumpam pasirodantys balti garai dažniausiai yra normalus reiškinys.

Salonas taip pat gali nespėti išdžiūti

Lietuvos rudenį ir žiemą į automobilį su batais bei drabužiais patenka daug drėgmės. Jei važiuojama tik kelias minutes, salono šildymo ir vėdinimo sistema gali nespėti jos pašalinti.

Tuomet dažniau rasoja langai, drėksta kilimėliai, salone gali atsirasti nemalonus kvapas. Ilgainiui drėgmė gali paskatinti pelėsio susidarymą ar elektros jungčių koroziją.

Žiemą verta reguliariai pašalinti vandenį iš guminių kilimėlių ir pasirūpinti, kad salono filtras nebūtų užsikimšęs.

Ar automobilį reikia šildyti stovint?

Šiuolaikinio automobilio paprastai nereikia ilgai šildyti tuščiąja eiga.

Užvedus variklį pakanka keliolikos ar keliasdešimties sekundžių, kol alyva pasklinda po sistemą, o tuomet galima pradėti važiuoti.

Kol variklis šaltas, reikėtų vengti:

• didelių apsukų;
• staigaus greitėjimo;
• didelės variklio apkrovos;
• važiavimo per aukšta pavara labai mažomis apsukomis.

Ramiai važiuodamas automobilis įšyla greičiau nei ilgai stovėdamas kieme.

Ilgas darbas tuščiąja eiga nebūtinai išsprendžia trumpų kelionių problemą, be to, be reikalo eikvojami degalai.

Ar padėtų ilgesnė kelionė kartą per savaitę?

Jeigu automobilis daugiausia naudojamas mieste, jam naudinga periodiškai leisti visiškai įšilti.

Tai nereiškia, kad būtina specialiai važiuoti šimtus kilometrų.

Pravartu kartais suplanuoti bent 20–30 minučių nepertraukiamą kelionę, kurios metu variklis ir išmetimo sistema spėtų pasiekti darbinę temperatūrą.

Tačiau nereikėtų manyti, kad kiekvienam automobiliui tiksliai tinka vienodas važiavimo laikas, greitis ar variklio apsukos. DPF regeneracijos sąlygos skiriasi priklausomai nuo gamintojo ir modelio, todėl pirmiausia reikėtų vadovautis automobilio instrukcija.

Važiuoti specialiai didelėmis apsukomis taip pat nebūtina.

Svarbiausia – tolygus važiavimas įšilusiu varikliu ir tinkama jo apkrova.

Ar hibridams trumpi atstumai mažiau kenksmingi?

Įprasti, iš elektros tinklo neįkraunami hibridai mieste dažnai būna ekonomiškesni, nes dalį laiko gali važiuoti elektros režimu ir stabdydami susigrąžina energiją.

Vis dėlto šaltu oru benzininis variklis įsijungia dažniau, nes turi šildyti saloną, palaikyti tinkamą sistemos temperatūrą ir įkrauti hibridinę bateriją.

Todėl labai trumpoje žiemos kelionėje hibrido degalų sąnaudos taip pat gali būti gerokai didesnės.

Iš elektros tinklo įkraunamas hibridas trumpoms kasdienėms kelionėms gali tikti gerai, jeigu baterija reguliariai įkraunama ir didžioji maršruto dalis įveikiama elektra.

Vis dėlto jeigu jo benzininis variklis įsijungia tik trumpam ir beveik niekada nepasiekia darbinės temperatūros, jam taip pat reikalingos gamintojo numatytos ilgesnės veikimo sąlygos.

Elektromobiliams ši problema mažesnė

Elektromobilis neturi variklio alyvos, išmetimo sistemos, katalizatoriaus ar DPF filtro, todėl trumpi atstumai jo pavaros sistemai nėra tokie kenksmingi.

Tačiau žiemą trumpose kelionėse elektromobilis sunaudoja palyginti daug energijos salonui ir baterijai šildyti.

Dėl to energijos sąnaudos, skaičiuojant 100 kilometrų, gali atrodyti labai didelės.

Be to, trumpai ir retai važinėjant vis tiek reikia stebėti 12 voltų akumuliatoriaus būklę, padangų slėgį bei stabdžius.

Dėl regeneracinio stabdymo mechaniniai stabdžiai gali būti naudojami rečiau, todėl jų diskai, ypač drėgnu ir druskingu oru, gali rūdyti.

Kaip sumažinti trumpų kelionių žalą?

Jeigu trumpų maršrutų išvengti nepavyksta, galima laikytis kelių paprastų taisyklių.

Pirmiausia, jei įmanoma, sujunkite kelias keliones į vieną.

Geriau vienu išvažiavimu aplankyti parduotuvę, vaistinę ir kitą vietą, nei po kiekvienos kelionės leisti varikliui visiškai atšalti.

Reguliariai nuvažiuokite ilgesnį nepertraukiamą maršrutą, kad automobilis spėtų normaliai įšilti.

Šaltam varikliui neduokite didelės apkrovos, tačiau ir nešildykite jo ilgai stovėdami vietoje.

Stebėkite akumuliatoriaus būklę.

Jei automobilis naudojamas retai arba tik trumpoms kelionėms, ypač žiemą gali praversti išmanus akumuliatoriaus įkroviklis.

Alyvą keiskite pagal gamintojo nustatytą laiką, o ne vien pagal nuvažiuotus kilometrus. Automobiliams, nuolat naudojamiems trumpoms kelionėms, gamintojas gali numatyti griežtesnį techninės priežiūros intervalą.

Neignoruokite DPF, variklio, akumuliatoriaus ar kitų sistemų įspėjamųjų lempučių. Jei DPF problema jau užfiksuota, vien ilgesnė kelionė nebūtinai ją pašalins.

Ar dėl trumpų kelionių automobilis būtinai suges?

Ne. Vien kelių kilometrų kelionė automobiliui nėra katastrofa.

Problema kyla tada, kai beveik visas automobilio eksploatavimas susideda tik iš šaltų užvedimų ir trumpų maršrutų.

Tokiu režimu gali:

• greičiau silpti akumuliatorius;
• didėti degalų sąnaudos;
• alyvoje kauptis drėgmė ir degalai;
• dažniau rasoti automobilio salonas;
• greičiau rūdyti išmetimo sistema;
• dyzeliniuose automobiliuose kilti DPF problemų.

Jei automobilis dažniausiai naudojamas mieste ir kasdien nuvažiuojami tik keli kilometrai, paprastai racionaliau rinktis benzininį automobilį, hibridą arba elektromobilį.

Dyzelinis variklis labiau tinka vairuotojams, kurie reguliariai važiuoja ilgesniais maršrutais.

Svarbiausia nėra kasdien priverstinai važiuoti papildomus kilometrus, o tinkamai prižiūrėti automobilį, neleisti ilgai kauptis gedimų požymiams ir kartkartėmis sudaryti sąlygas visoms jo sistemoms normaliai įšilti.

The post Ar dažnas trumpų atstumų važiavimas kenkia automobiliui? appeared first on Kauno savaitė.