„Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF balandžio 27 d. – gegužės 1 d. didėjo 0,66 proc., o savaitės kainų vidurkis sudarė 45,5 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (balandžio 20–24 d.) buvo 45,2 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 34,1 Eur/MWh, o 2024-aisiais tuo pačiu metu 29,4 Eur/MWh“, – skelbia agentūra.

Prognozuojama, jog pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu bus panašios arba iki 5 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 26–46 Eur/MWh ribose.

LEA duomenimis, Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 26,56 proc., prieš savaitę jos užpildymas siemė 25,63 proc., prieš metus – 34,61 proc. Skaičiuojama, kad dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 33,42 proc., praėjusią savaitę buvo 31,47 proc., o prieš metus saugyklų užpildymas siekė apie 41,13 proc.

„2026 m. balandžio 27 d. – gegužės 1 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 549,47 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 505,29 GWh)“, – nurodo agentūra.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, lyginant su ankstesne savaite, padidėjo 5,10 proc. – suvartota 206,55 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 196,53 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 247,42 GWh (ankstesnę savaitę – 224,37 GWh).

Tuo metu biodujų gamyklose pagaminta 5,35 GWh dujų. Tai 8,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Pakilo Brent naftos kaina

Pasak LEA, Brent naftos kaina praėjusią savaitę siekė 111,9 USD/bbl ir buvo 10,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę.

„Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 66,7 USD/bbl, o 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 88,4 USD/bbl.“ – skelbia agentūra.

„Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais jų kainos bus iki 3 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 75–110 USD/bbl lygyje“, – teigiama pranešime.

Skaičiuojama, kad balandžio 27 d., lyginant su balandžio 20 d., benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 1,5–2 proc., Estijoje ir Latvijoje atitinkamai sumažėjo 0,3 proc. ir 0,4 proc. Tuo metu dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse, išskyrus Vokietiją, sumažėjo 0,9–4,2 proc. Vokietijoje jo kaina padidėjo 2,3 proc.

LEA duomenimis, tarp Baltijos šalių mažiausios benzino ir dyzelino kainos yra Estijoje.

Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo iki 0,259 Eur/l. Lyginant su Europos Sąjungos (ES) šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 6 proc., dyzelino – 0,8 proc. didesnė.

Didmeninė elektros kaina išaugo 35 proc.

LEA nurodo, jog didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 35 proc. – nuo 35,8 Eur/MWh iki 48,2 Eur/MWh. Didmeninės elektros energijos kainos vidurkio padidėjimą, pasak agentūros, lėmė sumažėjusi nacionalinė generacija, ypač vėjo elektrinių.

„Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 57,6 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 50,1 Eur/MWh“, – nurodo LEA.

„Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 75–120 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 30–80 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Šiaurės Europos kainų lygiui“, – skelbiama pranešime.

Pažymima, jog praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos, lyginant su ankstesne savaite, didėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse: Latvijoje elektros kainos augo 35 proc. – nuo 35,8 Eur/MWh iki 48,3 Eur/MWh, Estijoje kilo 30 proc. – nuo 31,5 Eur/MWh iki 40,9 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 19 proc., nuo 43,8 Eur/MWh iki 51,9 Eur/MWh, Vokietijoje padidėjo 5 proc. – nuo 59,8 Eur/MWh iki 62,6 Eur/MWh, Lenkijoje elektros kainos augo 8 proc. – nuo 64,8 Eur/MWh iki 69,8 Eur/MWh, o Suomijoje – 32 proc., nuo 24,0 Eur/MWh iki 31,6 Eur/MWh.

Nurodoma, jog elektros energijos vartojimas Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 0,7 proc. – iki 186,6 GWh (buvo 185,3 GWh). Tiesa, vartojimas šiemet yra 5 proc. mažesnis nei pernai tą pačią savaitę (196,4 GWh).

„Bendra elektros gamyba per savaitę Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (259,3 GWh), sumažėjo 22,1 proc. ir siekė 202,1 GWh. Šalyje pasigaminta apie 108 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – 140 proc.“ – skelbia LEA.

„Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (225,9 GWh), šiemet elektros gamyba yra 10,5 proc. mažesnė, pernai tuo pačiu metu buvo pagaminta apie 115 proc. tuo metu suvartotos elektros“, – nurodo agentūra.

Skaičiuojama, kad vėjo elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 102,9 GWh. Tai apie 31,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 82,5 GWh – 16,9 proc. mažiau nei šiemet.

Saulės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 52,5 GWh – 5,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 55,4 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 1 proc. daugiau elektros energijos – 53 GWh.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 17,3 GWh elektros energijos, arba 2,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 17,8 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 59,5 GWh elektros energijos, arba 244,2 proc. daugiau nei šiemet.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 17,1 GWh – tai 27,1 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 23,5 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 16,9 GWh.

The post LEA: nežymiai atpigo dyzelinas appeared first on Kauno savaitė.

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 1,86 euro iki 2,15 euro už litrą, o vidutinė jo kaina sudarė 2,02 euro už litrą ir buvo 0,7 proc. mažesnė nei antradienį, kai siekė 2,03 euro už litrą.

Mažiausia dyzelino kaina ketvirtadienį fiksuota tinklo „Jozitos“ degalinėje, esančioje Klaipėdos rajone, Gargžduose. Čia litras dyzelino kainavo 1,86 euro.

Didžiausia dyzelino kaina (2,15 euro už litrą) buvo 28-iose „Viada“ degalinėse, dešimtyje „Circle K“ degalinių bei Šalčininkų rajono savivaldybėje esančioje „Tomega“ ir Elektrėnų savivaldybėje veikiančioje degalinėje „Degta“.

Tuo metu benzino kainos ketvirtadienio rytą šalies degalinėse svyravo nuo 1,64 euro iki 1,90 euro už litrą, o vidutinė benzino kaina siekė 1,78 euro už litrą ir buvo 0,4 proc. mažesnė nei trečiadienį, kai siekė 1,79 euro už litrą.

Mažiausia benzino kaina ketvirtadienio rytą buvo „Jozitos“ degalinėje Pakruojo rajono savivaldybės Kuosiškių kaime – 1,64 euro už litrą. Tuo metu didžiausia – 1,90 euro už litrą buvo 9-iose „Circle K“, 27-iose „Viada“ degalinėse bei „Degta“ degalinėje Elektrėnų savivaldybėje.

SND kainos degalinėse ketvirtadienį svyravo nuo 0,79 euro iki 1,00 euro už litrą, o vidutinė SND kaina buvo 0,92 euro už litrą.

Mažiausia SND kaina siekė 0,79 euro už litrą – degalinėje „Madalva“, esančioje Tauragės rajono Žygaičių kaime, o didžiausia – 6-iose „Circle K“ tinklo degalinėse ir „Šventosios investicijos“ degalinėje, esančioje Šventojoje (1,00 euro už litrą).

Agentūros duomenimis, didmeninė benzino kaina Lietuvoje trečiadienį siekė 1,64 euro, dyzelino – 1,82 euro už litrą. Palyginti su antradienio kainomis, didmeninė benzino kaina sumažėjo padidėjo 0,01 euro už litrą, dyzelino – 0,03 euro už litrą.

Brent naftos kaina rinkoje trečiadienį buvo 118,03 JAV dolerio už barelį.

Informaciją apie degalų kainas LEA ketvirtadienį pateikė 68 degalais prekiaujančios įmonės iš 752 degalinių.

The post Dyzelino ir benzino kaina sumažėjo, pabrango suskystintos dujos appeared first on Kauno savaitė.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK) pristatė skaičiavimus, kuriais siekiama prognozuoti mažmenines dyzelino kainos tendencijas iki 2030 metų, įvertinant jau priimtus įstatymus ir ES direktyvas.  Atliekant skaičiavimus buvo įvertinti esminiai kainų dedamosios faktoriai.

„Akivaizdu, kad net ir išliekant stabiliai naftos kainai, turėsime priprasti  prie vis brangstančio  dyzelino, o šį augimą skatins valstybės mokesčių politika ir ES iniciatyvos apmokestinti transporto taršą. Esant tokiai degalų kainos planuojamai trajektorijai, investicijas planuojančiam verslui svarbu į tai atsižvelgti jau dabar – pirkti kiek galima efektyvesnes ir mažiau degalų vartojančias transporto priemones, dalį transporto parko keisti elektra ir biometanu varomomis transporto priemonėmis“, – teigė LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius.

Kainą labiausiai augins valstybės mokesčiai 

LAEIK skaičiavimais, reikšmingiausias kainų augimo veiksnys bus augantys valstybės mokesčiai.  Didžiausią įtaką turės penkerius ateinančius metus laipsniškai didėsiantys akcizai.

2025 metais akcizo dalis dyzelino kainoje sudaro 0,52 euro – akcizai kils dar kelerius metus iš eilės, kol 2028 metais pasieks 0,66 euro už litrą ribą.

Be to, pridėtinės vertės mokestis (PVM) skaičiuojamas nuo visos degalų kainos įskaitant akcizą, todėl didėjant akcizui automatiškai kils ir PVM dalis, kuri šiemet dyzelino kainoje sudaro 0,26 euro už litrą.

Po kelerių metų –  nauja europinė prievolė 

M. Nagevičiusdar viena labai svarbia kainos augimo dedamąja įvardija dėl ES emisijų prekybos sistemos (ETS II) taikymo atsirandančią prievolę degalų pardavėjams pirkti aplinkos taršos leidimus (ATL), kurie Lietuvoje nuo 2027 m. bus įtraukti į degalų kainodarą ir mažmeninę dyzelino kainą padidins 0,166 euro, o 2030-aisiais taps viena didžiausių kainos dedamųjų ir litro dyzelino kainoje sudarys 0,541 euro.

„Tai naujovė daugeliui vartotojų, kuriuos ši papildoma kainos dedamoji gali nustebinti. ATL yra ES priemonė, skirta mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Kiekvienas ATL verslui leidžia išmesti tam tikrą kiekį anglies dvideginio. Degalų pardavėjai šioje sistemoje taip pat dalyvaus ir turės pirkti šiuos leidimus už rinkos kainą. Šios išlaidos bus perkeltos ant vartotojų pečių”, – sako M. Nagevičius.

Atsinaujinančių degalų įtaka – minimali

LAIEK analizės rezultatai parodė, kad pirmos kartos atsinaujinantys degalai (biodegalai) sudaro nežymią dalį dyzelino kainoje – vos 0,26 ct/l. Ši kainos dalis nesikeis, nes pirmosios kartos atsinaujinantiems degalams įstatymu yra taikoma įmaišymo riba – maksimali norma, kuri nesikeis. Taigi, augant dyzelino kainai pirmos kartos atsinaujinančių degalų dalis kainoje netgi mažės ir 2030-aisiais sudarys vos 1 proc. galutinės kainos vartotojams.

„Kartais viešojoje erdvėje tenka išgirsti nuomonę, esą pirmos kartos atsinaujinantys degalai turi reikšmingą įtaką bendram dyzelio kainos augimui.  Šią nuomonę linkę skleisti iškastinio kuro industrijos atstovai, norėdami pateisinti siekį – riboti atsinaujinančių išteklių maišymą degaluose. Tačiau akivaizdu, kad tai išpūstas burbulas – tie keli centai tikrai neturi reikšmingos įtakos bendrai dyzelino kainai. Juk tą pačią dieną skirtingose degalinėse galime matyti 10 centų ar net didesnius kainų skirtumus, – pastebi M. Nagevičius.

DAEI apskaitos vienetai – dar viena kainos dedamoji

Lietuvoje jau veikia degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių (DAEI) apskaitos vienetų sistema. Degalų pardavėjai įstatymais įpareigoti didinti atsinaujinančių išteklių dalį degaluose. Tai galima padaryti rinkoje perkant DAEI vienetus. Šios sistemos esmė – benzino ir dyzelino vartotojai kryžminiu keliu subsidijuoja elektra ir biometanu naudojamą transportą.

LAIEK skaičiavimais, DAEI vienetų dalis bendroje dyzelino kainos struktūroje kasmet augs, tačiau išliks nežymi: šiemet sudarys iki 1 ct/l, o 2030 m. – jau beveik 10 ct/l. DAEI Kaina augs, nes kyla ES direktyvoje nustatyti reikalavimai – kokią dalį transporte turi sudaryti atsinaujinantys ištekliai.

Nors atliekant skaičiavimus ir daroma teorinė prielaida, kad naftos kaina pasaulinėje rinkoje nesikeis, tai mažai tikėtina. Naftos kaina daro tiesioginę degalų kainoms, tačiau jos pokyčiai yra nepastovūs ir dažnai sunkiai prognozuojami – kainos gali keistis tiek į aukštesnę, tiek į žemesnę pusę.

Akcizai gali ir mažėti

Pasak M. Nagevičiaus, Seimas gali imtis politinio sprendimo sumažinti dyzelino akcizą, ypač įvertinus poreikį finansuoti krašto apsaugą. Tam racionalu būtų  akcizo tarifą derinti  su gretimų šalių akcizo mokesčiu, siekiant išvengti mokesčių nutekėjimo iš aukštesnių tarifų šalies į žemesnių tarifų šalį.

„Negalėčiau atmesti scenarijaus, kad Seimas ims ir pakoreguos akcizo mokesčius 2026-2027 metams, jei matys, kad Lenkija akcizo mokesčius kelia lėčiau.  Tokiu atveju galbūt  galėtume tikėtis ir kiek mažesnių dyzelino kainų 2026-2027 metais. Bet ilgoje perspektyvoje vis tiek mes matysime naftos degalų apmokestinimo didinimą visose ES šalyse. Tai bendra visos ES tendencija – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.  Naftos produktai negali būti pigūs, jei norime jų vartojimą mažinti“, – teigė LAIEK prezidentas.

The post Prognozė: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą appeared first on Kauno savaitė.