Vis dėlto specialistai primena, kad geresniam poilsiui svarbi ne tik oro temperatūra miegamajame, bet ir keli paprasti įpročiai prieš miegą.

Vienas iš patarimų iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nelogiškas – prieš miegą nusiprausti po šiltu dušu.

Atrodytų, kad per karščius norisi kuo šaltesnio vandens, tačiau šiltas, bet ne karštas dušas gali paskatinti natūralų organizmo vėsimo procesą.

Po šilto dušo kraujagyslės odoje išsiplečia, daugiau kraujo priteka į galūnes, todėl kūnui lengviau atiduoti šilumą aplinkai.

Kai kūno temperatūra ima kristi, organizmas gauna signalą, kad laikas ilsėtis. Dėl to gali būti lengviau užmigti.

Svarbu nepersistengti: dušas neturėtų būti karštas, o geriausia jį rinktis likus maždaug valandai ar pusantros iki miego.

Jei po dušo iškart gulsite į lovą suprakaitavę, efektas gali būti priešingas.

Miegui per karščius gali padėti ir kitos paprastos priemonės.

Dieną verta užtraukti užuolaidas ar nuleisti žaliuzes, ypač saulėtoje namų pusėje, kad kambarys mažiau įkaistų.

Langus geriau atverti vakare arba naktį, kai lauke oras jau vėsesnis nei viduje.

Taip pat patariama rinktis lengvą, orui pralaidžią patalynę ir miego drabužius.

Medvilnė ar linas dažnai būna patogesni už sintetinius audinius, kurie gali labiau sulaikyti šilumą ir prakaitą.

Kai kuriems žmonėms padeda ne visiškas miegojimas be apkloto, o labai lengva paklodė ar plonas užklotas – tai gali suteikti komforto jausmą ir kartu neleisti kūnui perkaisti.

Prieš miegą verta išjungti nereikalingus elektros prietaisus, nes jie taip pat skleidžia šilumą. Miegamajame geriau vengti įkraunamų įrenginių, ryškiai veikiančių ekranų ir kitų šilumos šaltinių.

Dar vienas paprastas būdas – atvėsinti pėdas.

Tam gali tikti trumpa vėsi pėdų vonelė, drėgnas vėsus rankšluostis ar atvėsinta šildyklė, padėta lovos gale.

Pėdos ir plaštakos padeda organizmui reguliuoti šilumą, todėl jų atvėsinimas kai kuriems žmonėms palengvina užmigimą.

Padėti gali ir miego poza.

Kai labai karšta, kūnui lengviau atiduoti šilumą gulint ant šono ar šiek tiek laisviau išsitiesus, o ne susisukus po antklode.

Vis dėlto svarbiausia – ne vienas stebuklingas triukas, o kelių priemonių derinys: saugoti kambarį nuo perkaitimo dieną, vėdinti jį vakare, rinktis lengvus audinius, prieš miegą vengti perkaitimo ir leisti kūnui natūraliai atvėsti.

Tuomet net ir tvanki vasaros naktis gali būti ramesnė.

The post Kaip greičiau užmigti per karščius: netikėtas būdas appeared first on Kauno savaitė.

Norisi, tačiau negalima. Mat karštas dušas pavojingas sveikatai.

Kad ir kokia pagunda būtų praleisti kuo daugiau laiko po stipria plikančio vandens srove, kuri, žinome, nuplauna ne tik nešvarumus, bet ir mikrobus bei kenksmingąsias bakterijas, su kuriomis neišvengiamai perdien kontaktuojame, to daryti neverta. Net jei karštas vanduo taip maloniai atpalaiduoja sopančius raumenis ir pašalina įtampą visame kūne.

Mat nėra privalumų be didelių trūkumų.

Nors karštas vanduo ir garas pašalina nuo kūno kai kuriuos mikrobus, kartu su jais į kanalizaciją nuteka gyvybiškai svarbus apsauginis odos sluoksnis.

Dėl to plikantis karštas vanduo gali paskatinti tokias ligas kaip egzema ir aknė, nes nuplauna natūralius odos riebalus ir kartu – gerąsias bakterijas.

Dermatologai įspėja: karštas dušas ir visokie muilai naikina apsauginę funkciją atliekantį ir bendrai sveikatos būklei labai reikalingą odos mikrobiomą.

Vietoj karšto dušo specialistai rekomenduoja drungną – kai vandens temperatūra nesiekia 15,5 laipsnio.

Šaltas dušas daugeliu atžvilgiu naudingesnis už karštą: jis padeda padidinti endorfinų kiekį organizme, paspartina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą, pagelbėja sveikai numesti svorio, gerina kraujotaką, slopina uždegimus ir tinimus, lengvina depresijos simptomus ir mažina skausmą.

The post Karšto dušo pavojai appeared first on Kauno savaitė.