„Šiuo metu Karo policijos bei Lietuvos šaulių sąjungos pajėgumais yra tęsiama paieška Panevėžio ir Utenos apskrityse, renkama gyventojų informacija, o vietovių išžvalgymui naudojami bepiločiai orlaiviai ir Lietuvos šaulių sąjungos lengvoji aviacija“, – sekmadienį išplatintame pranešime nurodė Lietuvos kariuomenė.

Pastebėjus galimas nuolaužas ar įtartiną objektą, gyventojai raginami nesiartinti, neliesti, nebandyti perkelti ar ardyti ir nedelsiant pranešti telefonu 112.

Ketvirtadienį dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kiek vėliau pranešė, kad fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas.

Kiek vėliau situaciją komentavęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, jog radarai užfiksavo dvi į dronus panašias atžymas, tačiau abu dingo ties Utena.

Anot Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko kontradmirolo Giedriaus Premenecko, galimų dronų atžymos buvo užfiksuotos Lietuvos radarų – Karinių oro pajėgų (KOP) stebėjimo sistemomis. Buvo aktyvuoti NATO oro policijos naikintuvai. Po maždaug valandos raudonas grėsmės lygis Utenos apskrityje buvo pakeistas į geltoną, o netrukus – į baltą, reiškianti, kad grėsmės nebėra.

Galimai dronas į Lietuvos teritoriją buvo įskridęs ir trečiadienį. Tos rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Kiek vėliau paskelbta, jog į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. Varėnos rajone – tikėtinoje objekto nukritimo vietovėje, vyko paieškos. Tačiau nieko neradus, buvo jos nutrauktos.

The post Tarnybos tęsia į Lietuvą įskridusio drono paiešką Panevėžio ir Utenos apskrityse appeared first on Kauno savaitė.

Tiesa, vadas pabrėžia ir tai, kad kol objektas nesurastas dėl mažo dydžio ir neskleidžiamo signalo, neatmetamos ir kitos versijos.

„Kol nepaaiškėja naujos aplinkybės, pavyzdžiui, randamas objektas, tikriname visas įmanomas versijas, net ir mažai tikėtinas. (…) Ar tiriame kitas versijas? Taip. Pagrindinė versija – bepilotis orlaivis. Bet kol nepaaiškėja įrodymai arba naujos aplinkybės – stengiamės neprisirišti prie išankstinių etikečių ir neatmetame jokių kitų scenarijų“, – antradienį „Facebook“ paskelbė R. Vaikšnoras.

Jis taip pat pabrėžė, kad objektas vis dar nėra surastas dėl savo mažo dydžio, o taip pat ir dėl to, kad galimas bepilotis neskleidžia jokio signalo. Nepaisant to, orlaivio paieškos operacija tęsiama toliau.

„Operacija vyksta toliau, lygiagrečiai priėmiau sprendimą dėl oro gynybos pajėgumų perdislokavimo arčiau pasienio, tose vietose, kur yra labiausiai tikėtini priartėjimo keliai. Numušti oro taikinį taikos metu, kai danguje skraido dešimtys civilinių orlaivių – ne šiaip sprendimas. Tai paskutinė priemonė, kuri taikoma tik įsitikinus, kad objektas realiai kelia pavojų“, – rašė kariuomenės vadas.

„Tokį sprendimą galima priimti tik turint vizualinį, akustinį ar kitą neginčijamą patvirtinimą. Kitu atveju – sukelsime sau daugiau žalos nei grėsmės būtų buvę“, – pabrėžė jis.

R. Vaikšnoras taip pat tvirtino, kad realybėje nei viena šalis negali šimtu procentu padengti savo dangaus. O Lietuvos atveju, teigė vadas, oro gynyba buvo kone paskutinis prioritetas.

„Realybė tokia – vargu ar kuri nors šalis tai gali padaryti 100 proc. Ypač turint galvoje, kad dešimtmečiais Lietuvos oro gynybos sistemos buvo finansuojamos likutiniu principu. Bet tai keičiasi – ir greitai. Perdislokuojame pajėgas, analizuojame, ką ir kaip galime įsigyti greičiau, peržiūrime įsigijimus, stipriname koordinaciją“, – rašė jis.

„Suprantu, kad tokie incidentai tikrai nedidina ramybės, tačiau gyvename kariaujančių valstybių kaimynystėje, taip pat, kaip ir kitos nekariaujančios šalys, tokių incidentų greičiausiai neišvengsime, tačiau su jais turime tvarkytis ir čia mes vietoje nesėdime – užtikrinu“, – pabrėžė R. Vaikšnoras.

Pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.

Kaip pirmadienio rytą sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Vis tik pirmadienį galimai nukritęs dronas nebuvo surastas ir paieškos atnaujintos antradienį ryte. Vis tik, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT radijui užsiminė, kad tikrinami įvairūs galimi variantai, tarp jų ir versija, jog joks objektas apskritai nebuvo įskridęs į šalies teritoriją.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post R. Vaikšnoras: kol nėra įrodymų, neatmetami visi scenarijai appeared first on Kauno savaitė.