Šis metodas jau seniai laikomas paprastu sprendimu, galinčiu išgelbėti sušlapusį įrenginį.

Tačiau specialistai abejoja jo veiksmingumu ir įspėja apie galimą žalą.

Ryžiai negali tinkamai pašalinti drėgmės iš vidinių telefono komponentų.

Negana to, jie patys gali pridaryti papildomų problemų. Ekspertai paaiškina, ką iš tiesų reikėtų daryti, jei išmanusis telefonas sušlapo.

Kodėl ryžiai nepadeda

Populiarus įsitikinimas, kad ryžiai „ištraukia“ drėgmę iš telefono, yra mitas. Iš tikrųjų jie nėra pajėgūs veiksmingai išdžiovinti įrenginio vidaus.

Priešingai – smulkios ryžių dalelės, krakmolo dulkės ar nešvarumai gali patekti į jungtis ir pažeisti komponentus.

Ekspertai taip pat nerekomenduoja naudoti kitų po ranka pasitaikančių priemonių – vatos pagaliukų, feno ar suspausto oro.

Tokie metodai gali tik pabloginti padėtį: sukelti mechaninių pažeidimų, įstumti drėgmę giliau arba paveikti telefoną karščiu.

Įrangos gamintojai taip pat perspėja: tokie džiovinimo būdai nėra saugūs.

Ką daryti, jei telefonas įkrito į vandenį

Pirmas žingsnis – nedelsiant išjungti įrenginį, jei jis dar veikia. Tai padeda sumažinti trumpojo jungimo riziką.

Tada reikia kuo geriau nusausinti išorinį paviršių švaria šluoste ar rankšluosčiu.

Jeigu įmanoma, išimkite SIM kortelę, atminties kortelę, nuimkite dėklą.

Jei telefonas senesnio modelio ir turi išimamą bateriją, ją taip pat reikėtų išimti.

Naujesnių išmaniųjų telefonų ardyti namuose nereikėtų.

Telefoną verta laikyti taip, kad jungtis būtų nukreipta žemyn – taip dalis skysčio gali ištekėti.

Po to įrenginį reikėtų palikti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje natūraliai džiūti.

„Apple“ pataria telefoną švelniai patapšnoti delnu, jungtį nukreipus žemyn, o tada palikti sausoje vietoje, kur yra oro srautas.

Vėsus ventiliatoriaus pučiamas oras į jungties pusę gali padėti džiūvimui, tačiau karščio naudoti nereikėtų.

Svarbu telefono neįkrauti, kol jis nėra visiškai sausas.

Jei jungtyje liko drėgmės, įkrovimas gali pažeisti kontaktus ir sukelti koroziją. „Apple“ nurodo, kad po skysčio poveikio reikėtų palaukti bent 5 valandas prieš bandant krauti laidu ar jungti priedą, o jei drėgmės įspėjimas išlieka – palaukti dar ilgiau.

Ar verta naudoti izopropilo alkoholį

Kai kurie specialistai naudoja izopropilo alkoholį elektronikos plokštėms valyti, nes jis gali padėti pašalinti vandens likučius ir sumažinti korozijos riziką.

Tačiau tai nėra saugus „pasidaryk pats“ metodas eiliniam vartotojui.

Norint tinkamai išvalyti vidinius komponentus, įrenginį reikia išardyti, žinoti, ką ir kaip valyti, naudoti tinkamos koncentracijos izopropilo alkoholį bei visiškai išdžiovinti dalis prieš surenkant telefoną.

Neteisingai ardant galima pažeisti ekraną, bateriją, sandarinimo tarpines ar jungtis.

Todėl, jei telefonas buvo stipriai aplietas, ilgiau pabuvęs vandenyje, įkrito į sūrų, chloruotą vandenį ar saldų gėrimą, geriausias sprendimas – kuo greičiau kreiptis į servisą.

Kodėl pavojinga manyti, kad „veikia, vadinasi, viskas gerai“

Net jei po kontakto su vandeniu telefonas toliau veikia, tai dar nereiškia, kad problema išspręsta. Drėgmė gali likti viduje, o korozija gali pasireikšti vėliau – po kelių dienų, savaičių ar net mėnesių.

Ypač pavojingas sūrus arba chloruotas vanduo, taip pat saldūs gėrimai.

Jie palieka nuosėdas ant detalių, gali pažeisti jungtis ir spartinti koroziją.

Todėl svarbu ne tik išdžiovinti telefoną, bet ir, esant rimtesniam užliejimui, pašalinti skysčio likučius iš vidaus.

Teisingi veiksmai iškart po incidento gerokai padidina tikimybę išgelbėti įrenginį: išjungti, nusausinti, nešildyti, nekrauti, nedėti į ryžius ir, jei situacija rimtesnė, patikėti telefoną specialistams.

The post Ar galima telefoną džiovinti ryžiuose? appeared first on Kauno savaitė.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tiesiog pamiršta ruošiant valgį virtuvėje, tačiau iš tiesų tai turi visiškai praktišką paskirtį.

Manoma, kad lėkštė su druska ant palangės padeda kovoti su drėgme ir pelėsiu.

Bet ar tai tikrai tiesa? Ar verta pabandyti?

Kodėl ant langų atsiranda pelėsis

Ruduo, namuose šilta, o lauke šalta, patalpų oras natūraliai prisotintas drėgmės nuo valgio ruošimo, skalbinių ir pan.

Kai šis drėgnas oras susiliečia su šaltu lango stiklu, susidaro vandens lašeliai – kondensatas.

Būtent taip ir atsiranda drėgmė ant langų, o netrukus – ir pelėsis.

Jis ne tik gadina langų rėmus ir palanges, bet ir gali pakenkti gyventojų sveikatai.

Druska prieš drėgmę ir pelėsį

Norėdami bent kiek suvaldyti drėgmės perteklių, žmonės ieško įvairių būdų.

Automobilyje, pavyzdžiui, galima įjungti oro kondicionierių, kuris pašalina drėgną orą.

Tačiau bute toks triukas neveikia, nebent turite modernius drėgmės sugerėjus, todėl tenka griebtis paprastesnių priemonių.

Vienas iš populiariausių patarimų – pastatyti ant palangės dubenėlį su druska.

Druska iš tiesų turi savybę sugerti drėgmę iš oro – tai vadinama higroskopiškumu.

Paprasčiau tariant, druska veikia tarsi magnetas vandeniui: ji traukia jį į save ir pamažu drėksta. Kuo didesnė oro drėgmė, tuo aktyviau ji veikia.

Todėl mažas indelis su druska prie lango gali šiek tiek sumažinti kondensato kiekį ant stiklo.

Jei druska sukietėja į gumulėlius – vadinasi, ji jau prisigėrė drėgmės ir ją reikia pakeisti nauja.

Tačiau yra vienas niuansas: druska efektyviai sugeria vandenį tik esant dideliam drėgnumui – maždaug nuo 74 proc.

Daugumoje butų oro drėgmė būna mažesnė, apie 40–60 proc.

Tad daugeliu atvejų druska neveikia taip efektyviai, kaip tikimasi.

Tiesa, vonios kambaryje ar virtuvėje jos poveikis gali būti ryškesnis, tačiau visiškai atsikratyti kondensato vien tik su druska – nepavyks.

Kaip iš tikrųjų kovoti su drėgme ir pelėsiu

Jeigu tikslas – atsikratyti drėgmės ir pelėsio, svarbiausia užtikrinti tinkamą vėdinimą.

Reguliarus vėdinimas, orlaidės languose ar bent šiek tiek praviras langas – tai veiksmingiausi būdai.

Tad lėkštė su druska ant palangės gali būti tik laikina pagalbinė priemonė – greičiau simbolinis drėgmės priešas, o ne tikras sprendimas problemos šaknims.

The post Kodėl rudenį ir žiemą žmonės ant palangės laiko lėkštę su druska appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau drėgnas oras po skalbimo gali tapti nepastebimu, bet pavojingu jūsų sveikatos priešu.

Kai skalbiniai džiūsta patalpoje, oro drėgmės lygis gali padidėti net 30–40 proc.

Tokia aplinka – puiki terpė grybeliams, pelėsiui ir dulkių erkutėms daugintis.

Dėl to nukenčia ne tik gyvenimo komfortas, bet ir kvėpavimo sistemos būklė.

Drėgmė ir pelėsis – pagrindinis pavojus

Nuolatinė drėgmė skatina pelėsio susidarymą ant sienų, tapetų ar net baldų.

Pelėsio sporos patenka į orą ir sukelia alergines reakcijas, bronchitą, sinusitą, o sergantiems astma – netgi ligos paūmėjimą.

Ypač pavojinga skalbinius džiovinti miegamajame – tokiu atveju visą naktį kvėpuojate oru, prisotintu pelėsio sporų.

Rizika imuninei sistemai ir odai

Drėgna aplinka – puiki terpė bakterijoms, kurios gali likti audiniuose, jei skalbiniai džiūsta per ilgai. Vėliau jos patenka ant odos ir gali sukelti sudirginimus ar net dermatitą.

Jei prie to prisideda prasta patalpų ventiliacija, susidaro uždaras ratas: mikroorganizmai nuolat cirkuliuoja ore, o tai ilgainiui silpnina imuninę sistemą ir skatina odos problemas.

Nematoma žala plaučiams

Tyrimai rodo, kad per didelės drėgmės oro įkvėpimas gali pabloginti žmonių, sergančių lėtinėmis plaučių ligomis, būklę.

Be to, tokiomis sąlygomis ore kaupiasi lakiųjų organinių junginių iš skalbimo priemonių likučiai.

Šios dalelės dirgina nosies ir gerklės gleivinę, sukelia kosulį, čiaudulį ar nemalonų deginimo pojūtį kvėpavimo takuose.

Kaip sumažinti riziką, jei skalbinius vis dėlto džiovinate kambaryje

• Vėdinkite patalpas džiovinimo metu ir po jo – bent kelis kartus per dieną atverkite langus 10–15 minučių.
• Įjunkite ventiliatorių ar gartraukį. Net nedidelis oro judėjimas padeda sumažinti drėgmę.
• Naudokite oro sausintuvą arba kondicionierių su „Dry“ funkcija.
• Statykite džiovyklę šalia šilumos šaltinio, bet ne per arti radiatoriaus ar šildytuvo – pernelyg aukšta temperatūra gali pažeisti audinius.
• Neperkraukite džiovyklės. Geriau džiovinti drabužius dalimis – taip jie greičiau išdžius ir nesusidarys perteklinė drėgmė.
• Reguliariai nuvalykite sienas, langus ir palanges, kuriose gali kauptis kondensatas.

Apibendrinimas

Skalbinių džiovinimas kambaryje – ne tik buitinė smulkmena.

Tai nematomas drėgmės, bakterijų ir alergenų šaltinis, kuris ilgainiui gali neigiamai paveikti jūsų savijautą ir sveikatą.

Jeigu vis dėlto tenka džiovinti drabužius patalpoje, laikykitės paprastų vėdinimo taisyklių – ir jūsų oras išliks švarus, o sveikata bus apsaugota.

The post Kodėl negalima džiovinti skalbinių kambaryje? appeared first on Kauno savaitė.