Finansų ministerijos skaičiavimu, mokestinė pertvarka valstybės biudžetą iš viso turėtų papildyti 278,5 mln. eurų – tai numato gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių pakeitimai, nekilnojamojo turto apmokestinimo pokyčiai, naujas akcizas saldintiems gėrimams ir mokestis draudimui.

Tuo metu dėl antros pakopos pensijos sistemos pertvarkos į biudžetą šiemet gali būti surinkta beveik 1,998 mlrd. eurų daugiau mokesčių nei pernai – šios pajamos jau įskaičiuotos į Seimo gruodį patvirtintą biudžeto projektą.

Gyventojų pajamos sumuojamos, naujas GPM laiptelis

Seimas birželį nutarė įvesti papildomą, tarpinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) laiptelį, taip siekdamas didinti mokesčių progresyvumą, be to, nuo šiol GPM taikyti sumuojant beveik visas metines gyventojo pajamas.

20 proc. GPM tarifas bus taikomas metinėms pajamoms, kurios nesiekia 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet numatoma, kad tai sudarys apie 6,9 tūkst. eurų per mėnesį), naujas 25 proc. tarifas – metinėms pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (tai per mėnesį siektų nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų), didesnėms nei 60 VDU dydžio pajamoms – 32 proc. tarifas.

Bus taikoma lengvata ūkininkams, kurie pajamas gaus iš žemės ūkio veiklos ar pardavę su šia veikla susijusį turtą – jos bus apmokestintos 15 arba 20 proc. tarifais, priklausomai nuo to, ar metinė jų suma viršija 60 VDU dydį.

Sumuojant pajamas, bus įskaičiuojamos ir tos, kurias gyventojas gavo pagal pažymėjimą užsiimdamas individualia veikla.

Kai šia veikla užsiimančio asmens pajamos viršys 42,5 tūkst. eurų, joms bus taikomi trys minėti progresiniai GPM tarifai, sumuojant metines pajamas.

Tuo metu per metus asmens pagal individualios veiklos pažymą gautų pajamų suma, nesiekianti 42,5 tūkst. eurų, bus apmokestinta 20 proc. tarifu, tačiau šiuo atveju mokėtinas GPM dydis bus skaičiuojamas atėmus pajamų mokesčio kreditą.

Tuo atveju, kai apmokestinamosios individualios veiklos pajamos (gautos atėmus leistinus atskaitymus ir sąnaudas) sieks iki 20 tūkst. eurų, bus taikomas 5 proc. pajamų mokestis, o kai sudarys nuo 20 iki 42,5 tūkst. eurų – efektyvusis GPM tarifas didės, kol pasieks 20 proc.

Taikant mažėjantį pajamų mokesčio kreditą, 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų sumai bus taikomas 15 proc. tarifas (taip yra išlaikomas ligšiolinis apmokestinimas).

15 proc. pajamų mokestis bus taikomas ir tais atvejais, kai metinės asmens pajamos iš ne darbo santykių, pavyzdžiui, nuomos, siekia iki 12 VDU (kitąmet – iš viso apie 27,5 tūkst. eurų per metus).

Tad iš viso trys pagrindiniai GPM tarifai bus taikomi keliais atvejais: kai žmogus pajamas gavo iš darbo santykių ir individualios veiklos, taip pat – už pajamas, gautas iš tantjemų, už atlygį dirbant stebėtojų taryboje ar valdyboje, pajamas už vadovavimo veiklą, kurias gavo mažosios bendrijos vadovas, nesantis jos nariu.

Taip pat – metinei pajamų ne iš darbo santykių daliai, kuri viršija 12 VDU, ir tada, kai metinės pajamos pagal verslo liudijimą viršija 50 tūkst. eurų, taip pat – ne individualios veiklos pajamoms, gautoms už atliekų pardavimą, per metus viršijant 12 VDU dydį.

Į bendrą metinių pajamų sumą nebus skaičiuojami dividendai, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, dešimt metų išlaikytos akcijos, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokos – visoms šioms pajamoms bus taikomas 15 proc. tarifas.

Brangs saldinti gėrimai, draudimas

Nuo sausio įsigalioja naujas draudimo mokestis, vadinamas Saugumo įnašu, nes jo pajamos bus skiriamos gynybai.

10 proc. apmokestinamos visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės, privalomą transporto priemonių, žemdirbių pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimą.

Jeigu darbdavys darbuotojui finansuoja papildomą sveikatos draudimą, nebus apmokestinama iki 350 eurų siekianti jo dalis.

Taip pat įsigalioja naujas saldintų gėrimų mokestis – jis bus taikomas cukraus ar saldiklių turinčiam vandeniui, kitiems gėrimams, gėrimų koncentratams.

Akcizas įvedamas visiems saldintiems nealkoholiniams gėrimams, kuriuose cukraus kiekis 100 mililitrų viršija 2,5 gramus.

100 ml saldaus gėrimo, kuriame yra mažiau nei 8 gramai pridėtinių cukrų, bus taikomas 7,4 euro akcizo tarifas (už produkto hektolitrą), daugiau nei 8 gramai – 21 euro.

Išimtis daroma farmacijos produktams, medicinos priemonėms, maisto papildams, specialiosioms medicininės paskirties maisto produktams, kūdikių maisto mišiniams.

Didėja pelno mokestis

Pelno mokesčio tarifas padidėjo 1 proc. punktu: stambioms įmonėms siekia 17 proc., o lengvatinis tarifas smulkioms ir vidutinėms bendrovėms – 7 proc.

Įmonių dydis nustatomas pagal metinę apyvartą – lengvatinis tarifas taikomas įmonėms, kurių pajamos per metus neviršija 300 tūkst. eurų.

Nulinis mokesčio tarifas smulkioms ir vidutinėms įmonėms bus taikomas nebe vienerius, bet dvejus metus po bendrovės įkūrimo.

Taip pat įmonėms bus taikomas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo principas – t. y. įmonės galės tokio turto įsigijimo išlaidas atskaityti iškart.

Nuo 2025-ųjų pelno mokestis, motyvuojant poreikiu finansuoti Valstybės gynybos fondą, jau buvo pakeltas 1 proc. – siekė 6 ir 16 proc., priklausomai nuo įmonės apyvartos dydžio.

PVM pasikeitimai

Nuo sausio nebegalioja 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, karštam vandeniui ir malkoms – taikomas standartinis 21 proc. tarifas.

Lengvatinis PVM mokesčio tarifas nuo 9 iki 12 proc. didėja turizmo, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms, meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui.

Knygoms ir neperiodiniams leidiniams lengvata sumažėjo nuo 9 proc. iki 5 proc.

Keičiasi nekilnojamojo turto mokesčio modelis

Pakeitus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, savivaldybėms leista spręsti dėl pagrindiniam gyventojų būstui ir komerciniam NT taikomų mokesčio tarifų.

Pagrindinis gyventojų būstas apmokestinamas 0,1–1 proc. intervale, skaičiuojant nuo naujai nustatyto neapmokestinamojo dydžio, kuris siekia 450 tūkst. eurų (bendrasavininkiams – 900 tūkst.)

Atskirai apmokestinamas antras, trečias ir likę gyventojų NT objektai – jiems taikomi 0,2–1 proc. tarifai, priklausomai nuo turto vertės, bendrai neapmokestinamas jų dydis siekia 50 tūkst. eurų.

Turtui, kurio vertė siekia iki 200 tūkst. eurų, galioja 0,2 proc. tarifas, nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,4 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų – 0,6 proc., nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų – 0,8 proc., vertei viršijant 1 mln. eurų – 1 proc.

Komercinis NT apmokestinamas 0,5–3 proc. tarifų ribose, šiam turtui taip pat pradedama taikyti papildoma 0,2 proc. mokesčio dedamoji, šios pajamos bus skiriamos gynybai.

Visos didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdoje, Panevėžio ir Šiaulių – jau apsisprendė, kad pirmajam gyventojų būstui bus taikomas mažiausias 0,1 proc. tarifas, komerciniam NT – mažiausias 0,5 proc. tarifas, kai kurios savivaldybės taip pat padidino mokestį apleistam, neprižiūrimam turtui.

Antros pakopos pensijų reforma leis atsiimti sukauptas lėšas

Papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš pensijų fondų gali laisvai trauktis dvejų metų laikotarpiu – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.

Iš antros pakopos per nustatytą „langą“ pasitraukę gyventojai be mokesčių gali atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį.

Už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.

Valstybės subsidija – tai 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio prisidėjimas prie gyventojų kaupimo.

Augant VDU, šiemet didės ir valstybės subsidija – pernai ji iš viso sudarė daugiau nei 300 mln. eurų.

Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo, taip pat įmokas pasirinktinai didinti ar stabdyti vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsti.

Likę pensijų fonduose kaupiantieji galės išsiimti dalį lėšų – vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Abiems atvejais reikės sumokėti 3 proc. nuo išsiimamos sumos, GPM taikomas nebus.

Šiemet minimali anuiteto riba siekia 16 785 eurus (pernai – daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba – 83 926 eurus. Fonduose sukaupus iki minimalios ribos arba maksimalią sumą, bus galima vienu kartu išsiimti visas šias lėšas.

Taip pat galioja trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai galima be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.

Šių ligų sąrašą iš viso sudaro 40 ligų – onkologiniai susirgimai, piktybiniai navikai, vėlesnių stadijų širdies nepakankamumas, sunkus cukrinis diabetas, tai taikoma žmonėms po organų transplantacijos, turintiems lėtinių ligų ir kitų.

Šiuo metu taip pat veikia atnaujinta „Sodros“ skaičiuoklė, kurioje prognozuojama, kokią pensiją žmogus gautų senatvėje, jeigu po reformos įsigaliojimo pasitrauks iš antrosios pakopos arba joje liks.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių.

Skirtingais ekspertų ir institucijų vertinimais, per visą pensijų pertvarkos laikotarpį galėtų pasitraukti nuo 20 iki 50 proc. kaupiančiųjų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post 2026-aisiais – didėjantis biudžeto surinkimas: nauji mokesčiai ir pensijų sistemos reforma appeared first on Kauno savaitė.

Vilniuje, Klaipėdoje, Anykščiuose ir Panevėžyje mažos taršos zonos pradės veikti nuo sausio 1 dienos, Kaune mažos taršos zona įsigaliojo dar rugpjūtį, o Alytuje, Trakuose, Šiauliuose, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Anykščiuose, Trakuose ir Zarasuose sprendimai žadami šių metų eigoje.

Vilniaus mažos taršos zona – dalyje senamiesčio

Vilniuje mažos taršos zonos ribas bus nustatomos teritorijoje, apribotoje šiomis gatvėmis: Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės).

Tranzitas ar įvažiavimas į nustatytą teritoriją kol kas apmokestinamas nebus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas yra sakęs, kad mažos taršos zonos klausimas bus svarstomas sulaukus tai leidžiančių Vyriausybės nutarimų.

Administracijos direktorius tikisi, kad mažos taršos zona bus apmokestinta jau kitais metais.

„Nežinau ar šiais metais, bet jei Vyriausybėje tie pokyčiai labai neužtemps, mes turėtume per kitus metus tą priimti“, – lapkritį žurnalistams sakė A. Bužinskas.

Kauno senamiestyje – 2 eurų mokestis už pravažiavimą

Nuo 2024 m. rugpjūčio Kauno senamiesčio teritorijoje įsigaliojo sumažintos taršos zona, kurioje taikomas 2 eurų mokestis visiems pravažiuojantiems automobiliams. Taikant rinkliavą numatytos lengvatos nekilnojamo turto objektus turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, grynųjų elektromobilių savininkams, specialiosioms tarnyboms, neįgaliesiems.

Į sumažintos taršos zonos mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio stovėjimą, t. y. skiriama valanda nemokamo parkavimo.

iki šiol yra vienintelis miestas, kuris ne tik nustatė mažos taršos zonos ribas, bet ir patvirtino patekimo į jas sąlygas.

Klaipėdoje galios dvi tokios zonos – senamiestyje ir Smiltynėje

Klaipėdos miesto savivaldybė 2018 m. patvirtino darnaus judumo planą, kuriame numatytos dvi mažos taršos zonos – senamiestyje ir Smiltynėje. Ties įvažiavimais į šias teritorijas taip pat bus įrengtos eismo ribojimo priemonės – kameros, ženklai, kelio užtvaros, kurios padėtų kontroliuoti įvažiuojančių automobilių srautus.

Klaipėdos miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo tokias zonas apmokestinti. Savivaldybės transporto skyriaus vedėjas Ričardas Žemgulis Eltai yra sakęs, kad prieš priimant tokį sprendimą būtina įsivertinti galimus nepatogumus, su kuriais susidurtų verslai ir gyventojai.

„Kalbėjome su kolegomis iš Kauno miesto savivaldybės, kurie minėjo, kad prieš įvedant sumažintos taršos zonas Kauno senamiestyje, daugiausia diskusijų kilo su verslo įstaigomis, pavėžėjais, mokymo įstaigomis, gyventojų atstovais. Jie akcentavo, kad reikalinga tinkamai išdiskutuoti su šiomis grupėmis ir numatyti tinkamus sprendimo būdus“, – rugsėjį komentavo jis.

Panevėžio mažos taršos zona – Elektros gatvėje

Panevėžio miesto taryba mažos taršos zoną nutarė įvesti centrinėje miesto dalyje – Elektros gatvėje. Savivaldybė kol kas nėra priėmusi sprendimo dėl zonos apmokestinimo, o detalesnes įgyvendinimo priemones žada paskelbti 2025 m. liepos 1 d., Panevėžio miesto mažos taršos zonos įgyvendinimo veiksmų plane.

Šiame mieste numatoma apriboti visų rūšių transporto priemonių, turinčių vidaus degimo variklį, įvažiavimą į mažos taršos zoną nuo 2026 m. sausio 1 d.

Anykščių mažos taršos zona apims 7 proc. miesto teritorijos

Anykščių rajono savivaldybė patvirtino ne tik mažos taršos zoną, bet ir kiek mažesnę zoną be automobilių, kurią planuojama pilnai įrengti iki 2030 m. Savivaldybė yra nutarusi palaipsniui griežtinti patekimo į šias teritorijas sąlygas – pirmiausia žadama riboti automobilių su vidaus degimo varikliais parkavimą bei įrengti automatines eismo valdymo sistemas.

„Pilnai zoną siūloma įrengti iki 2030 m., kai į šią zoną negalėtų patekti vidaus degimo varikliais varomas transportas, išsikrus aptarnaujantį ir specialiųjų transportą“, – rašoma Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. liepą patvirtintame darnaus judumo plane.

Mažos taršos zona apimtų teritoriją tarp Žvejų g., A. Vienuolio g., Gegužės g., Tilto g., J. Jablonskio g., Anykštos g., Parko g., K. Ladigos g., Žiburio g., Kęstučio g., V. Kudirkos g., Kurklių g. ir K. Būgos g. Teritorijos plotas sudarytų 789,2 tūkst. m2, arba 7 proc. nuo miesto teritorijos.

Zona be automobilių užims mažesnį, 31,5 tūkst. m2 plotą ir ją apims teritorija tarp A. Baranausko g., Šaltupio g., Šaltinio g. ir Taikos g.

Nuo sausio 1 d. jokie ribojimai Anykščių mažos taršos zonoje ir zonoje be automobilių neįsigalioja.

2023 m. kovą Seimas pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindamas, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas.

Numatoma, kad tai bus daroma miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Dalyje miestų įsigalioja mažos taršos zonos appeared first on Kauno savaitė.