Didelis Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, paremtas beveik milijonu stebėjimų, patvirtino, kad žmonės iš tiesų rytais jaučiasi geriau, o artėjant vidurnakčiui jų psichinė savijauta prastėja.

Šis poveikis nėra ryškus, tačiau jis stabilus, ir jį lemia ne vien biologiniai veiksniai.

Rytais žmonės jaučiasi laimingesni nei naktį

Britų mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 49 000 suaugusių Anglijos gyventojų duomenis, surinktus vykdant plataus masto socialinį tyrimą nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. kovo.

Per dvejus metus dalyviai užpildė beveik milijoną anketų – vidutiniškai kiekvienas atsakė apie 18,5 karto.

Tyrėjai vertino šešis rodiklius: depresijos simptomus, nerimo simptomus, laimės pojūtį, pasitenkinimą gyvenimu, gyvenimo prasmingumo jausmą ir vienišumą. Tai svarbu, nes psichinė sveikata nėra vien paprasta skalė.

Žmogus gali tuo pat metu jausti nerimą, bet būti patenkintas gyvenimu. Arba būti vienišas, tačiau nesijausti prislėgtas.

Rezultatai buvo nuoseklūs: žmonės, pildę anketas ryte, nurodė mažiausią depresijos, nerimo ir vienišumo lygį, taip pat didžiausią laimės, pasitenkinimo ir gyvenimo prasmės pojūtį. Artėjant vidurnakčiui situacija pastebimai blogėjo.

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale BMJ Mental Health.

Ryto ir vakaro savijautos skirtumas

Skirtumas tarp ankstyvo ryto ir vidurnakčio statistiškai buvo nedidelis, tačiau stabilus.

Depresijos ir nerimo simptomų skirtumas sudarė apie 10 proc. standartinio nuokrypio, o gerovės rodiklių – apie 15 proc.

Tai ne dramatiškas lūžis, o veikiau tylus poslinkis, tačiau jis išliko net ir tada, kai tyrėjai pakoregavo duomenis pagal amžių, lytį, etninę kilmę, išsilavinimo lygį ir diagnozuotų ligų buvimą.

Svarbi detalė: pradinė imtis buvo netolygi – 76,5 proc. sudarė moterys, 68 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, o etninėms mažumoms priklausė tik 6 proc. dalyvių.

Todėl mokslininkai persvėrė duomenis, kad jie geriau atspindėtų realią Anglijos gyventojų sudėtį. Net ir po šios korekcijos paros savijautos blogėjimo modelis išliko stabilus.

Šeši rodikliai elgėsi nevienodai.

Laimė ir pasitenkinimas gyvenimu palaipsniui mažėjo artėjant vidurnakčiui.

Gyvenimo prasmingumo jausmas pasižymėjo ryškiausiu dienos svyravimu: ryte jis buvo didžiausias, dienos viduryje mažėjo, vakare šiek tiek atsistatydavo, o prieš vidurnaktį staigiai smukdavo.

Tuo tarpu vienišumo jausmas beveik nesikeitė nei per dieną, nei priklausomai nuo savaitės dienos. Autoriai mano, kad vienišumas labiau primena stabilią asmenybės savybę, o ne trumpalaikę emocinę būseną.

Pirmadienis nėra sunkiausia savaitės diena

Biurų folklore pirmadienis dažnai laikomas sunkiausia savaitės diena. Tačiau tyrimo duomenys parodė kitokį vaizdą.

Laimės, pasitenkinimo gyvenimu ir jo prasmingumo rodikliai pirmadieniais ir penktadieniais buvo šiek tiek aukštesni nei sekmadieniais.

Tuo tarpu depresijos simptomai dažniau sustiprėdavo trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Nerimo lygis buvo padidėjęs beveik kiekvieną dieną, išskyrus penktadienį.

Tačiau įdomiausias savaitės dienų poveikis buvo ne tai, kuri diena „blogiausia“, o tai, kaip apskritai kinta savijauta per dieną.

Savaitgaliais laimė ir pasitenkinimas gyvenimu stipriai svyravo: pikas ryte, nuosmukis per pietus, pakilimas vakare ir vėl kritimas iki vidurnakčio.

Darbo dienomis ši kreivė buvo lygesnė – darbo ritmas, pareigos ir tvarkaraštis tarsi sušvelnina emocinius svyravimus.

Apskritai savaitės diena savijautą veikė daug silpniau nei paros metas ir metų laikas.

Metų laikų įtaka nuotaikai

Sezoninis poveikis nuotaikai pasirodė stipresnis nei savaitės dienų įtaka.

Palyginti su žiema, pavasarį, vasarą ir rudenį žmonės rečiau jautė nerimą, depresiją ir vienišumą, dažniau jautėsi laimingi ir labiau patenkinti gyvenimu.

Geriausiai žmonės jautėsi vasarą – pagal visus šešis rodiklius.

Tai dera su seniai žinomu sezoninio afektinio sutrikimo reiškiniu – žiemos depresijos forma, susijusia su trumpėjančia dienos šviesa.

Tačiau čia svarbi detalė: sezonas nepakeitė paros savijautos modelio.

Rytas vis tiek buvo geresnis už naktį – tiek žiemą, tiek vasarą.

Jei viską lemtų tik dienos šviesos trukmė, skirtumas tarp ryto ir nakties turėtų stipriai keistis priklausomai nuo sezono.

Tačiau taip nenutiko. Tai leidžia manyti, kad už psichinės būsenos dienos ritmo slypi daugiau nei vien šviesos kiekis.

Biologinio laikrodžio ir kortizolio vaidmuo

Akivaizdžiausias paaiškinimas – cirkadiniai ritmai, vidinis organizmo biologinis laikrodis. Jie reguliuoja ne tik miegą ir budrumą, bet ir hormonų išsiskyrimą, kūno temperatūrą, uždegiminius procesus ir net nuotaiką.

Kortizolis – hormonas, dalyvaujantis streso, energijos ir motyvacijos reguliavime – didžiausią koncentraciją pasiekia ryte (apie 7–8 val.), o iki vidurnakčio sumažėja iki minimumo.

Rytinis kortizolio šuolis padeda organizmui mobilizuotis: didina budrumą, suteikia energijos ir paruošia dienos krūviui. Vakare kortizolio lygis mažėja, užleisdamas vietą melatoninui – miego hormonui.

Tačiau biologija – tik pusė istorijos.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad fiziologiniai procesai neskiria trečiadienio nuo sekmadienio, tačiau paros savijautos modeliai darbo dienomis ir savaitgaliais vis tiek skiriasi.

Vadinasi, nuotaiką veikia ir socialiniai veiksniai: dienotvarkė, veiklos pobūdis, bendravimas.

Kitaip tariant, biologinis laikrodis nustato pagrindinį ritmą, o darbo grafikas, pareigos ir socialinis gyvenimas pakoreguoja jo formą.

Kaip pandemija paveikė mūsų psichiką

Tai buvo stebimasis tyrimas, todėl jis negali nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio. Gali būti, kad paros metas iš tiesų veikia savijautą.

Tačiau gali būti ir priešingai: žmonės, kurie rytais jaučiasi geriau, tiesiog dažniau pildo anketas būtent tuo metu, o tie, kuriems sunkiau, apklausą atideda vėlyvam vakarui.

Be to, visi duomenys buvo surinkti per COVID-19 pandemiją – karantinų, baimės, izoliacijos ir įprasto gyvenimo ritmo sutrikimų laikotarpiu. Dalyvių psichinė sveikata nuo 2020 iki 2022 metų nuosekliai gerėjo, ir tai nestebina – pirmieji pandemijos metai buvo sunkiausi.

Tyrime taip pat nebuvo vertinami miego ciklai, gyvenamosios vietos platuma ir oro sąlygos – visi šie veiksniai taip pat gali turėti įtakos savijautai.

Patys autoriai ragina tyrimą pakartoti įprastomis sąlygomis, kad rezultatai būtų patvirtinti.

Ką praktikoje reiškia naktinis pesimizmas

Lengviausia išvada būtų tokia: tiesiog eik miegoti – ryte bus lengviau. Ir dažnai tai iš tiesų veikia, nes miegas mažina emocinį reaktyvumą, atkuria pažintinius išteklius, o rytinė šviesa padeda sinchronizuoti biologinį laikrodį.

Tačiau tyrimas nesuponuoja, kad psichinė sveikata išsprendžiama patarimu „išsimiegok ir viskas praeis“.

Depresija, nerimas ir vienišumas neišnyksta su aušra.

Daugelis žmonių pabunda su tomis pačiomis skolomis, diagnozėmis, konfliktais ir netektimis, su kuriomis užmigo.

Svarbiausia išvada yra subtilesnė ir naudingesnė: psichinis skausmas turi savo ritmą. Vidurnaktis – metas, kai viskas jaučiama aštriau.

Savaitės vidurys ir žiema prideda papildomos naštos.

Tyrimo autoriai tiesiai nurodo, kad į tai verta atsižvelgti planuojant psichologinės pagalbos paslaugas, pavyzdžiui, užtikrinant stipresnę pagalbą nakties metu.

Paros svyravimų supratimas taip pat padeda suvokti, kada pagalbos labiausiai reikia ir kada svarbu nepriimti naktinio beviltiškumo kaip galutinio nuosprendžio.

Jei vidurnaktį viskas atrodo nebepakeliama, verta prisiminti: iš dalies tai – jūsų biologinis laikrodis. Rytas neišspręs visų problemų, tačiau smegenys į jas pažvelgs iš kitos pusės.

The post Kodėl naktį viskas atrodo beviltiška, o ryte – visai kitaip appeared first on Kauno savaitė.

Štai todėl mokslininkai išskyrė dešimt medžiagų, jų tikinimu, būtinų smegenims tokiu sudėtingu metų laiku kaip ruduo.

Gliukozė

Kur rasti? Grūdėtoje ir juodoje duonoje, rupių miltų makaronuose – tai yra naudinguose angliavandeniuose. Tačiau gliukozės taip pat yra ir „bloguosiuose“ angliavandeniuose: cukruje, bandelėse, saldainiuose ir pyragaičiuose.

Geležis

Kur rasti? Grūdų produktuose, ankštiniuose augaluose, kiaušiniuose, varškėje, galvijų kepenyse. Vaisiuose ir daržovėse geležies mažai, tačiau iš jų – pavyzdžiui, žaliųjų obuolių, – ji pasisavinama visiškai.

Vitaminas C

Kur rasti? Juoduosiuose serbentuose (net ir šaldytuose), paprikose, šaltalankiuose, visuose citrusuose.

B grupės vitaminai

Kur rasti? Alaus mielėse, špinatuose, morkose, kukurūzuose, pupelėse, brokoliuose (B1 ir B2). Taip pat galvijų kepenyse ir širdyse, neriebioje jautienoje, silkėje, kiaušinių tryniuose (B12).

Lecitinas

Kur rasti? Kiaušinių tryniuose, mėsos subproduktuose (galvijų ir kiaulių kepenyse, inkstuose).

Kalcis

Kur rasti? Piene ir pieno produktuose, sūryje, kiaušinių tryniuose.

Magnis

Kur rasti? Duonoje – ypač grūdėtoje arba rupių miltų, – ryžiuose, grikiuose, visose pupelėse.

Kalis

Kur rasti? Keptose bulvėse, džiovintuose abrikosuose, razinose, šviežiuose raudonuosiuose pomidoruose.

Nesočiosios riebalų rūgštys

Kur rasti? Augaliniuose aliejuose – alyvuogių, sojų, rapsų, saulėgrąžų, žemės riešutų. Be to, riebioje žuvyje: silkėje, tune, skumbrėje. Tiks ir žuvų taukai kapsulėse.

Cinkas

Kur rasti? Jūros gėrybėse – krevetėse, krabuose, austrėse. Mėsoje – jautienoje, liesoje kiaulienoje, avienoje. Papildyti cinko atsargas organizme padės ir moliūgų sėklos, daiginti kviečiai.

The post Rudeninė apatija? Valgykite! appeared first on Kauno savaitė.

Iš esmės tai gali tapti pirmąja pasaulyje „vakcina nuo depresijos“ – ne kasdien vartojama piliule, o ilgalaike psichikos apsauga.

Kaip ji veikia ir kada galėtų pasirodyti vaistinėse?

Kas yra molekulė PA-915

Osakos universiteto tyrėjai žengė didelį žingsnį siekdami išvaduoti žmones nuo lėtinio streso ir depresijos.

Jie sukūrė molekulę PA-915, kuri slopina depresijos ir nerimo simptomus iki aštuonių savaičių po vienos injekcijos.

Tyrimas, paskelbtas žurnale Molecular Psychiatry, jau vadinamas proveržiu – anksčiau mokslininkams nepavykdavo pasiekti tokio ilgalaikio poveikio be rimtų šalutinių reakcijų.

Kaip veikia naujasis vaistas nuo depresijos ir streso

Šio preparato veikimo principas paprastas, bet genialus: PA-915 blokuoja receptorių PAC1, atsakingą už organizmo streso reakciją.

Šis receptorius padeda nervų sistemai „įjungti nerimą“, kai žmogus atsiduria pavojingoje situacijoje.

Problema ta, kad daugeliui žmonių šis receptorius išlieka aktyvus net ir be priežasties, sukeldamas depresiją, panikos priepuolius ar lėtinį nuovargį.

PA-915 tarsi „nutildo“ šį signalą, leisdamas smegenims nurimti ir atkurti vidinę pusiausvyrą.

Naujasis antidepresantas: bandymai ir rezultatai

Preparato poveikis buvo patikrintas su laboratorinėmis pelėmis, kurios buvo specialiai veikiamos stresu: socialine izoliacija, hormoniniais sutrikimais ir agresyvių kaimynų aplinka.

Po injekcijos gyvūnai tapo ramesni, aktyvesni ir geriau atliko atminties testus.

Nerimo ir depresijos požymiai sumažėjo, o pažintinės funkcijos, priešingai, pagerėjo.

Mokslininkai pažymi, kad PA-915 veikia selektyviai – sveikų gyvūnų elgesys nesikeitė.

Tai reiškia, kad vaistas neveikia sveikos psichikos, o tik „išjungia“ patologinį stresą.

Ateityje PAC1 receptorių blokavimas gali tapti nauja kryptimi gydant nerimo sutrikimus ir depresiją – ypač tiems pacientams, kuriems įprasti antidepresantai neveiksmingi.

Šiuo metu tyrėjai ruošiasi bandymams su sudėtingesniais gyvūnų modeliais ir, ilgainiui, su žmonėmis.

Kada „vakcina nuo streso“ pasieks vaistines

Tokios „vakcinos nuo streso“ pasirodymo vaistinėse galima tikėtis ne anksčiau kaip po penkerių metų.

Šiuo metu molekulė išbandyta tik su gyvūnais, todėl laukia ilgas klinikinių tyrimų kelias.

Tačiau jei rezultatai pasitvirtins ir su žmonėmis, PA-915 gali tapti tikru išsigelbėjimu tiems, kurie gyvena nuolatinėje įtampoje ir jau seniai ieško vaisto, kuris iš tiesų veiktų.

The post Mokslininkai sukūrė vakciną nuo streso ir depresijos appeared first on Kauno savaitė.

Norite tikėkite, norite ne, bet jautrumas maisto produktams – ganėtinai dažnas reiškinys. Ekspertų nuomone, daugiau kaip 20 proc. vadinamųjų išsivysčiusių šalių gyventojų kenčia dėl kokios nors jo formos.

Bet blogiausia ne tai, o kad daugelis tų žmonių nė neįtaria negaluojantys.

Mokslininkai pataria, kokių žvalgytis ženklų, išduodančių maisto netoleravimą net tais atvejais, kai nešauna į galvą jo įtarti.

Niežtintys bėrimai

Bėrimai ir niežulys – dažnas įvairių produktų netoleravimo simptomas, paprastai pasireiškiantis kelios valandos po to, kai to maisto buvo suvalgyta.

Prisiminę, ką valgėte paskiausiai, greičiausiai nustatysite ir kaltininką.

Pilvo skausmai

Žmonės, netoleruojantys konkrečios maisto grupės produktų, dažniausiai patys pastebi, kad nemalonūs raižantys pilvo skausmai prasideda pavalgius.

Taip nutinka netoleruojant laktozės, sergant gliutenine enteropatija (arba celiakine liga, celiakija) ir žarnyno uždegimu. Todėl pajutus simptomus primygtinai patariama kreiptis į gydytojus.

Vidurių pūtimas

Kartais toks reiškinys būna visiškai normalus – kai padauginame maisto ar užvalgome dujų kaupimą skatinančių produktų, kaip kad pupelės.

Tačiau jeigu pūtimas tampa nuolatiniu reiškiniu, tai gali byloti apie sveikatos problemą. Pavyzdžiui – maisto netoleravimą. Vidurių pūtimą gali skatinti daugybė įvairių produktų.

Dujų kaupimasis ir meteorizmas

Gal ši pokalbio tema ir ne pati maloniausia, tačiau be galo svarbi, mat gali reikšti rimtą sveikatos sutrikimą.

Dažniausiai ši bėda būna susijusi su laktozės netoleravimu. Žmonės, negalintys normaliai virškinti pieno produktų, neretai skundžiasi itin smarkiu dujų kaupimusi organizme su visomis to pasekmėmis.

Bet kaltas čia gali būti ne tik pienas – kiti maisto produktai taip pat.

Nemiga

Natūralu, jeigu retkarčiais būna sunkiau užmigti. Tačiau nuolat taip tęstis negali.

Nors nemigą gali išprovokuoti daugybė dalykų, visgi verta pasižvalgyti ir po savo valgiaraštį.

Aišku, dažniausiai miego sutrikimai siejami su kofeino netoleravimu. Tuomet net menki kiekiai gaiviųjų gėrimų su kofeinu, arbatos ar kavos trukdys užmigti ir gerai išsimiegoti.

Skausmingi spazmai

Jeigu patiriate juos reguliariai, reikėtų imtis priemonių.

Su tokiais simptomais į gydytoją besikreipiantys pacientai dažnai sužino paprasčiausiai netoleruojantys laktozės. Bet jeigu skausmingų spazmų šaltinis ne pieno produktai, gali tekti ir nuodugniau peržiūrėti valgiaraštį.

Nuolatinis nuovargis

Dažnai popiet jaučiate energijos stygių – tarsi kokia vidinė baterija išsikrautų visada tuo pačiu dienos metu? Ir nesvarbu, kad pailsėjote – nuovargis tik didėja?

Jeigu į abu klausimus atsakėte teigiamai, gal ir jus kamuoja maisto netoleravimas.

Nuovargis, o kartais ir net visiško išsekimo jausmas priskiriamas prie celiakijos ir žarnyno uždegimo simptomų. Turėsite kreiptis į gydytoją, kad išsiaiškintumėte tiesą.

Pykinimas

Vėmimas ir pykinimas – du skirtingi dalykai, nebūtinai pasireiškiantys kartu. Galite justi pykinimą, bet nenorėti vemti. Tik nuo to savijauta, deja, mažiau bjauri nebūna.

Laktozės netoleruojantys žmonės itin dažnai skundžiasi pykinimu, kai suvalgo pieno produktų. Tačiau tokiu simptomu gali reikštis ir kitokio maisto netoleravimas, taip pat kai kurios ligos.

Raumenų skausmai

Kartais jie neturi nieko bendra su fiziniais krūviais ir labai daug bendro – su maistu jūsų lėkštėje.

Daug kas gal ir nustebs sužinojęs, kad vienas šalutinių neceliakinio jautrumo glitimui ir glitimo netoleravimo pasireiškimų yra būtent raumenų bei sąnarių skausmai.

Taigi jei kamuojatės be jokios žinomos priežasties, kreipkitės konsultacijos į profesionalus.

Viduriavimas

Dar viena delikati, bet būtina aptarti tema. Jeigu viduriavimas kamuoja dažnai, tai gali būti ženklas, jog jūsų kūnas kažką atmeta.

Vienkartinis viduriavimo atvejis greičiausiai bus susijęs su vienkartine problema – apsinuodijimu maistu. Jeigu reiškinys kartojasi reguliariai, tai jau gali būti kokios nors sveikatos būklės simptomas.

Viduriavimą gali sukelti daugelis maisto netoleravimo formų, tad tikrai vertėtų pasitikrinti.

Vidurių užkietėjimas

Tai kita ir ne mažiau nemaloni tos pačios bjaurios monetos pusė.

Jeigu nuolat vargstate dėl užkietėjusių vidurių, gali būti kaltas maistas – ir labiau nei įsivaizduojate.

Su glitimo netoleravimu susijusios ligos, kaip jau nesyk minėta celiakija, dažnai susiduria su vidurių užkietėjimu.

Bet kad ir kokia būtų priežastis, į tokius sutrikimus negalima numoti ranka – būtina ieškoti atsakymų.

Dilgčiojimas ir niežėjimas burnoje

Kada nors teko patirti tokį dalyką kaip niežulys burnoje iškart po valgio? Tai gali būti ženklas, jog esate alergiški kažkuriam suvalgytam produktui.

Alerginis niežulys ir dilgčiojimas burnoje paprastai pajuntamas praėjus vos kelioms minutėms ar net sekundėms – taigi tespėjus nuryti maistą.

Alergija maistui ir jo netoleravimas – skirtingos problemos. Labai svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus ir išsitirti.

Netikėtas svorio netekimas

Kai sportuojame ir (arba) maitinamės nekaloringai, tirpstantys kilogramai – tai, ko visi pagrįstai tikimės. Tačiau kai svoris krinta staiga, be akivaizdžios priežasties, būtina ieškoti problemos.

Tai, beje, gerai žinomas glitimo netoleravimo požymis, tad neskubėkite panikuoti. Bet pas gydytoją būtinai apsilankykite.

Depresija

Manyti, kad fizinė ir psichinė sveikata niekaip tarpusavyje nesusijusios, iš dalies teisinga, bet anaiptol ne visada.

Mokslininkai yra nustatę stebėtiną ryšį tarp neceliakinio jautrumo glitimui ir depresijos arba depresinių minčių priepuolių.

Tad nors yra gerokai daugiau priežasčių šiai labai paplitusiai psichikos būklei išsivystyti, visada derėtų įvertinti ir mitybos įtaką.

Nerimas

Negatyvus mąstymas ir nerimas – dar vienas galimas neceliakinio jautrumo glitimui simptomas.

Tokią būklę dažnai lydi miglota ar sutrikusi sąmonė.

Jeigu esate kamuojami nerimo, kuo greičiau kreipsitės pagalbos, tuo geriau.

Švokštimas

Toks garsas kvėpuojant visada kelia susirūpinimą, net kai būname peršalę. Jeigu švokšti pradedame nesirgdami, dar labiau.

Tačiau ir vėlgi neskubėkite panikuoti: šis simptomas irgi kartais būna susijęs su mityba, konkrečiai – kviečių netoleravimu.

Dar dėl reakcijos į kviečius gali patinti, pradėti niežtėti nosies ertmės ir gerklės gleivinė.

Gurgėjimas pilve

Visi esame jį girdėję, kai praalkstame. Truputį nesmagu, jei taip nutinka tarp žmonių, bet neverta nerimauti.

Tačiau jeigu pastebėjote, kad jūsų pilvas burbuliuoja nuolat, ypač virškindamas maistą, tai gali būti laktozės netoleravimo ženklas.

Stebėkite savijautą pavalgius ir, jei reikia, kreipkitės pagalbos.

Sudirgimas

Pastebėjote, jog išgėrę puodelį kavos tampate nervingi, dirglūs, jautrūs, susierzinate dėl visiškų niekų? Ir taip nutinka dažnai? Tuomet turite bėdų dėl kofeino.

Tyrėjai nustatė, jog didelės kofeino dozės sukelia tokias reakcijas. O žmonėms, jį silpnai toleruojantiems, net ir menko jo kiekio pakanka.

Nepaaiškinamas prakaitavimas

Kitas ženklas, kad galbūt turite bėdų dėl kofeino toleravimo.

Beje, tai viena naujausių maisto netoleravimo formų. Kai kurių žmonių organizmas tiesiog lėčiau metabolizuoja kofeiną nei kitų, ir prakaitavimas tampa to šalutiniu požymiu.

Jeigu taip būna ir jums, specialistai rekomenduoja sumažinti kofeino vartojimą.

Galvos skausmai

Galvos sopulys ar dar blogiau – migreniniai galvos skausmai iškart užvalgius tam tikro maisto, tai situacija, kurią verta patyrinėti su specialistais.

Tokie simptomai gana dažni tarp žmonių, kurių padidėjęs jautrumas glutamo rūgščiai, šios gausu pomidoruose, sojų padaže, grybuose.

Specialistai jiems rekomenduoja rašyti mitybos dienoraštį – tai padeda lengviau susekti, kurie produktai sukelia negalavimus.

The post Nepakantumas maistui: širdis prašo, skrandis – nepriima appeared first on Kauno savaitė.

Naujo mokslinio tyrimo autoriai išanalizavo 33 tyrimų duomenis, kuriuose dalyvavo beveik 100 tūkstančių suaugusių žmonių iš skirtingų pasaulio šalių.

Rezultatai parodė, kad žmonės, kasdien žengiantys daugiau žingsnių, rečiau patiria depresijos simptomus, o jų bendroji sveikata geresnė nei mažai judančių žmonių.

Tačiau kiek žingsnių reikia nueiti, kad jaustumėtės geriau ir išvengtumėte depresijos?

Sportas ir sveikata

Fizinė veikla – sveikatos garantas. Žmogaus kūnas nėra pritaikytas sėsliam gyvenimo būdui: mūsų tolimi protėviai nuolat judėjo, sekdami grobį ir įveikdami didelius atstumus, o greita reakcija bei bėgimas gelbėdavo nuo plėšrūnų.

Priešingai, sėslus gyvenimo būdas didina ankstyvos mirties riziką.

Tokią išvadą pateikė Europos kardiologų draugijos mokslininkų grupė.

Jie 20 metų stebėjo savanorių sveikatą ir nustatė, kad fizinis aktyvumas reikšmingai sumažina mirties tikimybę nuo įvairių priežasčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei 2 tipo diabetą. Be to, judėjimas padeda kontroliuoti svorį, gerina miego kokybę ir pakelia nuotaiką.

Svarbiausia, kad norint išlikti sveikam, nereikia lankytis sporto salėje ar tapti profesionaliu sportininku.

Pakanka daugiau vaikščioti.

Tačiau kyla klausimas – kiek žingsnių per dieną tam reikia?

Kaip nustatyta vaikščiojimo ir depresijos simptomų sąsaja?

Naujojo metaanalizės autoriai, paskelbti žurnale JAMA Network Open, išsiaiškino, kad kasdienė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, turi svarbų vaidmenį psichinei sveikatai palaikyti ir depresijai užkirsti.

Depresija – tai ne vien liūdesys ar bloga nuotaika, o liga, kurią būtina gydyti.

Analizuojant 33 mokslinių darbų duomenis, kuriuose dalyvavo 96 tūkstančiai 18–91 metų suaugusiųjų, buvo nustatyta, kad žmonės, kasdien nueinantys daugiau nei 5000 žingsnių, rečiau patiria depresijos simptomus.

Tyrimai buvo atliekami naudojant sisteminę apžvalgą ir metaanalizės metodiką.

Mokslininkai duomenis rinko iš tokių duomenų bazių kaip PubMed, PsycINFO, Scopus, SPORTDiscus ir Web of Science.

Tiriant žingsnių skaičių buvo naudojami išmanieji prietaisai, o depresijos simptomai fiksuojami apklausų pagalba.

Iš 33 analizuotų tyrimų 27 buvo skerspjūvio tipo, o 6 – kohortiniai arba ilgalaikiai.

Kiek reikia vaikščioti kasdien?

Rezultatai parodė aiškią sąsają tarp kasdienių žingsnių skaičiaus ir depresijos simptomų intensyvumo.

Dalyviai, kasdien nueinantys daugiau nei 5000 žingsnių, rečiau kentėjo nuo depresijos nei tie, kurie nueidavo mažiau.

Ypač ryškus poveikis pastebėtas tiems, kurie stabiliai nueidavo 7000 žingsnių ir daugiau.

Tyrėjai išskyrė šias aktyvumo kategorijas:

• Mažiau nei 5000 žingsnių – sėslus gyvenimo būdas.
• 5000–7499 žingsnių – žema aktyvumo zona.
• 7500–9999 žingsnių – vidutiniškai aukštas aktyvumas.
• 10 000 ir daugiau – aukštas aktyvumas.

Kiekvienas perėjimas į aukštesnį lygį darė teigiamą poveikį depresijos rizikai.

Pavyzdžiui, aktyvumo zona nuo 7500 žingsnių buvo susijusi su daugiau nei 40 proc. sumažėjusia depresijos rizika.

Kodėl vaikščiojimas padeda?

Reguliarios fizinės veiklos nauda susijusi su imuninių procesų reguliavimu, uždegimo mažinimu, smegenų ir nervų sistemos funkcijų gerinimu. Taip pat aktyvumas skatina neuromediatorių gamybą, o tai gerina nuotaiką ir sumažina stresą.

Mokslininkai pažymi, kad jų išvados nėra panacėja.

Depresijos priežastys sudėtingos, o mažas aktyvumas gali būti ir depresijos pasekmė.

Tačiau net ir nedidelis žingsnių padidėjimas gali duoti apčiuopiamą naudą.

Kaip pradėti vaikščioti daugiau?

Vaikščiojimo tikslai lengvai integruojami į kasdienybę.

Naudodami išmaniuosius prietaisus, galite stebėti progresą ir kelti tikslus.

Be to, svarbu derinti fizinį aktyvumą su miego, mitybos ir streso valdymo strategijomis.

Akivaizdu, kad net maži žingsniai link aktyvesnio gyvenimo gali reikšmingai pagerinti psichinę sveikatą.

The post Ar gali 10 000 žingsnių per dieną apsaugoti nuo depresijos? appeared first on Kauno savaitė.