Tai numatantį Seimo nutarimą praėjusį vieningai palaikė 74 Seimo nariai.

2028 m. sukanka 300 metų, kai gimė iškilus švietėjas, Vilniaus universiteto rektorius, Universiteto observatorijos vedėjas, astronomas, matematikas, kalendorių leidėjas M. Počobutas. Jo veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos mokslo raidos ir pažangos.

„Jis pertvarkė Vilniaus Jėzaus draugijos akademiją ir universitetą į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiąją mokyklą, įkūrė observatoriją, prisidėjo prie Edukacinės komisijos, pirmosios modernios švietimo valdymo institucijos, veiklos ir universitetinių mokslų modernizavimo ir akademinių institucijų stiprinimo“, – pažymima nutarime.

2028 metais sukanka 50 metų nuo Lietuvos laisvės lygos, vienos pirmųjų organizuotų antisovietinių rezistencinių grupių Lietuvoje, įkūrimo. Taip pat bus minimos 100-osios laisvės kovotojo, politinio kalinio, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo A. Terlecko metinės.

Tais pačiais metais sukanka 200 metų, kai gimė vienas iš 1863–1864 metų sukilimo vadų, kunigas, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas Antanas Mackevičius. Nutarimą priėmę parlamentarai siekia pažymėti jo vaidmenį tautos laisvės siekio istorijoje.

2028 metų reikšmingas datas parlamentarai pasirinko atsižvelgdami į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą.

Seimas 2026-uosius metus paskelbė Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės ir Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Balio Gajausko metais.

Parlamentarai taip pat yra paskelbę 2027-uosius metus Oskaro Milašiaus, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio, Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato ir nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metais.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Seimas apsisprendė dėl 2028 metais valstybei svarbių datų ir asmenybių appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad pastojimo laikas vis dėlto turi įtakos.

Remiantis didelės apimties tyrimu, jis daro poveikį žmogaus medžiagų apykaitai ir riebalų kiekiui organizme.

Ir tai susiję ne tik su įprastais poodiniais riebalais, bet ir su specifiniu riebalų audiniu – rudaisiais riebalais.

Žinoma, žvaigždžių išsidėstymas danguje su tuo neturi nieko bendra.

Rudieji riebalai – raktas į medžiagų apykaitos sveikatą

Daugeliui žodis „riebalai“ kelia neigiamas asociacijas. Tačiau rudieji riebalai (angl. BAT – brown adipose tissue) yra ypatingas riebalinio audinio tipas, atliekantis svarbias funkcijas: jie degina kalorijas, palaiko kūno šilumą šaltyje ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Kitaip nei baltieji riebalai, rudieji laikomi „metaboliškai aktyviais“ ir siejami su geresniais sveikatos rodikliais.

Jie būtini ir normaliai smegenų veiklai.

Tokijo universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonės, pradėti šaltuoju metų laiku, turi aktyvesnius rudųjų riebalų audinius.

O tai, savo ruožtu, susiję su didesnėmis energijos sąnaudomis net ramybės būsenoje, mažesniu kūno masės indeksu (KMI), mažesniu vidaus organų apnašų riebalų kiekiu ir geresne medžiagų apykaita apskritai.

Kaip pastojimo laikas veikia organizmą?

Tyrime dalyvavo 356 jauni sveiki vyrai, neturintys nutukimo.

Dalyviai buvo veikiami šalčio – jie beveik be rūbų dvi valandas praleido patalpoje, kurioje buvo 19 °C temperatūra.

Po to buvo matuojamas jų rudųjų riebalų aktyvumas.

Rezultatai parodė, kad tie, kurie buvo pradėti šaltaisiais mėnesiais (Šiaurės pusrutulyje – nuo sausio 1 d. iki balandžio 15 d. ir nuo spalio 17 d. iki gruodžio 31 d.), pasižymėjo ryškesniu rudųjų riebalų suaktyvėjimu.

Dalyviai, pradėti šiltuoju metų laiku (nuo balandžio 16 d. iki spalio 16 d.), turėjo mažiau aktyvius rudųjų riebalų audinius ir buvo linkę kaupti daugiau baltųjų riebalų.

Norėdami patvirtinti rezultatus, mokslininkai išplėtė tyrimo imtį, įtraukdami dar 286 skirtingo amžiaus ir lyties žmones.

Gauti rezultatai buvo tokie patys – nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, pastojimo sezonas išlaikė reikšmingą sąsają su medžiagų apykaitos sveikata.

Kodėl svarbu pastojimo laikas, o ne gimimo data?

Vienas įdomiausių tyrimo išvadų – lemiamu veiksniu pasirodė ne gimimo mėnuo, o būtent pastojimo laikas, t. y. maždaug 266 dienos iki gimimo.

Šis atradimas patvirtina hipotezę, kad aplinkos veiksniai gali daryti įtaką būsimo vaiko sveikatai dar iki apvaisinimo.

Šalta aplinka gali suaktyvinti tam tikrus „perjungiklius“ tėvų spermoje ar kiaušialąstėse – epigenetinius pokyčius, kurie vėliau perduodami palikuonims.

Mokslininkai šį reiškinį vadina „priešapvaisinimo reikšmė sveikatai ir ligoms“ (Pre-fertilization Origins of Health and Disease).

Šaltis – kaip evoliucinė pasirengimo forma

Evoliuciniu požiūriu šis atradimas logiškas.

Jei pastojimas įvyko esant šaltam orui, organizmui naudinga „pasiruošti“ gyvenimui nepalankioje aplinkoje.

Rudųjų riebalų aktyvacija tampa tarsi išankstinė „programa“, leidžianti naujam organizmui geriau susidoroti su žema temperatūra, greičiau prisitaikyti ir taupyti energiją.

Panašūs adaptacijos mechanizmai jau buvo pastebėti gyvūnų tarpe.

Ankstesniuose eksperimentuose su pelėmis buvo įrodyta, kad šalta aplinka iki pastojimo gali pagerinti palikuonių medžiagų apykaitą.

Naujausiame tyrime Japonijos mokslininkai patvirtino, kad toks poveikis egzistuoja ir žmonėms.

Ką turėtų žinoti būsimi tėvai?

Šis tyrimas kelia svarbius klausimus.

Jei tėvų sveikata ir aplinkos sąlygos pastojimo metu iš tiesų gali taip reikšmingai paveikti būsimo vaiko sveikatą, nėštumo planavimas reikalauja dar daugiau dėmesio detalėms.

Nors kol kas dar anksti kalbėti apie konkrečias rekomendacijas, jau dabar galima išskirti keletą galimų išvadų.

Ekologinės sąlygos ir aplinkos temperatūra gali veikti tėvų lytines ląsteles. Taip pat svarbu atminti, kad tiek tėvo, tiek motinos sveikata iki pastojimo yra kritiškai svarbi.

Be abejo, prieš pastojimą tėvai turėtų vengti alkoholio, narkotikų vartojimo ar kitų žalingų įpročių.

Apibendrinant galima teigti, kad būsimos kartos sveikata formuojasi gerokai anksčiau nei gimimas – dar tėvų lytinio brendimo ir pastojimo sąlygų metu.

Šis tyrimas meta iššūkį senajam požiūriui, kad sveikata prasideda nuo gimimo, ir išplečia akiratį iki priešvaisinio lygmens.

Supratimas, kaip išorinė aplinka gali „užprogramuoti atmintį“ ląstelėse, atveria perspektyvas naujoms metabolinių ligų prevencijos strategijoms.

Gali būti, kad ateityje mokslininkai netgi sugebės „perprogramuoti“ reprodukcines ląsteles, kad sumažintų vaikų nutukimo ar diabeto riziką.

The post Ar būsite gyvenime liekni, priklauso nuo datos appeared first on Kauno savaitė.