Renkantis sūrį verta atsižvelgti ne tik į jo skonį, bet ir į drėgnumą, brandinimo trukmę bei kitus salotų ingredientus. Ne kiekvienas šaldytuve turimas sūris vienodai gerai tiks šaltam patiekalui.

Feta, baltasis sūris ir mocarela – šviežioms daržovėms

Minkšti ir sūryme laikomi sūriai pasižymi didesniu drėgnumu, todėl puikiai dera su šviežiomis daržovėmis. Jie suteikia salotoms kremiškumo, tad dažnai galima apsieiti be majonezo ar riebaus padažo.

Feta arba sūryme brandintas baltasis sūris ypač tinka su:

• pomidorais;
• agurkais;
• saldžiosiomis paprikomis;
• alyvuogėmis;
• raudonaisiais svogūnais;
• žalumynais.

Šie sūriai yra gana sūrūs, todėl salotas geriausia pirmiausia paragauti ir tik tuomet spręsti, ar reikia papildomai berti druskos.

Pomidorų ir bazilikų salotoms labiausiai tinka nedideli mocarelos rutuliukai, laikomi sūryme. Picoms skirtas kietesnis mocarelos sūris šaltas gali būti tamprus ir ne toks išraiškingas.

Fetą, mocarelą ar minkštą baltąjį sūrį geriausia ne smulkiai pjaustyti, o stambiau sutrupinti arba padalyti rankomis. Taip salotos įgauna malonesnę, kremiškesnę tekstūrą.

Ožkų sūris ir rikota – burokėliams, kriaušėms bei moliūgams

Minkštas ožkų pieno sūris arba rikota gerai dera su natūraliai saldesniais ingredientais. Jų švelniai rūgštus arba pieniškas skonis neužgožia produktų, o išryškina jų saldumą.

Išbandykite šiuos derinius:

• kepti burokėliai, ožkų sūris ir graikiniai riešutai;
• kriaušė, ožkų sūris ir salotų lapai;
• keptas moliūgas, rikota ir moliūgų sėklos;
• persikai arba nektarinai, minkštas sūris ir žalumynai.

Tokias salotas galima pagardinti alyvuogių aliejumi, medumi, citrinų sultimis arba nedideliu kiekiu balzaminio acto.

Parmezanas – salotoms su vištiena, kiaušiniais ir skrebučiais

Kietieji brandinti sūriai salotose naudojami kitaip nei feta ar mocarela. Jų nereikėtų pjaustyti stambiais kubeliais. Parmezaną geriau smulkiai sutarkuoti arba specialia pjaustykle supjaustyti labai plonomis drožlėmis.

Parmezanas suteikia salotoms sūrumo, riešutinio poskonio ir sustiprina kitų ingredientų skonį, tačiau patiekalo neapsunkina.

Jis ypač gerai dera su:

• kepta arba virta vištiena;
• kiaušiniais;
• traškiais skrebučiais;
• romaninėmis salotomis;
• vytintu kumpiu;
• keptomis daržovėmis.

Parmezaną geriausia berti pačioje pabaigoje, kai salotų lapai ir kiti ingredientai jau sumaišyti su padažu. Įbėrus per anksti, smulkios sūrio drožlės gali prilipti prie dubens arba nusėsti ant dugno.

Mėlynasis sūris – kriaušėms, riešutams ir salotų lapams

Sūris su mėlynuoju pelėsiu pasižymi ryškiu, sūriu ir pikantišku skoniu. Jo nereikia daug – keturioms salotų porcijoms dažniausiai pakanka maždaug 30–50 gramų.

Mėlynasis sūris geriausiai dera su:

• kriaušėmis;
• obuoliais;
• vynuogėmis;
• graikiniais arba lazdynų riešutais;
• salotų lapais;
• medaus padažu;
• keptais burokėliais.

Neutralūs salotų lapai leidžia atsiskleisti sūrio skoniui, o saldūs vaisiai sušvelnina jo aštrumą. Svarbu nepersistengti – įdėjus per daug mėlynojo sūrio, kitų ingredientų beveik nebesijaus.

Rūkytas sūris – pupelėms, avinžirniams ir kukurūzams

Rūkytas sūris salotoms suteikia sodraus dūmų aromato. Dėl jo net ir daržovių ar ankštinių produktų salotos gali atrodyti sotesnės.

Rūkytas čederis, rūkytas lydomasis sūris ar kitas tvirtesnės tekstūros rūkytas sūris dera su:

• pupelėmis;
• avinžirniais;
• kukurūzais;
• keptomis paprikomis;
• bulvėmis;
• vištiena;
• makaronais.

Į šiltas salotas rūkytą sūrį geriausia dėti prieš pat patiekiant. Nuo šilumos jis šiek tiek suminkštės, tačiau visiškai neištirps.

Kaip sūrį tinkamai paruošti

Net ir gerą sūrį galima sugadinti netinkamai patiekus. Labai šaltas sūris būna kietesnis, o jo aromatas ir skonis juntami silpniau.

Sūrį verta išimti iš šaldytuvo likus maždaug 20–30 minučių iki salotų gaminimo. Per šį laiką jis šiek tiek sušils ir geriau atskleis savo skonį.

Pravers ir kelios paprastos taisyklės:

• fetą ir mocarelą derinkite su alyvuogių aliejumi bei citrinų sultimis;
• labai rūgštaus acto į salotas su drėgnu, minkštu sūriu pilkite saikingai;
• parmezaną tarkuokite arba pjaustykite plonomis drožlėmis;
• kietąjį sūrį berkite prieš pat patiekdami;
• mėlynojo ir rūkyto sūrio dėkite nedaug;
• prieš sūdydami salotas paragaukite, nes daugelis sūrių jau yra gana sūrūs.

Kokie sūriai salotoms tinka prasčiau

Įprastas fermentinis sūris, pavyzdžiui, „Gouda“, „Edam“ ar panašūs pusiau kieti sūriai, nėra pats geriausias pasirinkimas lengvoms šaltoms salotoms. Supjaustyti stambiais kubeliais jie gali atrodyti kieti, tamprūs ir užgožti daržovių tekstūrą.

Vis dėlto tai nereiškia, kad jų salotose naudoti negalima. Tokius sūrius geriau:

• smulkiai sutarkuoti;
• supjaustyti labai plonais šiaudeliais;
• dėti į šiltas bulvių, makaronų arba vištienos salotas;
• derinti su stipresnio skonio padažu.

Tačiau dažniausiai jie geriau atsiskleidžia karštuose sumuštiniuose, apkepuose ar kituose patiekaluose, kuriuose sūris pašildomas.

Trumpa sūrių derinimo atmintinė

Šviežioms daržovėms rinkitės fetą, baltąjį sūrį arba mocarelą.

Burokėliams, moliūgams ir vaisiams tiks ožkų sūris arba rikota.

Vištienos, kiaušinių ir skrebučių salotas gardinkite parmezanu.

Kriaušių, obuolių ir riešutų salotoms rinkitės mėlynąjį sūrį.

Pupelių, avinžirnių ir kukurūzų salotoms išraiškingumo suteiks rūkytas sūris.

Svarbiausia prisiminti paprastą principą: kuo švelnesni ir gaivesni salotų ingredientai, tuo minkštesnis bei drėgnesnis gali būti sūris. O jei salotoms trūksta ryškaus skonio, jį suteiks brandintas, mėlynasis arba rūkytas sūris.

The post Kokį sūrį dėti į salotas: skaniausi ir labiausiai derantys pasirinkimai appeared first on Kauno savaitė.

Iš tiesų skirtumas tarp šviežių, šaldytų ir konservuotų daržovių bei vaisių dažnai būna mažesnis, nei manome. Kai kuriais atvejais šaldyti produktai maistines medžiagas išsaugo net labai gerai, nes dažniausiai užšaldomi netrukus po derliaus nuėmimo, kai jų maistinė vertė dar didelė.

Tad klausimas turėtų būti ne „švieži ar šaldyti“, o kaip dažniau suvalgyti pakankamai daržovių, vaisių ir uogų – ir kaip pasirinkti produktus, kuriuose nėra nereikalingo cukraus, druskos ar riebių padažų.

Kiek daržovių ir vaisių reikėtų suvalgyti

Daržovės, vaisiai ir uogos yra vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų ir kitų organizmui naudingų junginių šaltinis. Pakankamas jų kiekis siejamas su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, geresne virškinimo sistemos veikla ir sveikesne mityba apskritai.

Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma kasdien suvartoti bent 500 g arba 5 porcijas daržovių, vaisių ir uogų. Iš jų bent 350 g turėtų sudaryti daržovės, neskaitant bulvių, o 150–250 g – vaisiai ir uogos.

Viena porcija – gana paprastas orientyras: dubenėlis salotų, vidutinio dydžio agurkas ar obuolys, sauja uogų, kelios morkos, pomidoras ar kita įprasta porcija. Svarbiausia – įvairovė ir reguliarumas.

Geriausia, kai daržovių, vaisių ir uogų yra kiekviename valgyme. Tačiau tai nereiškia, kad jie būtinai turi būti tik švieži. Tinka ir šaldytos, raugintos, saikingai termiškai apdorotos daržovės. Svarbu neapsiriboti vien bulvėmis ar saldžiais vaisiais – daržovių kasdien turėtų būti daugiau nei vaisių.

Kodėl šaldyti ir konservuoti produktai gali būti naudingi

Pagrindiniai šaldytų ir konservuotų daržovių bei vaisių privalumai – kaina, patogumas ir ilgesnis galiojimo laikas. Tai ypač aktualu žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai švieži produktai būna brangesni, o jų kokybė ne visada džiugina.

Šaldytos daržovės dažnai jau būna nuplautos, supjaustytos ir paruoštos gaminti. Jas galima greitai suberti į sriubą, troškinį, omletą, košę ar garnyrą. Konservuotos ankštinės daržovės – pupelės, avinžirniai, lęšiai – taip pat gali labai praversti, kai norisi greitai pagaminti sotesnį patiekalą.

Dar vienas privalumas – mažiau maisto atliekų. Šviežios salotos, uogos ar vaisiai greitai vysta, genda, pelyja. Šaldyti ir konservuoti produktai laikosi gerokai ilgiau, todėl padeda sutaupyti ir išvengti situacijos, kai nespėtas suvalgyti maistas keliauja į šiukšliadėžę.

Ar šaldant išlieka vitaminai

Šaldymas sulėtina produktų gedimą ir padeda išsaugoti didelę dalį maistinių medžiagų. Dažnai daržovės ir vaisiai šaldomi tada, kai yra prinokę ar pasiekę tinkamą brandą, todėl jų maistinė vertė gali būti labai gera.

Žinoma, šaldymas nėra stebuklas. Kai kurios daržovės prieš šaldymą trumpai blanširuojamos – apdorojamos karštu vandeniu ar garais. Dėl to gali sumažėti dalis jautresnių vandenyje tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino C ar kai kurių B grupės vitaminų. Kita vertus, blanširavimas padeda sustabdyti fermentų veiklą, išsaugoti spalvą, skonį ir tekstūrą.

Praktiškai svarbiausia šaldytų produktų nekankinti: neatšildyti ir vėl neužšaldyti kelis kartus. Pakartotinis atitirpinimas ir užšaldymas blogina tekstūrą, gali skatinti skysčių netekimą ir neigiamai veikti kokybę. Todėl geriausia išsiimti tiek, kiek iškart sunaudosite.

Kas nutinka konservuojant

Konservavimas veikia kitaip nei šaldymas. Produktai paprastai kaitinami aukštoje temperatūroje, kad būtų sunaikinti mikroorganizmai ir maistas galėtų ilgai saugiai stovėti kambario temperatūroje. Dėl tokio apdorojimo dalis jautresnių maistinių medžiagų, ypač vitamino C, gali sumažėti.

Vis dėlto tai nereiškia, kad konservuoti produktai yra „beverčiai“. Konservuoti pomidorai, pupelės, avinžirniai, lęšiai, kukurūzai ar kai kurios daržovės vis tiek gali būti geras skaidulų, mineralinių medžiagų ir augalinių baltymų šaltinis.

Kai kurių produktų atveju terminis apdorojimas netgi padidina tam tikrų junginių prieinamumą organizmui. Pavyzdžiui, iš kaitintų pomidorų organizmui lengviau pasisavinti likopeną – antioksidantą, siejamą su pomidorų raudona spalva. Todėl konservuoti pomidorai savo sultyse ar pomidorų tyrė be perteklinės druskos gali būti visai geras pasirinkimas.

Didžiausia konservų problema – druska ir cukrus

Renkantis konservuotus produktus svarbiausia skaityti etiketes. Konservuotose daržovėse ir ankštiniuose produktuose neretai būna daug druskos, o konservuotuose vaisiuose – pridėtinio cukraus ar sirupo.

Todėl verta rinktis daržoves ir ankštinius produktus su užrašu „be pridėtinės druskos“, „mažiau druskos“ arba tiesiog palyginti natrio kiekį maistingumo lentelėje. Jei tokio pasirinkimo nėra, dalį druskos galima sumažinti paprastai: nupilti skystį ir produktus perplauti po tekančiu vandeniu.

Konservuotus vaisius geriau rinktis savo sultyse, o ne sirupe. Dar geriau – be pridėtinio cukraus. Sirupas gali paversti iš pažiūros sveiką produktą tiesiog saldžiu desertu.

Atsargiau reikėtų žiūrėti ir į konservuotas pupeles pomidorų ar kitokiuose padažuose, nes juose gali būti ir druskos, ir cukraus. Jei tokie produktai valgomi dažnai, verta rinktis mažiau druskos ir cukraus turinčias versijas.

O kaip dėl saugumo

Šaldyti vaisiai ir daržovės paprastai yra saugūs, tačiau kai kuriuos produktus, ypač šaldytas daržoves, geriausia vartoti termiškai apdorotus, jei taip nurodyta ant pakuotės. Tai svarbu dėl galimos mikrobiologinės taršos.

Konservų atveju galioja kita taisyklė: niekada nevartokite produkto iš išsipūtusios, pažeistos, surūdijusios ar pratekėjusios skardinės. Išsipūtusi pakuotė gali rodyti, kad viduje vyksta mikroorganizmų veikla, todėl rizikuoti nereikėtų.

Atidarytų konservų taip pat geriau nelaikyti pačioje skardinėje. Likusį turinį verta perdėti į švarų indelį, uždengti ir laikyti šaldytuve.

Kaip patogiai naudoti šaldytas ir konservuotas daržoves

Šaldytos daržovės – vienas paprasčiausių būdų greitai pagerinti vakarienę. Žirneliai, brokoliai, špinatai, šparaginės pupelės, morkų ir žiedinių kopūstų mišiniai tinka sriuboms, troškiniams, apkepams, omletams ar garnyrams.

Šaldytos uogos puikiai tinka košėms, jogurtui, varškei, glotnučiams, kepiniams ar padažams. Jos ypač naudingos ne sezono metu, kai šviežios uogos brangios arba atvežtinės ir ne tokios aromatingos.

Konservuotos ankštinės daržovės gali išgelbėti pietus ar vakarienę: avinžirnius galima dėti į salotas, sriubas, troškinius, iš jų gaminti užtepėles; pupelės tinka čili troškiniams, makaronų padažams, mišrainėms; lęšiai greitai padidina patiekalo sotumą.

Sausos ankštinės daržovės dažnai yra dar pigesnės ir taip pat ilgai laikosi, tačiau jas reikia mirkyti ar ilgiau virti. Todėl konservuotos pupelės ar avinžirniai nėra prastas pasirinkimas – ypač jei padeda dažniau valgyti augalinį maistą.

Ar džiovinti vaisiai gali pakeisti šviežius

Džiovinti vaisiai ir uogos taip pat gali būti mitybos dalis, tačiau jų nereikėtų laikyti lygiaverčiu kasdieniu šviežių ar šaldytų vaisių pakaitalu. Džiovinant pašalinama daug vandens, todėl cukrūs ir kalorijos tampa labiau koncentruoti.

Keli džiovinti abrikosai, slyvos ar datulės gali būti patogus užkandis, bet sauja džiovintų vaisių cukraus kiekiu gali prilygti gerokai didesniam šviežių vaisių kiekiui. Be to, dalis džiovintų vaisių papildomai saldinami arba apdorojami sirupu, todėl verta skaityti sudėtį.

Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose taip pat pabrėžiama, kad džiovintus vaisius ir uogas reikėtų vartoti saikingai, nes juose gausu cukrų. Sultys taip pat nėra visavertis vaisių ar uogų pakaitalas, nes jose mažiau skaidulų ir santykinai daugiau cukrų.

Ką rinktis parduotuvėje

Jei perkate šviežius produktus, rinkitės sezoninius ir tokius, kuriuos tikrai spėsite suvalgyti. Vasarą ir rudenį šviežių vietinių daržovių bei uogų pasirinkimas Lietuvoje didelis, todėl verta tuo naudotis. Tačiau žiemą šaldytos daržovės ar uogos dažnai yra labai praktiška alternatyva.

Rinkdamiesi šaldytus produktus, ieškokite paprastos sudėties: daržovės, uogos ar vaisiai be cukraus, druskos, padažų, džiūvėsėlių ar riebalų mišinių. Kuo trumpesnė sudėtis, tuo lengviau suprasti, ką iš tikrųjų perkate.

Rinkdamiesi konservus, žiūrėkite į druską, cukrų ir padažus. Geriausias pasirinkimas – ankštiniai produktai ar daržovės vandenyje, savo sultyse ar natūraliame užpilde, be perteklinių priedų.

Mitą verta pamiršti

Skirstymas į „naudingus šviežius“ ir „antrarūšius šaldytus“ produktus yra pasenęs. Šaldytos daržovės, vaisiai ir uogos gali būti visavertė sveikos mitybos dalis, o kai kuriais atvejais – net patogesnis ir pigesnis būdas dažniau valgyti augalinį maistą.

Konservuoti produktai taip pat gali būti naudingi, jei pasirenkami apdairiai. Svarbiausia vengti perteklinės druskos, cukraus ir riebių padažų.

Tad sveikiausias pasirinkimas nebūtinai yra tas, kuris atrodo „šviežiausiai“. Sveikiausias pasirinkimas yra tas, kuris padeda kasdien suvalgyti pakankamai daržovių, vaisių ir uogų, dera prie jūsų gyvenimo ritmo ir netampa dar viena priežastimi maistui gesti šaldytuve.

The post Ar šviežios daržovės tikrai naudingesni už šaldytus ar konservuotus? appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau yra būdas, leidžiantis šį procesą gerokai pagreitinti.

Tai – vadinamasis vakuuminis marinavimas. Jo esmė paprasta: iš indo ar maišelio pašalinama kuo daugiau oro, todėl marinatas greičiau įsiskverbia į daržoves.

Taip galima per keliolika minučių paruošti traškų, aromatingą užkandį prie mėsos, bulvių, sumuštinių ar vakarienės patiekalų.

Kodėl vakuume daržovės marinuojasi greičiau?

Įprastai marinatas į daržoves skverbiasi pamažu. Skoniui reikia laiko, nes daržovių paviršiuje ir smulkiose jų ertmėse lieka oro. Vakuuminio marinavimo metu oras pašalinamas, o sumažėjęs slėgis padeda marinatui greičiau patekti į daržovių vidų.

Kai slėgis vėl tampa įprastas, marinatas tarsi „įtraukiamas“ į daržoves. Dėl to jos greičiau įgauna skonį, bet išlieka traškios. Būtent dėl šios priežasties vakuuminį marinavimą naudoja ir profesionalūs virtuvės šefai, tačiau paprastesnį jo variantą galima išbandyti ir namuose.

Specialios įrangos nebūtinai reikia

Nors vakuuminiai indai ar maisto vakuumavimo aparatai šiam būdui labai patogūs, jų turėti nebūtina. Paprasčiausias variantas – tvirtas užspaudžiamas maisto maišelis ir dubuo su vandeniu.

Daržoves sudėkite į maišelį, supilkite marinatą, tuomet maišelį atsargiai panardinkite į dubenį su vandeniu taip, kad virš vandens liktų tik užsegama dalis. Vanduo išstums iš maišelio didžiąją dalį oro. Tada maišelį sandariai užspauskite.

Tai nebus toks stiprus vakuumas kaip profesionaliame aparate, tačiau namų sąlygomis dažnai jo visiškai pakanka, kad daržovės greičiau įsigertų skonio.

Kokias daržoves galima marinuoti greituoju būdu?

Šiam būdui ypač tinka agurkai, pomidorai, paprikos, svogūnai, cukinijos, ridikėliai, morkos, žiediniai kopūstai ar kopūstai. Geriausia rinktis šviežias, traškias daržoves ir jas supjaustyti ploniau – griežinėliais, šiaudeliais arba nedideliais gabalėliais.

Kuo daržovės plonesnės, tuo greičiau jos įsigers marinato. Pavyzdžiui, agurkų griežinėliai ar plonos cukinijų juostelės skonį perima daug greičiau nei stambūs gabalai.

Greitas marinatas daržovėms

Maždaug 500 g daržovių reikės:

• 200 ml vandens;
• 100 ml 9 proc. acto;
• 2 šaukštų cukraus;
• 1 šaukšto druskos;
• 2–3 česnako skiltelių;
• kelių juodųjų pipirų žirnelių;
• garstyčių sėklų, kalendrų ar lauro lapelio pagal skonį;
• krapų, petražolių ar kitų žalumynų.

Jeigu norisi švelnesnio skonio, acto kiekį galima šiek tiek sumažinti. Jei mėgstate ryškesnį saldžiarūgštį skonį, galima įdėti truputį daugiau cukraus. Lietuvoje prie tokio marinato ypač dera krapai, česnakai, garstyčių sėklos ir juodieji pipirai.

Kaip paruošti?

Daržoves nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite plonais griežinėliais arba juostelėmis. Sudėkite jas į tvirtą užspaudžiamą maišelį arba vakuuminį indą.

Nedideliame puode užvirinkite vandenį su actu, cukrumi, druska ir prieskoniais. Pakanka pavirti 1–2 minutes, kad cukrus ir druska ištirptų, o prieskoniai atiduotų aromatą.

Karštą, bet ne verdantį marinatą užpilkite ant daržovių. Jei naudojate plonesnes ir švelnesnes daržoves, pavyzdžiui, cukinijas ar pomidorus, marinatą galima šiek tiek pravėsinti, kad jos neperkaistų ir neprarastų tekstūros.

Tada iš maišelio pašalinkite orą vandens būdu arba naudokite vakuuminį indą. Palikite daržoves 15 minučių. Po to jas jau galima ragauti.

Kada verta palaikyti ilgiau?

Nors šis būdas leidžia daržoves paruošti greitai, skonis bus dar sodresnis, jei jas palaikysite 30–60 minučių. Ypač tai tinka morkoms, kopūstams, žiediniams kopūstams ar kitoms kietesnėms daržovėms.

Jeigu daržoves ruošiate iš anksto, po pirmųjų 15 minučių jas geriau perkelti į šaldytuvą. Ten jos gali pastovėti kelias valandas ar iki kitos dienos. Vis dėlto šis metodas labiau skirtas greitam vartojimui, o ne ilgalaikiam konservavimui žiemai.

Svarbu nepainioti su konservavimu

Greitai marinuotos daržovės nėra tas pats, kas sterilizuoti konservai stiklainiuose. Jų nereikėtų laikyti spintelėje kambario temperatūroje kaip žiemai paruoštų agurkų ar mišrainių.

Tokias daržoves geriausia laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas. Jei marinatas buvo pilamas ant šviežių daržovių, o indas nebuvo sterilizuotas, tai yra greitas užkandis, ne ilgalaikis konservas.

Su kuo patiekti?

Greitai marinuotos daržovės tinka prie keptos mėsos, šašlykų, žuvies, bulvių, ryžių, grikių, sumuštinių ar mėsainių. Jos taip pat gali pagyvinti paprastą vakarienę, kai norisi kažko traškaus, gaivaus ir rūgštelės turinčio.

Vasarą toks būdas ypač patogus, kai darže ar turguje daug šviežių agurkų, pomidorų, cukinijų ir krapų. Per keliolika minučių galima paruošti nebrangų, kvapnų ir spalvingą užkandį be ilgo laukimo.

Keli naudingi patarimai

Jeigu norite aštresnio skonio, į marinatą įdėkite čili pipiro arba kelių aitriosios paprikos griežinėlių. Gaivesniam variantui tinka citrinos žievelė ar šlakelis citrinos sulčių. Rytietiškesniam skoniui galima naudoti imbierą, sezamų aliejų ar ryžių actą, tačiau tuomet marinato proporcijas reikėtų derinti pagal skonį.

Svarbiausia taisyklė – daržoves pjaustyti plonai ir nepalikti daug oro aplink jas. Būtent tai leidžia marinatui veikti greičiau.

Greitas vakuuminis marinavimas – paprastas būdas sutaupyti laiko ir be didelių pastangų paruošti gardų užkandį. Vietoj kelių valandų laukimo pakanka 15 minučių, o rezultatas gali maloniai nustebinti.

The post Kaip užmarinuoti daržoves per 15 minučių appeared first on Kauno savaitė.

Sausa oda, nuovargis, blankūs plaukai – klasikiniai žiemos avitaminozės požymiai.

Tačiau gera žinia ta, kad to išvengti kur kas lengviau, nei atrodo.

Nebūtina pirkti brangių maisto papildų – pakanka tinkamai sudaryti žiemos racioną.

Daržovės, kurios išsaugo vitaminus žiemą

Net ir sausį galima maitintis vitaminais, jei žinote, kurios daržovės išgyvena žiemą neprarasdamos vertingų medžiagų.

Morkos, burokėliai, kopūstai, ropės ir moliūgai puikiai laikosi ir išsaugo iki 80 proc. maistinių medžiagų.

Ypač svarbus morkose esantis vitaminas A (tiksliau – beta karotenas, kurį organizmas paverčia vitaminu A).

Jis stiprina regėjimą ir imunitetą, o kopūstuose esantis vitaminas C padeda kovoti su virusais.

Įtraukite į racioną šiek tiek raugintų kopūstų – tai natūralus probiotikas, atkuriantis žarnyno mikroflorą po žiemos peršalimų.

Tačiau naudingosios savybės išlieka tik žaliuose, nepasterizuotuose raugintuose kopūstuose – pasterizacija sunaikina mikroorganizmus.

Produktai su geležimi ir vitaminais, suteikiančiais energijos žiemą

Žiemą verta dažniau valgyti grikius, avižinę košę ir lęšius – jie ne tik suteikia sotumo jausmą, bet ir gausūs geležies, magnio bei B grupės vitaminų.

Šios medžiagos padeda įveikti apatiją ir mieguistumą.

Jeigu į košę įdėsite šiek tiek riešutų ir medaus, gausite energijos kokteilį be kofeino.

Tai gardu, sotu ir sveika, tačiau būkite saikingi – dėl riešutų ir medaus toks patiekalas gali būti itin kaloringas.

Vaisiai ir uogos, padedančios išvengti avitaminozės

Šviežių uogų žiemą rasti sudėtinga, tačiau šaldytos mėlynės, spanguolės ir juodieji serbentai išsaugo iki 90 proc. naudingųjų medžiagų.

Iš vaisių geriausia rinktis obuolius ir citrusinius – juose gausu antioksidantų ir vitaminų; ypač daug vitamino C turi citrusiniai vaisiai ir serbentai.

Taip pat galima virti vaisvandenius, kompotus ar tiesiog dėti citriną į arbatą – skanu ir naudinga.

Beje, jei į arbatą dedate citriną dėl jos naudingų savybių, darykite tai tik tuomet, kai gėrimas šiek tiek atvėsta – aukšta temperatūra dalį vitamino C sunaikina.

Pagrindinė žiemos mitybos paslaptis: kaip išsaugoti vitaminus iki pavasario

Svarbiausia – įvairovė.

Kuo daugiau spalvų jūsų lėkštėje, tuo platesnis vitaminų spektras.

Ir nepamirškite vitamino D: žiemą verta dažniau valgyti riebios žuvies (lašišos, skumbrės, silkės ir pan.), menkių kepenų bei kiaušinių trynių, taip pat rinktis pieno produktus, praturtintus vitaminu D.

O jei saulės visai trūksta – padėti gali vaistinėje įsigyti papildai (tik pasitarus su gydytoju).

The post Ką valgyti žiemą, kad pavasarį nekamuotų avitaminozė appeared first on Kauno savaitė.

Besikeičiant klimatui vasarų pasitaiko visokių – karštų, sausų ir ilgų arba, priešingai, kaip šiais metais – lietingų, vėsių, trumpų.

Tad daržo gėrybės ne visada spėja sunokti iki sezono pabaigos.

Kad neliktų visai be derliaus, patyrę sodininkai randa būdų stimuliuoti daržovių nokimą.

Visai nesudėtingomis priemonėmis įmanoma paskubinti pomidorus, agurkus, paprikas, baklažanus, moliūgus ir melionus, morkas, kopūstus, svogūnus ir net bulves.

O kiek tokie liaudiški metodai pasiteisina ir yra pagrįsti, saugūs, spręskite patys – arba tiesiog išbandykite.

Pomidorai

1. 2–3 dienas pomidorai laistomi rožiniu kalio permanganato tirpalu.

2. Pomidorų lapai purškiami jodo tirpalu (30–35 lašai į 10 litrų šilto vandens). Ir kartą per savaitę juo laistomi (20 lašų į 10 litrų vandens) dar įmaišius 1 litrą išrūgų. Kiekvienam pomidorų krūmui reikia užpilti apie 2 litrus mišinio.

3. Aštriu mediniu pagaliuku pomidoras praduriamas 2–3 vietose (iki 2–3 mm) prie vaiskočio. Po to jis sunoksta greičiau, tačiau ilgiau laikyti nebetinka.

4. Į plastikinį maišelį įdėkite banano žievę ir pakabinkite tiesiai po žalių pomidorų keke. Po 2–3 dienų nuimkite.

5. Sumažinkite laistymą ir tręšimą mineralinėmis trąšomis.

6. Kad pomidorai greičiau sunoktų, parai uždarykite šiltnamį. Tada vakare jį išvėdinkite, kad neliktų kondensato.

7. Timptelėkite pomidoro krūmą į save, kad dalis šaknelių nutrūkinėtų. Tuomet augalas visus išteklius skirs vaisiams nokinti.

8. Nuskabykite nuo kekių pačias naujausias užuomazgas – iš jų vis tiek nespės užaugti ir sunokti pomidorai.

9. Nugnybkite pomidoro viršūnę virš penktosios kekės.

10. Ką tik užmezgusias kekes nupurkškite superfosfato tirpalu (2,5 šaukšto superfosfato užpilkite 1 litru karšto vandens, palaikykite parą, nukoškite).

11. Esant vėsiems orams, nakčiai denkite pomidorus agroplėvele.

12. Kad vaisiai nesiektų žemės, po apatinėmis pomidorų kekėmis pakiškite atramas ir pasukite jas taip, kad gerai apšviestų saulė.

13. Jeigu temperatūra naktį nukrenta žemiau 10 laipsnių, nuskinkite nebaigusius nokti vaisius su visais vaiskočiais ir padėkite toliau nokti patalpoje.

14. Ant pomidorų lapų pasirodžius fitoftorozės (maro) požymiams, išraukite krūmus su visomis šaknimis ir pakabinkite šiltoje patalpoje viršūne žemyn. Pomidorai greitai paraus, nes visos maistingosios medžiagos iš stiebų ir lapų nukeliaus į juos.

15. Pomidorų stiebus 3 cm aukštyje nuo žemės apvyniokite plona varine vielute, bet taip, kad smarkiai nepažeistumėte – tik truputį. Tokiu būdu daugiau naudingųjų medžiagų keliaus į vaisius.

16. Žalių pomidorų kekes apgaubkite storais plastikiniais maišeliais, perkirptais apačioje. Po tokiu

gaubtu bus daugiau šilumos, taigi ir vaisiai greičiau sunoks.

17. Svarbu, kad šaknys kvėpuotų, todėl reguliariai purenkite dirvą 5–7 cm gylyje.

18. Nuskinkite visus reikiamą dydį pasiekusius vaisius ir padėkite šiltai, kad baigtų nokti.

19. Jeigu stiebai aukšti, 15 cm nuo žemės aštriu peiliu arba skustuvo ašmenimis padarykite kiauryminius išilginius 7–10 cm pjūvius. Į kiekvieną pjūvį įsprauskite 4–5 mm storio medinę šakelę. Taip augalai maistingąsias medžiagas nukreips ne į lapus, bet į vaisius.

20. Pomidorų lapai purškiami pelenų užpilu (2 stiklinės 10 litrų vandens).

Bulvės

21. Likus 15 dienų iki derliaus ėmimo, bulvienojai purškiami 2 proc. vario sulfato tirpalu arba stipriu superfosfato užpilu (2 kg trąšų kruopščiai išmaišomi 10 litrų vandens, palaikomi dvi dienas, perkošiami).

Moliūgai ir melionai

22. Visų jaunų ūglių viršūnes nuskabykite – ir žiedus taip pat. Kai vaisiai išaugs iki reikiamo dydžio, apskainiokite ir lapus (pirmiausia užstojančius saulę) – taip, kad kiekvienam moliūgui ar melionui liktų tik po 5–7. Tiek lapų turėtų pakakti, kad derlius sunoktų.

Agurkai

23. Jeigu auginate juos ant atramų, kelis ūglius nukabinkite, patieskite ant žemės, pašalinkite apatinius lapus, o likusią pliką stiebo dalį užberkite žemėmis. Greitai jie išleis naujas jaunas šakneles, papildomai maitinsiančias vaisius.

Morkos

24. Jei vasara lietinga – lyja ne tik daug, bet ir ilgai, nurėžkite lapiją taip, kad liktų 5–6 cm koteliai be lapų. Tuomet bręsdamos morkos nesuskilinės.

Baltagūžiai kopūstai

25. Ankstyviesiems kopūstams horizontaliai augančius kopūstlapius suimkite ir nestipriai suriškite virš gūžės – arba kuo nors apjuoskite, kad laikytųsi. Taip geriau pasiskirstys maistingosios medžiagos.

Svogūnai

26. Sausi svogūnai greičiau bręsta ir nepūna, todėl liaukitės juos laistę maždaug 10–14 dienų. O lietingu oru denkite lysves polietileno plėvele.

27. Nustumkite žemes nuo svogūnų galvų, kad maždaug pusė jų kyšotų virš dirvos. Svogūnams bus šilčiau nei žemėje, taigi ir bręs jie greičiau.

The post Kaip paskubinti pomidorus ir kompaniją: 27 gudrybės iš daržo appeared first on Kauno savaitė.

O dar taip lengvai pagaminami ir iš bet kokių daržovių: bulvių, morkų, špinatų, cukinijų, moliūgų, burokėlių, brokolių, žiedinių kopūstų, kitų.

Kaip jas suderinsite, tokį skonį ir gausite!

Daržovių kotletai

Reikės (4 porcijoms): 1 didelės morkos, 1 didelės cukinijos, 300 g kopūsto, 2 česnako skiltelių, 1 nedidelio petražolių kuokštelio, 2 šaukštų miltų, 2 šaukštų manų kruopų, paprikų miltelių, 1 kiaušinio, 1 kiaušinio trynio, 1 šaukšto riebios grietinės, lydyto sviesto, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Morką ir cukiniją stambiai sutarkuokite. Kopūstą smulkiai sukapokite.

Sumaišę daržoves, kaip reikiant pasūdykite ir pagniaužykite, kad išsiskirtų sultys.

Po 15 minučių sultis nuspauskite, pridėkite į daržoves kapotų česnakų ir petražolių.

Sumaišykite miltus, manus, juoduosius pipirus ir paprikas. Atskirai suplakite kiaušinį su tryniu ir grietine.

Labai gerai sumaišykite daržoves, kiaušinio plakinį ir miltus. Palikite pastovėti 10 minučių – masė neturėtų būti tiršta.

Įkaitinkite keptuvėje sviestą. Dėkite šaukštu kotletų masę, kepkite uždengę dangčiu, kol apskrus iš abiejų pusių.

Morkų kotletai su soromis

Reikės (4 porcijoms): 0,5 stiklinės sorų, 1,5 stiklinės vandens arba pieno, 2 nedidelių morkų, 1 kiaušinio, 10 g sviesto, druskos, maltų džiūvėsių, lydyto sviesto (kepti).

Soras 5–6 kartus nuskalaukite šaltu vandeniu, tada perliekite verdančiu ir vandenyje arba piene išvirkite tirštą tąsią košę. Pasūdykite.

Morką supjaustykite skridinėliais arba šiaudeliais. Suberkite į prikaistuvį, įpilkite 2 šaukštus vandens, įdėkite sviesto ir uždengę troškinkite 5–6 minutes. Tada sutrinkite į tyrę ir sumaišykite su koše. Įmuškite kiaušinį, vėl pasūdykite ir išmaišykite.

Formuokite ovalius kotletus, apvoliokite maltuose džiūvėsiuose ir apskrudinkite įkaitintame svieste iš abiejų pusių. Patiekite su grietine.

Daržovių faršo kotletai

Reikės (4 porcijoms): 400 g morkų, 300 g bulvių, 200 g svogūnų, 4 česnako skiltelių, 80 g tirštos sorų košės, 15 g kukurūzų krakmolo, aliejaus gruzdintuvei, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų; padažui: 125 g natūralaus jogurto, 100 g „Provansalio“ majonezo, 120 g žalumynų (petražolių, bazilikų, krapų, svogūnų laiškų), 4 česnako skiltelių, druskos.

Smulkiai supjaustytus svogūnus 10 minučių pakepinkite su 2 šaukštais aliejaus.

Morkas, česnakus ir bulves sumalkite mėsmale arba virtuvės kombainu. Pridėkite kepintų svogūnų, sorų košės, kiaušinių trynių, krakmolo, druskos ir pipirų ir labai gerai išmaišykite.

Vis sudrėkindami delnus lipdykite iš daržovių faršo nedidelius kotletukus ir dėkite ant aliejumi sutepto padėklo. Baigę 15–30 minučių padėkite į šaldytuvą.

Padažui susmulkinkite žalumynus su česnakais, sudėkite į trintuvo indą, užberkite druskos. Pastovėjusius taip 5 minutes, sutrinkite į pastą. Sumaišykite ją su jogurtu ir majonezu, pagardinkite druska, pipirais. Iki patieksite, laikykite šaldytuve.

Aliejų gruzdintuvei įkaitinkite iki 180 laipsnių. Kepkite kotletus porcijomis, kad gražiai apskrustų. Išgriebtus dėkite ant popierinių rankšluosčių, kad sugertų riebalų perteklių. Patiekite karštus su padažu.

Bulviniai kotletai su špinatais

Reikės (4 porcijoms): 400 g bulvių (geriau krakmolingų), 200 g grietinės, 1 kiaušinio, 250 g špinatų, 1 aitriosios paprikos, 4–5 krapo šakelių, 4 šaukštų miltų, aliejaus, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Bulves su lupenomis užpilkite vandeniu, pasūdykite ir virkite uždengtame puode ant vidutinės ugnies 25 minutes.

Nuovirą nupilkite, bulves nulupkite.

Padažui į grietinę įmaišykite smulkiai pjaustytus krapus. Pagardinkite druska, pipirais.

Bulves sudėkite į didelį dubenį, sutrinkite į tyrę. Špinatų lapus, nuskabę kotelius, smulkiai sukapokite.

Aitriąją papriką perpjaukite išilgai, pašalinkite sėklas ir pertvaras, ankštį supjaustykite mažyčiais kubeliais.

Į dubenį su bulvėmis sudėkite papriką, špinatus, kiaušinio trynį, miltus, įberkite druskos ir pipirų – kruopščiai išmaišykite.

Sudrėkintais delnais formuokite iš faršo mažus apvalainus kotletukus ir dėkite ant lentelės.

Didelėje keptuvėje įkaitinkite 2 šaukštus aliejaus. Dėkite partijomis kotletus ir kepkite ant vidutinės ugnies iki gražiai pagels – maždaug po 3–4 minutes iš kiekvienos pusės. Jei reikės, papildykite aliejaus.

Kotletus patiekite su grietinės padažu.

O jeigu norite, galite kepti juos ir su įdaru – mėsos, grybų, sūrio.

Žiedinių kopūstų kotletai

Reikės (6 porcijoms): 1 kg žiedinių kopūstų, 2 kiaušinių, 2 krapo šakelių, 2 petražolės šakelių, 80 g miltų, 3–6 šaukštų aliejaus, druskos.

Kopūstą išskirstykite žiedynais, sudėkite į puodą ir užpilkite karštu vandeniu. Pasūdę užvirinkite ant stiprios ugnies ir dar 6 minutes pavirkite ant vidutinės. Išverskite ant sieto.

Dideliu peiliu sukapokite virtus žiedinius kopūstus, suberkite į dubenį.

Kiaušinius lengvai paplakę šluotele, užpilkite ant kopūstų, pabarstykite miltais ir išmaišykite.

Smulkiai supjaustykite krapų ir petražolių šakeles ir taip pat įmaišykite į faršą. Jei reikia, dar pasūdykite, galite įberti pipirų.

Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų. Šaukštu dėkite žiedinių kopūstų masę palikdami tarpus tarp kotletų. Kepkite iš abiejų pusių iki rudos plutelės (apytikriai po 4 minutes). Jei reikės, įpilkite dar šlakelį aliejaus.

Jei norite, į faršą galite įdėti ir porą išspaustų česnako skiltelių – pikantiškesniam skoniui ir aromatui.

Patiekite kotletus su grietine arba padažu iš natūralaus jogurto su citrinos sultimis ir žievele.

Morkų ir obuolių kotletai

Reikės (6 porcijoms): 6 morkų, 0,5 stiklinės pieno, cukraus, 4 obuolių, 1 kiaušinio, 4 šaukštų sviesto, 2 šaukštų manų kruopų, 2 šaukštų maltų džiūvėsių.

Morkas supjaustykite smulkiai. Obuolių minkštimą – nedidukais kubeliais.

Prikaistuvyje pašildykite 2 šaukštus sviesto. Sudėkite morkas, užpilkite pienu, troškinkite 4 minutes. Tada verskite obuolius, manus, pabarstykite druska ir cukrumi ir troškinkite vis pamaišydami dar 3 minutes.

Prikaistuvio turinį ataušinkite. Įmuškite kiaušinį, išmaišykite ir pradėkite formuoti apvalainus kotletus. Kiekvieną apvolioję džiūvėsiuose, kepkite įkaitintame svieste po 3 minutes iš kiekvienos pusės.

Patiekite su grietine.

Šviežių kopūstų kotletai

Reikės (6 porcijoms): 1 nedidelio šviežio kopūsto gūžės, 1 vidutinės bulvės, 2 česnako skiltelių, 1 kiaušinio, 2 kiaušinių trynių, 2 šaukštų grietinės, 0,5 stiklinės manų (ir dar šiek tiek, jei reikės), 1 šaukšto krakmolo (su kaupu), lydyto sviesto, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, grietinės – patiekti.

Kopūstą supjaustykite arba sutarkuokite gana plonais šiaudeliais, paskui dar sukapokite skersai.

Bulves sutarkuokite vidutinio dydžio tarka, česnakus – smulkia.

Dubenyje sumaišykite bulvių tarkius, kopūstus, česnakus, grietinę ir manus. Palikite pastovėti 5 minutes.

Kiaušinį suplakite su tryniais, krakmolu, druska ir pipirais. Įmaišykite į daržovių masę. Jeigu ji pasirodys pernelyg skysta, įberkite dar manų kruopų ir vėl pabrinkinkite 5 minutes.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių. Keptuvėje storu dugnu įkaitinkite lydytą sviestą.

Vis sudrėkindami delnus formuokite nedidelius kotletus ir apskrudinkite aliejuje iš abiejų pusių iki susiformuos rusva plutelė. Tada baikite juos kepti orkaitėje – užteks maždaug 15 minučių.

Patiekite karštus su grietine.

Brokolių kotletai

Reikės (4 porcijoms): 400–450 g šaldytų brokolių, 2 česnako skiltelių, 100 g kietojo sūrio, 2 kiaušinių, 3–4 šaukštų miltų, 4–6 šaukštų aliejaus (kepti), 2 krapo šakelių, 200 g grietinės, šviežiai maltų juodųjų pipirų, druskos.

Brokolius sudėkite į sietą ir pastatykite vėsioje vietoje, kad atitirptų (maždaug 30 minčių). Paskui sudėkite į trintuvo indą ir susmulkinkite.

Česnakus išspauskite į mažą dubenėlį. Kietąjį sūrį sutarkuokite vidutinio dydžio tarka.

Kiaušinius suplakite šluotele, užpilkite ant brokolių, pamaišykite. Sudėkite pusę česnakų, tarkuotą sūrį, miltus. Pagardinę druska, pipirais, kruopščiai išmaišykite.

Į didelę keptuvę įpylę dalį aliejaus įkaitinkite. Šaukštu dėkite brokolių masę ir kepkite iš abiejų pusių iki auksinės plutelės. Iškeptus kotletus laikykite šiltai iki patieksite.

Padažui nuskabytas krapų šakeles smulkiai supjaustykite, įmaišykite į grietinę su likusiais česnakais, pasūdykite, įberkite pipirų, išmaišykite.

Beje, jeigu sumanysite kotletus kepti iš šviežių brokolių, prieš tai suskirstykite juos žiedynais ir 3 minutes pavirkite pasūdytame vandenyje, kad kotletai būtų minkštesni.

The post Kotletai, kuriems mėsa nereikalinga appeared first on Kauno savaitė.