Lapkritį bendras rodiklis padidėjo 0,3 balo iki 100,1, pranešė Užimtumo tarnyba.

IAB prognozių vadovas Enzo Weberis sako, kad nors barometro duomenys rodo darbo rinkos atsigavimą, „kol kas ankstoka tikėtis itin palankių perspektyvų“.

Nedarbo ir užimtumo komponentai lapkritį kilo 0,3 balo – atitinkamai iki 99,8 ir 100,4 balo. Tad, nepaisant to, nedarbo prognozės išlieka šiek tiek pesimistiškos.

Lietuvoje žiemą darbo rinkoje tikimasi didesnio stabilumo. Artimiausių trijų mėnesių prognozės rodo, kad nedarbas šalyje šiek tiek mažės, o užimtumas didės. Lapkritį šalies darbo barometras siekė 102,1 balo.

Registruoto nedarbo svyravimai artimiausiu metu taip pat neturėtų būti didelis. Nedarbo komponentas lapkritį didėjo 1,7 balo ir siekė 102. Šiemet jis aukštesnis nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai komponentas tesiekė 100,8.

Užimtumo komponentas žemiau neutralios ribos buvo nukritęs tik šių metų vasarį. Pastaraisiais metais jis išlieka stabilus – lapkritį didėjo 0,7 balo iki 102,3.

Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Užimtumo tarnyba: Europos darbo rinka atsigauna, Lietuvoje prognozuojamas stabilumas appeared first on Kauno savaitė.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius į Lietuvą dirbti atvyko 9,9 tūkst. Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių – 28 proc. daugiau nei pernai, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.

Skelbiama, kad 78 proc. atvykusiųjų yra latviai, lenkai ir rumunai.

Kaip praneša Užimtumo tarnyba, Lietuvoje šiemet įsidarbino 3,9 tūkst. rumunų, 2,3 tūkst. – latvių ir 1,5 tūkst. – lenkų. Taip pat šalyje padaugėjo dirbančiųjų iš Bulgarijos, Vengrijos, Estijos.

„Didėjantis įsidarbinusių iš ES srautas rodo, kad mūsų šalies darbdaviai tampa konkurencingi tiek atlygio, tiek darbo sąlygų požiūriu“, – pranešime teigia Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Tarnybos duomenimis, dažniausiai rumunai Lietuvoje pasirenka statybų sektorių – 41 proc. jų įsidarbina izoliavimo, pastatų statybos ar montavimo darbuose. Daugiausia latvių taip pat dirba statybose – 36 proc., dar 23 proc. jų įsidarbina apdirbamosios gamybos įmonėse.

Tuo metu lenkai dažniausiai renkasi administracinės ir aptarnavimo veiklos sektorių – jame dirba 29 proc., o statybose 27 proc. šios kaimyninės šalies darbuotojų.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu dirba 16,6 tūkst. ES piliečių. Spalio 1 d. duomenimis, daugiausia jų dirba statybos (5,4 tūkst.), administravimo ir aptarnavimo (3,7 tūkst.) bei apdirbamosios gamybos sektoriuose (2,7 tūkst.).

Aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje dirba apie 3,5 tūkst. ES šalių piliečių – 738 daugiau nei prieš metus. Anot tarnybos, daugiausia jų yra verslo ir administravimo specialistai (apie 800 asmenų) bei teisės aktų leidėjai, įmonių, įstaigų vadovai (700 asmenų).

Tuo metu vidutinės kvalifikacijos darbuotojų skaičius siekia 9,1 tūkst., taip pat 3,9 tūkst. ES šalių piliečių Lietuvoje atlieka žemos kvalifikacijos darbus.

Be to, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje pradėjo dirbti 46,9 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – 7,6 proc. mažiau nei pernai. Tarnybos duomenimis, daugiausia naujų darbuotojų atvyko iš Ukrainos (15,1 tūkst.) ir Baltarusijos (9,6 tūkst.), taip pat dešimtadalis buvo iš Uzbekistano (4,7 tūkst.) ir Indijos (2,7 tūkst.).

Tačiau bendras Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius išaugo iki 154,2 tūkst., o tai, anot tarnybos, yra 10,9 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia jų yra iš Ukrainos (50,5 tūkst.), Baltarusijos (47,3 tūkst.), Uzbekistano (10,5 tūkst.), Tadžikistano (6,9 tūkst.) ir Indijos (6,2 tūkst.).

Darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičius didėjo visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų padaugėjo 10,9 proc. – iki 1,3 tūkst.

„Užimtumo tarnyba stebi, kad tiek ES, tiek trečiųjų šalių piliečių įsidarbinimo tendencijos atspindi darbo rinkos poreikius – Lietuvai išlieka svarbu tiek pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, tiek užtikrinti sklandžią jų integraciją“, – nurodo J. Zemblytė.

Taip pat vidutinės kvalifikacijos dirbančiųjų iš trečiųjų šalių Lietuvoje padaugėjo 9,8 proc. – iki 11,4 tūkst., o žemos kvalifikacijos darbuose šiuo metu dirba apie 2,3 tūkst. Tai – ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Šiemet į Lietuvą atvyko dirbti 9,9 tūkst. ES šalių piliečių appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau ši laisvė turi ir kitą pusę – nuotoliniai darbuotojai valandų valandas praleidžia be judesio, todėl kraujotaka sulėtėja, o kraujagyslės kenčia.

Panaši situacija ir daugumoje biurų.

Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad sumažinti žalingą sėdimo darbo poveikį kraujagyslėms gali… kakava.

Bet kaip šis vaikystės gėrimas gali padėti suaugusiems?

Sėdimo gyvenimo būdo žala

Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio sąnariams kenkia ne mažiau nei sunkus fizinis darbas – tiesiog pasekmės pasireiškia lėčiau ir nepastebimai.

Labiausiai tai pajunta tie, kurie dirba nuotoliniu būdu, nes jie prie kompiuterio praleidžia mažiausiai šešias valandas per dieną.

Kai žmogus ilgai būna vienoje pozoje – ypač sėdėdamas prie stalo – raumenys ir sąnariai negauna pakankamos apkrovos.

Dėl to sutrinka kraujotaka, audiniai gauna mažiau maistinių medžiagų, o laikui bėgant atsiranda skausmas, sąstingis ir uždegimai.

Štai kas vyksta organizme:

• Sulėtėja kraujotaka. Ilgai sėdint kraujas blogiau cirkuliuoja, ypač dubens, kelių ir blauzdų srityse. Sąnariai bei kremzlės gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl atsistato lėčiau ir greičiau dėvisi.
• Silpsta raumenys ir raiščiai. Kai raumenys ilgai nedirba, jie praranda tonusą. Tuomet apkrova pasiskirsto netolygiai – pavyzdžiui, keliai ar nugara ima „perimti“ silpnesnių raumenų funkcijas. Dėl to atsiranda skausmas ir mikrotraumos.
• Didėja spaudimas sąnariams. Netaisyklinga laikysena ar įprotis sėdėti sukryžiavus kojas sukuria nenatūralią apkrovą klubo ir kelių sąnariams. Ilgainiui tai gali sukelti artrozę ar lėtinius uždegimus.
• Sutrinka kremzlės mityba. Sąnarių kremzlės neturi savų kraujagyslių – jos maitinamos judant skysčiui sąnaryje. Kai ilgai sėdime nejudėdami, šis procesas sustoja, o kremzlės pradeda plonėti.

Kakavos nauda sveikatai

Mokslininkai nustatė, kad įprasta kakava gali padėti sumažinti sėdimo gyvenimo būdo žalą.

Kakavoje esantys flavanoliai veikia kaip mažieji kraujagyslių gynėjai.

Jie padeda išlaikyti vidinį kraujagyslių sluoksnį – endotelį – elastingą ir atsipalaidavusį, todėl pagerėja kraujotaka.

Dėl to kraujas greičiau tiekia deguonį ir maistines medžiagas širdžiai, smegenims bei raumenims, kurie ilgai būna be apkrovos.

Darbuotojams tai reiškia mažesnį nuovargį, geresnę koncentraciją ir mažesnę kraujospūdžio svyravimų riziką.

Be to, kakava padeda kovoti su uždegimu ir laisvaisiais radikalais, kurie pažeidžia kraujagysles ir skatina apnašų formavimąsi.

Flavanoliai padeda sumažinti šiuos procesus, todėl mažėja aterosklerozės ir trombų rizika.

Reguliarus natūralios kakavos vartojimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata – net jei dienos didžiąją dalį praleidžiate prie stalo spoksodami į ekraną.

Pagerėjusi kraujotaka taip pat teigiamai veikia smegenų veiklą: jos gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl lengviau susikaupti, greičiau mąstyti ir priimti sprendimus.

Tad puodelis šiltos kakavos darbo metu – tai ne tik malonumas, bet ir naudinga kasdienė praktika, padedanti kūnui ir protui susidoroti su ilgo sėdėjimo pasekmėmis.

Na ką – bėgam į parduotuvę kakavos?

The post Dieną praleidžiate prie kompiuterio? Gerkite kakavą! appeared first on Kauno savaitė.

Malvina, o koks buvo tavo kelias į biblioteką?

Esu kilusi iš Panevėžio, čia prabėgo vaikystė. Baigusi 12-ąją vidurinę, išvykau studijuoti į sostinę. Pasirinkau bibliotekininkystę Vilniaus universitete, tačiau kasmet praktiką atlikdavau G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje.
Nuo pat mažens puoselėjau didžiulę svajonę – nuvykti į Jungtines Amerikos Valstijas.
2001 m. ji išsipildė.
Baigusi universitetą, išvykau į JAV pagal Au Pair kultūrinių mainų programą.
Tai buvo vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų.
Įsikūriau saulėtoje Kalifornijoje, netoli San Francisko.
Žavėjo viskas – įspūdingo grožio Ramiojo vandenyno pakrantė, didingiausių pasaulio medžių – sekvojų miškai, Silicio slėnis – juk būtent ten idėjos virsta inovacijomis, kuriančiomis mūsų ateitį. Kalifornijoje žavėjo ne tik gamta, bet ir žmonės, įsitikinimas, kad viskas įmanoma, reikia svajoti drąsiai.
Gyvenau jaunos šeimos namuose, padėjau rūpintis dviem vaikučiais.
Kiekviena diena tapo ir galimybe pažinti jų tarpusavio ryšį, vertybes, požiūrį į gyvenimą.
Šiluma, bendrystė, pagarba vienas kitam – visa tai mane labai praturtino. Tai buvo metas, kai ne tik tobulėjau kaip asmenybė, bet ir susiformavo mano vertybės.
Po 4 metų Kalifornijoje persikėlėme į Vašingtono valstiją, netoli Sietlo.
Ši vieta paliko ne mažesnį įspūdį – didingi kalnai, ugnikalniai, ežerai, amžinai žaliuojantys miškai. Nors JAV jaučiausi be galo laiminga, laikui bėgant pasiilgau Lietuvos, vis dažniau mąstydavau apie gimtąjį Panevėžį.
Galiausiai, po 6 metų, grįžau namo.
Iš pradžių nebuvo lengva – viskas atrodė pažįstama, bet kartu svetima.
Po kelių mėnesių vėl pakėliau sparnus – šįkart į Londoną, kur prabėgo dar 4 nuostabūs metai.
Ten sutikau savo vyrą – su juo nusprendėme kurtis Lietuvoje.
Čia gimė du mūsų mylimi vaikai.
Jaučiamės laimingi, kad po emigracijos sugrįžome namo.

Kiek jau laiko bibliotekoje? Kokios patirtys su lankytojais?

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje dirbu 11 metų.
Savo darbą be galo myliu.
Yra gražus posakis: „Mylėk tai, ką darai, ir tau niekada nereikės dirbti“ – man jis labai tinka.
Mano darbas reikalauja kantrybės, empatijos, gebėjimo suprasti žmones, skirtingus jų poreikius bei nuotaikas.
Daugelis bibliotekos lankytojų labai malonūs, kai kuriuos jau ir puikiai pažįstame.
Kartais skaitytojai nustebina mielomis dovanėlėmis – saldumynais, rudens gėrybėmis, rankų darbo smulkmenomis.
Vienas ilgametis skaitytojas kasmet atneša glėbį rožių ir išdalija visoms abonemento bibliotekininkėms.
Tokios akimirkos nepaprastai šildo ir primena, kiek daug žmogiškumo šiame darbe.

Kaip ir visiems, turbūt darbe būna gerų ir blogų dienų…

Taip, dienų būna visokių. Vienos ramios ir sklandžios, o kitomis patiriame iššūkių, ieškome įvairių sprendimų.
Gera diena man visada yra ta, kai jaučiuosi reikalinga – galiu padėti žmonėms.
Kiekviena diena bibliotekoje – tai nauji veidai, nauji klausimai, naujos pažintys ir istorijos.
Čia dirbdama jaučiu ne tik jos pulsą, bet ir miesto nuotaikas.
Panevėžyje vis daugiau turistų, jiems įdomus mūsų miestas.
Taip pat džiugina, kad vis daugiau tautiečių grįžta į Lietuvą.

Ar jautiesi esanti bibliotekos veidas, nes viena pirmųjų pasitinki lankytoją? Kas tau regis svarbu pasitinkant žmogų? Ar nepavargsti šypsotis?

Mano nuomone, svarbiausia pasitinkant žmogų yra šiltas pasisveikinimas, dėmesys ir nuoširdi pagalba.
Nesijaučiu bibliotekos veidu – labiau mažas sraigtelis didelėje ir gražioje mūsų įstaigoje.
Čia dirba profesionalai, kurie puikiai išmano savo darbą. Jų energija ir atsidavimas mane įkvepia. Džiaugiuosi galėdama dirbti šalia ir prisidėti, kad mūsų biblioteka būtų vieta, kurioje žmogus jaustųsi laukiamas.
O šypsena? Ji būtina visada, nes be šypsenos viskas būtų per rimta.

Kiek bendra pati turi su knyga? Kokias knygas rekomenduotum kitiems?

Nuo mažens mėgau knygas – skaityti pradėjau penkerių.
Mama pasakojo: jei kurį vakarą neperskaitydavau knygos, slėpdavau ją po pagalve kaip tikrą lobį. Mane domina įvairios temos – žymių žmonių biografijos, saviugda, šiuo metu ypatingą dėmesį skiriu knygoms apie vaikų auklėjimą.
Patinka melancholiškos istorijos – tos, kurios giliai paliečia širdį, priverčia susimąstyti.
Įsiminė tokios knygos kaip Lauros Imai Messinos „Tai, ką patikime vėjui“, Majos Lunde „Sniego sesė“ ar Johno Boyne‘o „Berniukas dryžuota pižama“.

Ar pastebi mūsų miesto kaitą? Turi mylimų vietų, objektų?

Kiekvieną kartą, kai išeinu pasivaikščioti po Panevėžį, užlieja džiaugsmas. Miestas sparčiai atsinaujina.
Kai grįžome iš užsienio, nebuvo vietų, kur vaikai galėtų žaisti saugiai.
Pamenu, užsimindavusi, kad Panevėžiui reikia žaidimų aikštelės, sulaukdavau skeptiškų reakcijų. Daugelis sakė: kam to reikia – paaugliai vis tiek sulaužys.
Supratau paprastą tiesą: nori pokyčių – pradėk nuo savęs.
Su bendraminčiais įkūrėme iniciatyvių mamyčių klubą, prisidėjome prie Vakarinės bendruomenės veiklos.
Šiandien, matydama sutvarkytus parkus, dviračių takus, žaidimų aikšteles, jaučiu didžiulį dėkingumą.
Mieste nuolat vyksta kultūriniai ir sporto renginiai, šurmuliuoja erdvės.
Panevėžys gyvas, gražus. Tampa miestu, kuriame gera gyventi.
O mano mylimiausia vieta – Kultūros ir poilsio parkas. Gal todėl, kad šalia jo užaugau. Dabar atsinaujinęs ir sutvarkytas – dar gražesnis.

Ką apskritai mėgsti veikti? Ar Panevėžys tapo galutine stotele nusėsti?

Prisipažinsiu, šiuo metu jaučiuosi šiek tiek išsibarsčiusi.
Pastaruosius kelerius metus visą energiją skyriau šeimai, vaikams, darbui, rūpesčiams ir kasdienybei.
Po truputį bandau atrasti save iš naujo.
Visada patiko keliauti. Žavi gamta, čia randu ramybę ir įkvėpimą.
Kopti į kalnus, stovėti ant skardžio ir žiūrėti į beribį vandenyną, eiti per žydinčią pievą ir užuosti gėlių kvapą – pasaulis gražiausias tada, kai jį ne tik matai, bet ir jauti.
Dar labai mėgstu muziką. Man tai būdas atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienybės. Negaliu atsispirti koncertams. Teko gyvai pamatyti tokias muzikos legendas kaip Michaelas Jacksonas, Prince‘as, „Depeche Mode“, U2, „Bon Jovi“, Janet Jackson, „Coldplay“ ir kt. Namie saugau kelis autografus – tarsi mažus trofėjus, primenančius magiškas akimirkas.
Mano gyvenimo kredo – „Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmo mažo žingsnelio“. Nesvarbu, norime sportuoti, išmokti naują kalbą, perskaityti daugiau knygų ar keisti įpročius – svarbiausia pradėti nuo nedidelio veiksmo.
Pusvalandis mankštos, 10 naujų žodžių, 20 puslapių ar sveiki pusryčiai kasdien – jau žingsnis į priekį.
Jeigu atvirai, po ilgų bandymų laimėti žalią kortą 2015 metais mūsų šeimai pavyko – buvome gavę leidimą gyventi ir dirbti JAV, netgi turėjome lėktuvo bilietus.
Tačiau išsigandę savo svajonės šia galimybe nepasinaudojome.
Iki šiol stalčiuje guli JAV ambasadoje užantspauduoti vokai, nedrįstu jų atplėšti…
Dažnai pagalvoju: kas būtų, jeigu būtume pasukę kitu keliu? Mes pasirinkome Lietuvą. Čia auga mūsų vaikai, jie kalba lietuviškai, supa senelių meilė, mokosi pažinti savo kultūrą ir tradicijas. Galbūt tai ir yra didžiausia dovana – gyventi ten, kur tavo žemė, šaknys. O po šio įvykio juokauju, kad reikia svajoti atsargiai, nes svajonės pildosi.

Ko palinkėtum mūsų skaitytojams, lankytojams?

Šiais informacinio triukšmo laikais linkiu kiekvienam atrasti tai, kas suteikia gyvenimui prasmę ir vidinę ramybę.
Svarbiausia nepamesti tikrų vertybių – gerumo, pagarbos, atsakomybės, patriotiškumo, vienybės – būtent jos sudaro tvirtą pagrindą, ant kurio laikosi mūsų pasaulis.

Ačiū už pokalbį.

The post Bibliotekininkė Malvina: be šypsenos viskas būtų per rimta appeared first on Kauno savaitė.

Užimtumo tarnybos teigimu, tai vienas didžiausių drabužių siuvimo sektoriaus atleidimų per penkerius metus.

Tarnybos žiniomis, užsidarant Raseinių įmonei „Šatrija“,  darbo neteks 117 darbuotojų, daugiausiai – siuvėjai (59), siuvimo operatoriai (20), pagalbiniai darbininkai (6), technologai (4), sukirpėjai (3), komplektuotojai (3).

Metų pradžioje sostinės siuvimo įmonė „Viltex“ paskelbė bankrotą ir darbo neteko 34 žmonės. Rugsėjo pabaigoje gautas pranešimas apie įmonės „Saguva“ bankrotą Kėdainiuose ir atleidžiamus 30 siuvėjų. Darbo organizavimo pakeitimus nurodė Šiaulių „Modestina ir ko“, vidurvasarį įspėjusi apie atleidimą 16 iš 107 darbuotojų.

Vis tik, nepaisant drabužių siuvimo įmonių patiriamų iššūkių, šios profesijos paklausa rinkoje išlieka, tvirtina Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

„Laisvų darbo vietų siuvėjams skelbiame du kartus daugiau, nei įregistruojame tokio darbo ieškančių žmonių“, – pranešime teigė ji.

Tarnybos duomenimis, šiemet aprangos ir tekstilės pramonės darbdaviai įregistravo 1,5 tūkst. laisvų darbo vietų siuvėjams – tiek pat kiek pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau 400 mažiau nei prieš dvejus metus. Daugiausiai siuvėjų ieškota Kaune – beveik 400.

Tuo metu Vilniuje, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Raseiniuose – miestuose, kur vykdomi siuvimo įmonių grupės darbuotojų atleidimai – šiemet laisvų darbo vietų paskelbta atitinkamai  224, 179 11ir 7.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siuvimo sektoriuje – vienas didžiausių atleidimų skaičius appeared first on Kauno savaitė.

Seimo narys socialdemokratas Algimantas Radvila įregistravo Darbo kodekso pataisą, kurią priėmus darbuotojai turėtų teisę „atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“

Projekto autoriaus teigimu, siūlomos pataisos užtikrintų darbuotojų teisę į privatų gyvenimą, nes daugelis susiduria su problema, kai darbo laiko ir asmeninio laiko ribos nelieka.

„Tapo įprasta, jog nuotolinis darbuotojas yra pasiekiamas darbo reikalais telefonu ar el. paštu net ir po darbo valandų, o tai lemia prastėjančią darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą“, – sako  A. Radvila.

Jeigu darbdavys suteikia technologijas ir neribotą naudojimąsi jomis, tai nereiškia, anot parlamentaro, kad darbuotojas yra prie jų „pririštas“.

„Nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo valandų, tapo savotišku išnaudojimu bei spaudimu  visada būti prieinamam bei pasiekiamam“, – sako A. Radvila.

Dirbant nuotoliniu būdu, jo nuomone, pravartu nusimatyti terminą, per kurį darbuotojas privalo atsakyti į klientų ar kolegų elektroninius laiškus, skambučius ir būti pasiekiamas.

„Reikėtų aiškiai nurodyti, kad darbas neturėtų būti atliekamas po įprastų darbo valandų ar naktį, jei to nereikalauja darbo pobūdis ar nėra atskiro darbdavio nurodymo. Kaip žinia, už papildomas darbo valandas ir darbą naktį ar poilsio dienomis turi būti papildomai atlygintina. Todėl siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir darbuotojų reikalavimų dėl padidinto apmokėjimo už darbą, kurio darbdavys nenurodė atlikti, nuotolinio darbo laiką ir jo fiksavimą svarbu aiškiai reglamentuoti“, – mano A. Radvila.

Jo duomenimis, Belgija, Prancūzija, Italija, Slovėnija, Ispanija, Slovakija, taip pat Kanada ir Australija jau priėmė įstatymus bei keitė nacionalinius darbo kodeksus dėl nuotoliu dirbančių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo ne darbo laiku.

Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, Europos Parlamentas (EP) dar nepriėmė reglamento, tiesiogiai reguliuojančio teisę atsijungti nuo darbo ne darbo metu. Tačiau 2021 m. sausio 21 d. EP  priėmė rezoliuciją, kurioje paragino Europos Komisiją (EK) pateikti direktyvos pasiūlymą, įtvirtinantį darbuotojų teisę atsijungti nuo darbo ne darbo valandomis.

EK, reaguodama į šią rezoliuciją, 2024 m. balandžio 30 d. pradėjo socialinių partnerių konsultacijas dėl sąžiningo nuotolinio darbo ir teisės atsijungti.

Praeitoje Seimo kadencijoje, socialdemokratai ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai siūlė Darbo kodekse numatyti darbuotojų teisę būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, tačiau tam nepritarta.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Darbo kodekse vėl siūloma įtvirtinti teisę po darbo nebūti „pririštam“ prie profesinių reikalų appeared first on Kauno savaitė.

2024 metus policija sutiko, turėdama savo gretose 7,3 tūkst. policijos pareigūnų, kai prieš metus jų buvo 7,5 tūkst.

„Liūdina ir neramina, kad mes vėl sumažėjome. Beveik minus 200 pareigūnų – du vidutinio dydžio komisariatai išnyko iš Lietuvos policijos žemėlapio“, – per policijos veiklos 2024 metų pristatymą sakė šalies policijos vadovas, vaizdžiai apibūdinęs, kiek pareigūnų prarasta per metus.

A. Paulauskas sakė norintis siekti, kad, kaip ir kitose Europos valstybėse, policininkai galėtų dirbti iki 62-63 metų amžiaus, o policijai būtų panaikintos jai nebūdingos funkcijos.

Lietuvos policijoje šio metu trūksta įvairių sričių pareigūnų, savivaldybės bando juos pritraukti piniginėmis išmokomis, įvairiais paskatinimais.

Pernai policija reagavo į 800 tūkst. pranešimų, visoje šalyje policija dirbo daugiau nei 11 mln. valandų.

Pagal apklausas, 82 proc. šalies gyventojų nurodo, kad pasitiki policija.

„Tai buvo užsitarnauta – kai įvyko DHL lėktuvo katastrofa, į įvykio vietą sulėkė 12-14 policijos ekipažų ir pareigūnai, nežiūrint, kad buvo ugniagesiai, tarp degančių nuolaužų vaikščiojo ir ieškojo galimų aukų. Laimei, kad buvo krovininis orlaivis, kad 4 įgulos nariai ir 3 per stebuklą gyvi. Iš šios nelaimės mes daug pasimokėm“, – sakė A. Paulauskas.

Tyrimai rodo, kad, nepaisant karo grėsmės ir galimos invazijos 91 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi saugūs. Pasak A. Paulausko, tokio rodiklio šalyje niekada nebuvo fiksuota.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Lietuvoje toliau mažėja policijos pareigūnų: išnyko du vidutinio dydžio komisariatai appeared first on Kauno savaitė.

Remiantis Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, vyrų nedarbo lygis pernai sudarė 7,7 proc., moterų – 6,4 proc. (2023 m. – atitinkamai 7,3 ir 6,4 proc.).

Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2024 m. sudarė 16,2 proc. ir buvo 2,4 proc. punkto didesnis nei 2023 m. Ilgalaikio nedarbo lygis per metus nepasikeitė ir 2024 m. sudarė 2,3 proc.

Tuo metu 2024-ųjų ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,5 proc. ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 0,3 proc. punkto. Vyrų nedarbo lygis sudarė 7,4 proc., moterų – 5,6 proc. ir nuo trečiojo ketvirčio sumažėjo atitinkamai po 0,3 proc. punkto. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis sudarė 13,1 proc. ir per ketvirtį sumažėjo 6,5 proc. punkto.

Minėtą 2024-ųjų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 102 tūkst. bedarbių arba 6,3 tūkst. mažiau nei trečiąjį ketvirtį. Ilgalaikių bedarbių skaičius per ketvirtį padidėjo 8,1 tūkst. ir buvo 43,4 tūkst., 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 12,6 tūkst.

2024 m. ketvirtąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 468,7 tūkst. gyventojų, jų skaičius, palyginti su 2024 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 12,9 tūkst.

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 73,9 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 0,3 proc. punkto.

Šios amžiaus grupės vyrų užimtumo lygis buvo 0,1 proc. punkto didesnis nei moterų užimtumo lygis (atitinkamai 73,9 ir 73,8 proc.). 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį nepasikeitė ir sudarė 69 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis sudarė 29,9 proc. ir per ketvirtį sumažėjo 3,1 proc. punkto.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post 2024 m. nedarbo lygis Lietuvoje siekė 7,1 proc. appeared first on Kauno savaitė.

Tikimasi, kad ši iniciatyva ne tik pagerins darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, bet ir padės spręsti vieną rimčiausių šalies problemų – demografinę krizę.

Mokslininkai jau kelis dešimtmečius analizuoja, kiek dienų per savaitę žmogus turėtų dirbti, kad išliktų maksimaliai produktyvus ir sveikas.

Vis dažniau jie prieina prie išvados, kad gyvenimo paskyrimas tik darbui yra klaidingas pasirinkimas.

Keturių darbo dienų savaitė: eksperimentų rezultatai

Eksperimentai su keturių darbo dienų savaite jau įrodė, kad toks darbo modelis naudingas tiek darbuotojams, tiek įmonėms. Vienas sėkmingiausių eksperimentų vyko Jungtinėje Karalystėje nuo 2022 m. birželio iki gruodžio. Jame dalyvavo daugiau nei 60 įmonių ir beveik 3000 darbuotojų, kurie sutiko dirbti tik 80 proc. įprastų valandų, išlaikydami tą pačią algą, bet atlikdami 100 proc. užduočių.

Rezultatai:

• 71 proc. dalyvių nurodė, kad sumažėjo perdegimo simptomų.

• 39 proc. pranešė apie mažesnį stresą.

• Dienų, kai darbuotojas nedirbdavo dėl ligos sumažėjo 65 proc., o darbuotojų kaita sumažėjo 57 proc.

• 60 proc. darbuotojų teigė, kad lengviau suderina darbą su asmeniniu gyvenimu, atrado daugiau laiko sau ir šeimai.

Eksperimento metu:

• Vyrai 27 proc. daugiau laiko praleido su vaikais, moterys – 13 proc.

• Papildoma laisva diena leido sumažinti išlaidas vaikų priežiūrai ar daugiau dėmesio skirti šeimos reikalams.

• Neturintys vaikų papildomą dieną skyrė hobiams, savanoriavimui ar bendravimui su artimaisiais.

Nauda įmonėms ir aplinkai

Eksperimento nauda pasireiškė ir įmonėms:

• Darbuotojai pradėjo efektyviau valdyti laiką, trumpinti nereikalingus susitikimus ir naudoti produktyvumą didinančias technologijas.

• Sumažėjo kelionių automobiliu – viena įmonė fiksavo 21 proc. mažiau kelionių dėl sumažėjusio susitikimų poreikio.

• Kai kurie darbuotojai laisvą dieną skyrė savanoriškai veiklai.

Eksperimentas įkvėpė įmones tęsti šią praktiką: 92 proc. dalyvių norėjo išlaikyti keturių dienų savaitę, o 18 įmonių oficialiai ją įdiegė.

Darbo ypatumai Japonijoje

2025 m. balandį Tokijuje keturių darbo dienų savaitė bus testuojama tarp savivaldybės tarnautojų. Šis projektas siekia ne tik pagerinti darbo ir gyvenimo balansą, bet ir spręsti žemą gimstamumą, kuris yra viena opiausių Japonijos problemų.

Demografinė situacija Japonijoje:

• Gimstamumas mažėja jau aštuonerius metus iš eilės. 2023 m. gimė tik 758 631 vaikas, kas yra labai mažai šaliai su 124 mln. gyventojų.

• 10 proc. šalies gyventojų yra vyresni nei 80 metų.

Iniciatyvos detalės:

• Keturių dienų savaitė suteiks daugiau laiko šeimai ir leis moterims lengviau derinti karjerą bei motinystę.

• Papildomos priemonės: vaikų darželių prieinamumo didinimas ir programų, pavyzdžiui, kiaušialąsčių šaldymo, finansavimas.

Japonijoje vis dar vyrauja požiūris, kad ilgos darbo valandos yra pagarbos ženklas.

Tačiau demografinė krizė verčia ieškoti lankstesnių sprendimų.

Keturių dienų savaitė – dalis platesnės strategijos, skirtos šeimų paramai ir darbo jėgos trūkumo mažinimui.

The post Kuriose šalyse dirbama keturias dienas per savaitę? appeared first on Kauno savaitė.

Naujausiais tyrimais, atliktais Švedijoje, buvo nustatytas ryšys tarp darbo sąlygų ir ankstyvos mirties. Pastarosios grėsmė, beje, yra didesnė ir tiems žmonėms, kurie dirba nesudarę su darbdaviu patikimos sutarties.

Karolio instituto tyrėjai išanalizavo 250 000 Švedijos darbuotojų nuo 20-ies iki 55 metų asmeninius duomenis, surinktus 2005–2017-aisiais.

Tarp tyrimo dalyvių buvo tokių, kurie per minėtą laiką pakeitė darbo sąlygas į geresnes, ir tokių, kurių darbo sąlygos pablogėjo.

Atlikus analizę tapo aišku, kad dirbusiesiems nepalankiomis, net priešiškomis sąlygomis, kurie pasikeitė darbą į geresnį, mirties tikimybė buvo 20 proc. mažesnė.

Jeigu geresniame darbe jie išsilaikė ne trumpiau kaip 12 metų, ankstyvos mirties tikimybė sumažėjo net iki 30 proc.

Toks tyrimas nėra pirmasis.

Panašių buvo atlikta Suomijoje, JAV, Prancūzijoje.

Mokslininkai ne sykį bandė aiškintis, kaip nestabilios darbo sąlygos veikia mirtingumo rodiklius šalyje.

Visais atvejais paaiškėjo, kad samdomi darbininkai, gaunantys mažą algą, dirbantys itin didelės įtampos sąlygomis ir darbe neturintys praktiškai jokių teisių, rizikuoja mirti anksčiau už tuos, kurių darbo aplinka yra saugi ir patikima.

The post Darbas trumpina gyvenimą? appeared first on Kauno savaitė.