Nekantriausių daržininkų palangės jau tikriausiai žaliuoja nuo pirmųjų daigų. Dar šiek tiek, ir gležni ūgliukai turėtų pavirsti kresnais augalėliais. Tik dažnai nutinka priešingai: vietoj tvirtų daigų iš daigyklų stiebiasi blyškūs, ploni it siūlai, vos „ant kojų“ besilaikantys stiebeliai. Kaip tokioje situacijoje nepulsi į paniką, kai visas kruopštus darbas, atrodo, netrukus nueis perniek?

Laimė, daigų leipimo procesą galima ne tik sustabdyti, bet ir iš dalies ištaisyti.

Tačiau pirmiausia peržvelkime priežastis, lemiančias greitesnį daigų augimą, ir priemones, padėsiančias jį pažaboti.

Kodėl daigai ištįsta?

Ištįsimas – tai visada augalo reakcija į stresines ar nepalankias auginimo sąlygas. Daigas faktiškai aukoja stiebo storį ir šaknų vystymąsi dėl greito augimo, kad išgyventų.

Kas pastūmėja augalus tokiam elgesiui?

Šviesos trūkumas

Tai pagrindinė priežastis. Jei šviesos fotosintezei nepakanka, augalas pradeda stiebtis, kad pasiektų šviesos šaltinį.

Bet augama ne dėl to, kad stiebo ląstelės dalijasi ir stiprėja, kaip būtų normaliomis aplinkybėmis, o todėl, kad tos ląstelės ilgėja. Tad daigų stiebai tampa ploni, blyškūs, nebūdingai ilgi ir su labai dideliais tarpubambliais (atstumu tarp lapelių). Taip pat aiškiai pasvirę į vieną pusę – lango ar lempos link.

Per aukšta temperatūra – ypač naktį

Šilumoje visi medžiagų apykaitos ir augimo procesai paspartėja. Naktį, vėsesnėje aplinkoje, daigai turi ilsėtis ir tvirtėti. Tačiau šilta naktis (kai laikosi 20 laipsnių ir aukštesnė temperatūra) jiems tarsi duoda signalą augti. Dėl to daigai, net jei stovi šviesioje vietoje, greitai perauga, nusilpsta ir tampa gležni.

Todėl šiltos naktys ir šviesos trūkumas laikomi pačiu pražūtingiausiu deriniu jauniems daigams.

Per tankiai sudygsta

Kai daigams per ankšta daigykloje, jie pradeda konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maisto. Kiekvienas augaliukas stengiasi aplenkti kaimyną, todėl tįsta dar sparčiau.

Taip sėjinukai virsta susipynusių siūlelių mišku, kurį sudėtinga išnarplioti. Tada apatiniai daigų lapai dėl šviesos trūkumo geltonuoja ir nyksta.

Didžiausias pavojus – šitaip susigrūdus daigams, sutrinka oro cirkuliacija tarp jų ir tai skatina ligas.

Perteklinis laistymas

Per gausiai laistydami daigus skatiname spartų žaliosios masės augimą, tačiau šaknų sistema ir stiebo audiniai nespėja sutvirtėti. Todėl augalai atrodo išpurtę, tačiau nėra nestabilūs.

Laistymas turi būti reguliarus, bet saikingas.

Azoto trąšos

Aktyvus jaunų daigų tręšimas azotu (pavyzdžiui, karbamidu ar galvijų mėšlo užpilu) veikia tarsi augimo hormonas. Augalas „persivalgo“, suveši jo žalioji masė, užsiaugina ilgus stiebus ir didelius lapus, bet nepajėgia jų išlaikyti.

Kas per daug, tas nesveika – patarlė, itin tinkama azoto trąšoms. Bet ne mažiau svarbu atminti ir tai, jog kitų elementų – kalio, kalcio, fosforo – trūkumas lemia ląstelių sienelių susilpnėjimą ir tą patį rezultatą: daigų ištįsimą.

Per vėlai atliktas arba visai neatliktas pikavimas

Mažame vazonėlyje šaknys greitai užpildo visą žemės tūrį. Joms darosi ankšta, šaknys ima lįsti pro drenažo angas, tad augalas pradeda aktyviai stiebtis į viršų, nors kitos augimo sąlygos puikiausiai atitinka normas.

Kaip padėti augintiniams

Galima teigti, kad daigų ištįsimas – tai šviesos, šilumos, laistymo ir mitybos disbalanso rezultatas.

Norite išgelbėti augintinius? Teks pakoreguoti jų auginimo sąlygas: sumažinti aplinkos temperatūrą (ypač naktimis), pagerinti apšvietimą, 2–3 dienoms nutraukti laistymą ir leisti substratui pradžiūti. Taip pat netręšti augalų ir prireikus imtis „chirurginės“ intervencijos.

Štai kaip visa tai daroma.

Temperatūros sumažinimas

Vos pastebėjus problemą, temperatūrą būtina skubiai sumažinti artimiausioms 3–5 dienoms. Sukurti stresinę, tačiau gerąja prasme, situaciją. Ir ypač naktimis.

• Kopūstų daigams reikalinga temperatūra: 12–16 laipsnių dieną, 6–8 laipsnių naktį.

• Paprikų ir baklažanų daigams: 20–22 laipsnių dieną, 18–19 laipsnių naktį.

• Pomidorų daigams: 18–20 laipsnių dieną, 15–17 laipsnių naktį.

• Kad daigai toliau augtų normaliai, reikia stengtis palaikyti aplinkos temperatūrą ties 18–20 laipsnių riba dieną ir maždaug 16 laipsnių naktį.

Šiltos naktys ir šviesos trūkumas laikomi pačiu pražūtingiausiu deriniu jauniems daigams.

Vienas iš variantų, kaip tą padaryti, – perkelti daigus toliau nuo pagrindinio sauso karščio šaltinio namuose: radiatoriaus. Taip pat galima juos atitverti nuo radiatoriaus ekranu, pagamintu iš folija apklijuoto kartono (foliją atsukant į radiatorių, kad ji atspindėtų šilumą).

Naudinga aktyviai vėdinti kambarį, tik tuo metu daigus būtina nukelti nuo palangės arba užtikrinti jiems patikimą apsaugą nuo šalto oro srauto. Atminkite: skersvėjis yra stresas, o jis gali išprovokuoti augalų ligas.

Galiausiai, jei turite įstiklintą balkoną ir dieną temperatūra jame neperžengia leistino diapazono ribų, daigus galima išnešti ten atvėsti.

Naktį saugu šiek tiek praverti langą mikroventiliacijos režimu, bet reikia įsitikinti, kad pučiamas oras nekošia tiesiogiai daigų.

Apšvietimo padidinimas maksimaliai išnaudojant natūralią šviesą

Pirmiausia reikėtų kruopščiai nuplauti langus iš abiejų pusių. Nustebsite, bet dulkių sluoksnis gali sulaikyti iki 30 proc. šviesos!

Prireikus daigus galima pernešti ant kitos – pačios šviesiausios namų palangės.

Taip pat iš vidinės palangės pusės patariama įrengti šviesą atspindinčius skydelius – tuos pačius ekranus iš folijos. Folija atspindės kambaryje esančią išsklaidytą šviesą atgal į daigus ir bendrą apšvietimą padidins 1,5–2 kartus. Tai paprasta ir veiksminga.

Papildomas apšvietimas fitolempomis

Lempa paprastai įrengiama 15–25 cm aukštyje virš augalų viršūnių. Jei daigai ištįso, atstumą galima sumažinti iki 10–15 cm. Tačiau būtina atidžiai stebėti, kad lapai neapdegtų (jei rankai po lempa darosi karšta, augalui taip pat bus per karšta!).

Lempas derėtų įjungti 12–14 valandų per parą, priklausomai nuo kiekvienos konkrečios kultūros poreikių.

Ir nė nebandykite naudoti įprastų lempų ar šilto spektro šviesos diodų – papildomam augalų apšvietimui jie neefektyvūs.

Daigų praretinimas ir vazonėlių išskirstymas

Silpniausius sėjinukus per tankiai pasėtuose plotuose geriau pašalinti. Jeigu sėjote į atskirus vazonėlius, juos reikėtų sustatyti erdviau, kad gretimų daigų lapai nesiliestų. Jiems augant, atstumą vis didinti.

Taip pat būtina kasdien pasukti daigyklas arba vazonėlius su daigais 180 laipsnių, kad augalai nepasvirtų į vieną pusę ir vystytųsi tolygiai.

Substrato papildymas

Tai ypač aktualu auginant pomidorus, paprikas, baklažanus, kopūstus ir gėles. Į dėžutes ir puodelius reikia atsargiai pripilti sauso, puraus substrato iki sėklaskiltinių arba net pirmųjų tikrųjų lapelių lygio. Netrukus iš po žeme atsidūrusios stiebo dalies išaugs pridėtinės šaknys ir daigai sutvirtės.

Tiesa, papildomai berti substrato reikia palaipsniui, keliais etapais – po 1–2 cm vienu kartu.

Apdorojimas augimo reguliatoriumi

Šiam tikslui galima naudoti specialius preparatus – vadinamuosius retardantus, kurie slopina pernelyg spartų stiebų augimą stabdydami augalų augimo hormono giberelino sintezę.

Tokios priemonės sustiprina stiebą, jį pastorina, intensyvina lapų spalvą. O ir šiaip pagerina daigų kokybę: jų imunitetas tampa stipresnis, ligų grėsmė mažėja.

Tačiau siekiant išvengti neigiamų pasekmių augalams labai svarbu laikytis gamintojo instrukcijų dėl dozavimo ir apdorojimo.

Viršūnių nupjovimas ir įšaknijimas

Radikalus, bet efektyvus metodas, deja, tinkamas tik pomidorams.

Reikia nupjauti augalo viršūnę virš 5–6 tikrojo lapelio, pamerkti į vandenį ir 5–7 dienas palaukti, kol išleis šaknis. Tada bus galima ją pasodinti kaip naują augalą.

Ant likusio „kelmelio“ lapų pažastyse išaugs naujos ataugos. Iš jų bus galima palikti porą pačių stipriausių.

Pikavimas gulsčiai arba labai giliai

Ir vėlgi, šis būdas tinka tik pomidorams.

Pikuojant vazonėlyje ar lovelyje reikia padaryti ilgą vagelę ir į ją paguldyti ištįsusį stiebą prieš tai pašalinus apatinius lapus. Paviršiuje turi likti tik viršūnė su lapais.

Atsargiai užpilkite paguldytą stiebą žemėmis – palaipsniui jis išleis šaknis per visą savo ilgį.

Stiebo susukimas žiedu

Toks būdas tinka agurkams, moliūgams ir cukinijoms. Ištįsusį stiebą galima atsargiai paguldyti ir, susukus žiedu palei vazonėlio kraštą, lengvai užberti žemėmis. Jis greitai išleis šaknis.

Jei laiku imsitės visų išvardintų priemonių, po kelių dienų pastebėsite teigiamus pokyčius: daigai liausis augę į aukštį, stiebas ims tamsėti ir sutvirtės, lapai įgaus sodrią spalvą, pradės vystytis nauji, stiprūs lapeliai. Augalas persiorientuos į šaknų sistemos kūrimą.

Jeigu nuo pat pradžių sėjinukams sukursite tinkamas sąlygas – parūpinsite daug šviesos, vėsos ir tinkamai laistysite, su ištįsimo problema išvis neteks susidurti.

The post Pavasarinė operacija „Daigai“ appeared first on Kauno savaitė.

Jeigu daržininkaujate ne pirmą sezoną, gerai žinote, kad sukasti ir išpurenti ją bus tik pusė darbo.

Prieš sodinant bet ką būtina gerai „pamaitinti“ dirvožemį, o ruošiantis auginti pomidorus tuo labiau.

Pomidorai – išskirtiniai rajūnai. Iš žemės jie ištraukia įspūdingą kiekį mineralinių medžiagų, paskui nuskurdintame grunte visaverčio derliaus neduoda.

Ypač šiltnamyje, kur pomidorai paprastai auginami daugelį metų iš eilės be jokios sėjomainos.

Reikalauja turtingo meniu

Pomidorai noriai auga priesmėlyje ir priemolyje – kitaip sakant, žemėje, kuri gerai sugeria vandenį, praleidžia orą ir yra derlinga.

Tokių savybių dirvožemiui galima suteikti organinėmis ir neorganinėmis trąšomis, turtingomis makro– ir mikroelementų.

Pavasarį visų augaluose vykstančių gyvybinių procesų variklis yra azotas – ir pomidorai ne išimtis. Jeigu žemėje jo nepakanka, pomidorai vystosi lėtai, lapai smulkėja, pagelsta ir ima kristi.

Reikalingas ir fosforas – daigų šaknų sistemai vystytis. Jis atsakingas už žiedpumpurių krovimo ir žydėjimo procesus, taip pat maistinių medžiagų pristatymą į visus augalo organus.

Galiausiai kalis, svarbiausiu tampantis derėjimo metu, užtikrinantis ne tik daigų atsparumą nepalankioms sąlygoms, bet ir spartinantis vaisių nokimą, gerinantis šių skonį bei ilginantis laikymą.

Taip pat pomidorų „valgiaraštyje“ nuo pat pirmos dienos turėtų būti magnio, sieros, kalcio, boro, geležies, mangano, cinko.

Tam, kad pomidorų krūmai sklandžiai augtų, lysves būtina aprūpinti viskuo: iš pradžių organinėmis trąšomis, tada – mineralinėmis.

Tinkamiausios trąšos šiltnamiui

Organika. Geriausia, jeigu pomidorus šiltnamyje sodintumėte po sideratų – rapsų, garstyčių, facelijų ar žiemkenčių kultūrų (paaugusius juos užkasus į žemę neprošal dar būtų ir palaistyti kokio nors mikrobiologinio preparato tirpalu).

Jeigu sideratų nesėjote ir iš rudens žemės lysvėse negerinote organinėmis trąšomis, pavasarį sukasus ją patariama pabarstyti subrendusiu kompostu (iki 10 kg vienam kvadratiniam metrui) arba biohumusu (3 kg vienam „kvadratui“).

Biohumusą galima naudoti ir lokaliai – tai yra berti į pomidorams paruoštas sodinimo duobutes.

Šviežio ar perpuvusio mėšlo, įskaitant ir pakratus iš paukštidės, pavasarį šiltnamyje naudoti nereikėtų. Antraip pomidorai bus jautresni fitoftorozei (marui), kitoms ligoms, vėliau žydės ir pradės megzti vaisius.

Pomidorai teigiamai reaguoja į garstyčių miltelius. Kaip trąšos jie stiprina augalų imunitetą, saugo nuo žemėje tarpstančių kenkėjų, mažina bakterinių ir grybelinių ligų (fitoftorozės, fuzariozės, arba vytulio, šaknų puvinių) išsivystymo riziką.

Beje, garstyčių miltelius geriausia berti jau sodinant pomidorus – po 1 šaukštą į kiekvieną duobutę ir sumaišyti su žemėmis.

Mineralinės ir organinės mineralinės trąšos. Svarbiausia užduotis – išsirinkti trąšų kompleksą be chloro. O daugiau tiks praktiškai bet koks makro- ir mikroelementų rinkinys, skirtas pomidorams, paprikoms ir baklažanams.

Dirvožemio purumą didinantys preparatai. Jie gerina dirvožemio struktūrą, sugeria vandenį ir jame ištirpusias maistines medžiagas, paskui po truputį atiduoda juos augalams. Tai labai svarbu žinant, kad saulėtu oru žemė šiltnamyje labai greitai įkaista ir išdžiūva. O ką tik pasodintiems pomidorų daigams ji reikalinga drėgna tokiame gylyje, kuriame formuojasi šaknys. Ir drėgmė turėtų būti nemenka – 70–80 proc.

Kreida arba dolomitmilčiai. Kuo mažesnis žemės pH, tuo daugiau jų reikės.

Nurūgštinti žemę šiltnamyje svarbu, nes tai padeda apsaugoti pomidorus nuo viršūninio puvinio.

Tinkamiausios trąšos lauko lysvėms

Pomidorams, kuriuos auginsite po atviru dangumi, pirmiausia parinkite labai gerai apšviestą sklypo vietą. Ir geriausia tokią, kurioje ankstesniais sezonais augo agurkai, cukinijos, kopūstai, česnakai ar svogūnai, taip pat sideratai.

Jeigu sodinsite pomidorus paprikų, bulvių ar pačių pomidorų vietoje, reikalai bus prasti.

Organinės trąšos. Rudenį lysvių nepatręšus organinėmis trąšomis, tą būtina padaryti pavasarį. Kuo tręšti, galima pasirinkti:

– humusu (iki 10 kg vienam kvadratiniam metrui),

– kompostu (iki 10 kg vienam kvadratiniam metrui),

– biohumusu (iki 3 kg vienam kvadratiniam metrui).

O jeigu dirvožemis molingas, sunkus, rekomenduojama dar pridėti ir neutralių durpių bei sijotų medienos pelenų – 150–200 kg vienam „kvadratui“.

Mineralinės ir organinės mineralinės trąšos. Lauko lysvėms patręšti galima naudoti:

– superfosfatą (50–70 g vienam kvadratiniam metrui),

– kalio sulfatą (30–40 g vienam kvadratiniam metrui),

– kalio magneziją (25–20 g vienam kvadratiniam metrui).

Turbūt nereikia nė sakyti, kad tręšti būtina laikantis griežtų instrukcijų – neviršyti rekomenduojamo kiekio, užkapstyti trąšas maždaug 10 cm gylyje.

Žuvų miltai. Tikras bioenergijos šaltinis, reikalingas pomidorams visose vegetacijos stadijose.

Žuvų miltai turtingi fosforo, kalio, azoto. Juose taip pat yra magnio, kalcio, sieros, geležies, vario, cinko, mangano, kobalto, jodo, vitaminų ir riebalų rūgščių.

Beriami žuvų miltai sodinant pomidorus tiesiai į duobutes – apie 30–40 g daigui, – sumaišomi su žemėmis ir gausiai užliejami vandeniu.

Kaip tręšiama žemė, ne augalai

Norint pagerinti žemę, kurioje auginsite pomidorus, trąšomis, visada reikia atsižvelgti į tai, kuo buvo tręštos anksčiau tose pačiose lysvėse augusios daržovės.

– Jeigu praėjusį sezoną bėrėte superfosfato, pavasarį galite apsiriboti žuvų miltais.

– Jeigu rudenį dirvožemį rūgštinote dolomitmilčiais, šiemet galima bus apsieiti ir be pelenų – tiesiog pasirinkite rūgščios reakcijos kalio trąšas (kaip kalio magnezija arba kalio sulfatas).

– Tiek lauko lysves, tiek žemę šiltnamyje būtina kasmet apdoroti biopreparatais su šieno lazdelėmis arba trichodermomis. Jie užtikrins palankią mikroflorą augalams vystytis ir padės susidoroti su patogeniniais grybeliais bei bakterijomis.

Svarbu viską daryti pagal instrukcijas. Pavyzdžiui, preparatai su trichodermomis keliauja tiesiai į dirvožemį, o tirpalais su šieno lazdelėmis purškiami patys augalai viso sezono metu.

Taip pat preparatai nemaišomi, nes daugelis šių mikroorganizmų štamų slopina vienas kito vystymąsi.

Jeigu pomidorus ketinate sodinti ne iškart, apdoroję lysves biopreparatais turėtumėte uždengti jas agrotekstile, kad žemė įšiltų ir aktyvuotųsi naudingosios dirvožemio bakterijos bei sliekai.

Laikas žemei pomidorams tręšti priklauso nuo oro sąlygų ir šiltnamio hermetiškumo. Juolab kad pomidorų daigus į nuolatinę augimo vietą galima sodinti tik nusistovėjus šiltiems orams ir nebelikus šalnų sugrįžimo grėsmės.

The post Kuo „pagardinti“ žemę pomidorams appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau ne visi augalai lengvai perneša persodinimą.

Kai kurioms kultūroms geriau tinka tiesioginis sėjos būdas.

Praktika rodo, kad persodinimas gali sukelti augalams stresą, kuris stabdo jų augimą ir vystymąsi. Specialistai įvardijo augalus, kuriuos geriausia auginti iš sėklų, o ne daigais.

Saulėgrąžos

Saulėgrąžos – vieni iš populiariausių augalų soduose, išsiskiriantys sparčiu augimu ir ryškiais žiedais.

Tačiau šių augalų nerekomenduojama pirkti daigais.

Saulėgrąžos turi liemeninę šaknį, kuri persodinant gali būti pažeista, o tai neigiamai veikia augalo vystymąsi.

Tiesioginė sėja užtikrina geresnį šaknų sistemos formavimąsi ir sveikesnį augimą.

Moliūginiai augalai

Moliūginiai augalai, tokie kaip moliūgai, cukinijos ir melionai, taip pat nelabai tinka auginti iš daigų.

Jų pirminė liemeninė šaknis vėliau išsišakoja į pluoštinę šaknų sistemą.

Ankstyvoje augimo stadijoje šie augalai yra jautrūs šaknų pažeidimams, todėl persodinimas gali sukelti stresą ir sulėtinti vystymąsi.

Sėjant tiesiai į dirvą, augalai geriau prigyja ir greičiau auga.

Žirniai

Žirnius geriau sėti tiesiai į dirvą.

Jų plona šaknų sistema blogai reaguoja į persodinimą, o azotą fiksuojantys šaknų gumbeliai gali būti pažeisti, dėl ko augalas prasčiau pasisavins maistines medžiagas.

Ekspertai teigia, kad tiesiogiai pasėti žirniai būna stipresni ir sveikesni nei persodinti daigai.

Pupelės

Pupelės, kaip ir žirniai, greitai auga ir geriausiai vystosi, kai sėjamos tiesiai į dirvą.

Jei jas auginti iš daigų, persodinant gali būti pažeista šaknų sistema, o tai gali neigiamai paveikti augimą.

Be to, tiesioginė sėja leidžia augalo šaknims geriau prisitaikyti prie dirvos, o stiebams lengviau rasti atramą.

Kukurūzai

Kukurūzų taip pat nereikėtų auginti iš daigų.

Jų persodinimas sukelia šoką, dėl kurio augalai gali būti silpnesni.

Tiesiogiai pasėti kukurūzai greičiau prisitaiko prie aplinkos, gauna pakankamai saulės šviesos ir mažiau kenčia nuo persodinimo streso.

Morkos

Morkos, kaip ir daugelis kitų šakniavaisių, turi liemeninę šaknį, kuri yra pagrindinė augalo dalis. Persodinant ji gali būti pažeista, o tai lemia deformuotą ir prastai augančią morką.

Dėl šios priežasties morkas geriausia sėti tiesiai į dirvą.

Ridikėliai

Ridikėliai, kaip ir morkos, blogai toleruoja persodinimą.

Jei jų liemeninė šaknis pažeidžiama ar susisuka, augalai gali neprigyti arba augti deformuoti.

Todėl ridikėlius, taip pat ir kitus šakniavaisius, tokius kaip burokėlius, pastarnokus ar ropes, geriausia sėti tiesiai į dirvą, kad jie galėtų tinkamai vystytis.

Išvada

Daugumai augalų, turinčių liemeninę šaknį ar jautrių šaknų sistemos pažeidimams, tiesioginė sėja yra tinkamesnis metodas.

Tai padeda išvengti persodinimo sukeliamo streso ir leidžia augalams lengviau prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.

Taip pat svarbu atsiminti, kad ne visi daigai lengvai išgyvena staigius pokyčius, tokius kaip skirtinga dirvožemio sudėtis, drėgmė ar saulės apšvietimas, kurie dažnai lydi persodinimą.

The post Neprigis: kokių augalų neverta auginti daigais appeared first on Kauno savaitė.

Bulvių daigai yra tikras biostimuliatorių lobynas – juose gausu naudingų medžiagų, įskaitant augimo hormonus, kurie skatina augalų vystymąsi ir stiprina jų atsparumą.

Norint pasigaminti veiksmingą trąšą, tereikia 300 g gerai nuplautų bulvių daigų užpilti 2 litrais vandens.

Leiskite jiems mirkti apie 7 valandas arba palikite per naktį šiltoje vietoje.

Po to tirpalą perkoškite – gausite drumstą, šiek tiek aliejingą skystį.

Neskiestas šis užpilas puikiai tinka sėkloms mirkyti.

Jei norite juo laistyti augalus ar purkšti jų lapus, skieskite vandeniu santykiu 1:6.

Tręšti rekomenduojama ne dažniau kaip kas 10 dienų.

Paruoštą tirpalą galite laikinai laikyti šaldytuve, tačiau geriausia jį sunaudoti kuo šviežesnį.

The post Senų bulvių daigai: vertė verčia aikčioti appeared first on Kauno savaitė.