Tai paprasta, skanu ir netgi naudinga, tačiau tik nedaugelis žinojo, kiek naudinga iš tikrųjų.

Naujas didelio masto tyrimas parodė, kad suvartojant nuo vieno iki šešių kiaušinių per savaitę reikšmingai sumažėja mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Ypač svarbu tai, kad teigiamas poveikis išlieka net ir tiems žmonėms, kuriems jau diagnozuotas padidėjęs cholesterolio kiekis.

Ar sveika valgyti kiaušinius?

Klausimas, ar kiaušiniai naudingi sveikatai, mokslininkų diskutuojamas jau kelis dešimtmečius.

Viena vertus, kiaušiniai yra vertingas aukštos kokybės baltymų ir svarbių maistinių medžiagų šaltinis.

Kita vertus, ilgą laiką buvo baiminamasi jų cholesterolio kiekio ir galimos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

Monasho universiteto tyrėjai nusprendė detaliau ištirti ryšį tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo širdies ligų vyresnio amžiaus žmonėms – tai sritis, kurioje iki šiol trūko duomenų.

Kiaušiniai yra maistingas produktas, turtingas baltymų, B grupės vitaminų, folio rūgšties, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, riebaluose tirpių vitaminų ir daugybės mineralų.

Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali mažėti fizinis pajėgumas, kiaušiniai tampa prieinamu ir maistingu baltymų šaltiniu.

Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

Tyrime dalyvavo 8 756 Australijos ir JAV gyventojai nuo 70 metų ir vyresni. Dalyviai buvo įtraukti į ASPREE tyrimą ir jo pogrupį ALSOP. Jie patys nurodė, kiek kiaušinių suvartoja, o duomenys buvo suskirstyti į tris grupes:

• retai arba niekada (niekada arba 1–2 kartus per mėnesį),
• kas savaitę (1–6 kartus per savaitę),
• kasdien (kartą ar kelis kartus per dieną).

Buvo vertinamas ryšys tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo visų priežasčių, taip pat atskirai – nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų, atsižvelgiant į socialinius-demografinius, sveikatos ir mitybos veiksnius.

Stebėjimo laikotarpis truko beveik šešerius metus.

Kaip kiaušiniai veikia mirties nuo širdies ligų riziką

Dalyviai, kurie per savaitę suvartodavo nuo vieno iki šešių kiaušinių, turėjo 29 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir 17 proc. mažesnę mirties nuo bet kokių priežasčių riziką nei tie, kurie kiaušinius valgė retai arba visai nevartojo.

Statistiškai reikšmingo ryšio tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo vėžio nenustatyta.

Analizuojant mitybos kokybės įtaką, paaiškėjo įdomi tendencija: dalyviai, kurių mityba buvo vidutinės arba aukštos kokybės ir kurie kiaušinius valgė kas savaitę, turėjo atitinkamai 33 proc. ir 44 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Tai rodo, kad bendra mitybos kokybė suteikia papildomą apsaugą.

Cholesterolis kiaušiniuose

Netikėčiausia tyrimo išvada – teigiamas kiaušinių poveikis išliko nepriklausomai nuo padidėjusio cholesterolio ar riebalų kiekio kraujyje.

Anksčiau kai kurie tyrimai rodė didesnę mirties riziką žmonėms, sergantiems hipercholesterolemija ir valgantiems kiaušinius, tačiau naujieji duomenys tai paneigė.

Dalyviai, sergantys dislipidemija ir kas savaitę valgantys kiaušinius, turėjo 27 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką nei tie, kurie kiaušinių beveik nevartojo.

Tai rodo, kad padidėjęs cholesterolio kiekis beveik nedaro įtakos ryšiui tarp kiaušinių vartojimo ir mirties rizikos.

Amerikos širdies asociacija rekomenduoja sveikiems žmonėms suvalgyti vieną visą kiaušinį per dieną, o vyresnio amžiaus asmenims su normaliu cholesterolio kiekiu – net du kiaušinius per dieną, atsižvelgiant į jų maistinę vertę.

Australijos mitybos gairės ir „Heart Foundation“ taip pat mano, kad suaugusiesiems, kurių cholesterolio kiekis normalus, saugu suvartoti iki septynių kiaušinių per savaitę.

Išvada

Tyrimo rezultatai rodo, kad iki šešių kiaušinių per savaitę vartojimas gali sumažinti bendrą mirštamumą ir mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų riziką vyresnio amžiaus žmonėms.

Šie duomenys gali tapti pagrindu formuojant moksliškai pagrįstas mitybos rekomendacijas senjorams.

The post Vos vienas kiaušinis per savaitę sumažina mirties riziką beveik trečdaliu appeared first on Kauno savaitė.

Ar tai būtų medus, ar bičių duonelė, vaškas: mes naudojame viską. O labiausiai iš to visko išskiriame kone stebuklingą reputaciją turintį bičių pienelį. Tik ar jis iš tiesų toks nepaprastas? Vakarų, kur šis produktas vadinamas karališkąja želė, mokslininkai sako dar ieškantys to įrodymų.

Ne toks ir didelis skirtumas

Kuo gi bičių pienelis skiriasi nuo medaus? Beveik viskuo, išskyrus tai, kad abu yra bičių produktai.

Pirmiausia, žinoma, yra skonio skirtumas: pienelis aitriai rūgštus. O medus juk – saldus skystis iš gėlių nektaro, surinkto keliais etapais ir daugybės bičių.

Į pieną panaši substancija dėl to ir vadinama pieneliu, išskiriama bičių darbininkių bičių motinėlėms ir jų vikšreliams maitinti. Jame daugiau baltymų ir mažiau cukrų nei meduje.

Tačiau, be šių faktų, tarp bičių pienelio ir medaus, anot mitybos ekspertų, nėra tokių ryškių skirtumų, kurie galėtų lemti didesnę vieno iš produktų naudą žmogaus sveikatai.

Unikalus ir paslaptingas

Bičių pienelis – tai vandens, baltymų, cukrų, lipidų ir mineralinių druskų mišinys. Ir vanduo jame, pasak mitybos ekspertų, gali sudaryti net iki 70 procentų viso kiekio (meduje – tik apie 17 procentų). Todėl tiksli produkto sudėtis nėra žinoma, o maistinė vertė priklauso nuo šaltinio.

Ką naujausi tyrimai iš tiesų parodė, tai kad bičių pienelyje yra unikalių proteinų ir riebalų rūgščių. Tarp jų – devyni glikoproteinai (sudėtingieji baltymai) ir trans-10-hidroksi-2-deceno bei 10-hidroksideceno rūgštys.

Dar gausu B grupės vitaminų, įskaitant tiaminą, riboflaviną, niaciną, piridoksiną, pantoteno rūštį, biotiną ir folio rūgštį.

Vartojamas bičių pienelis drebučių forma, kaip milteliai, bet dažniausiai – kapsulėmis, nes taip tiesiog patogiau. Oficialios rekomenduojamos šio produkto dozės nėra.

Daug žadantis produktas

Bičių pienelis, nuo neatmenamų laikų naudojamas visokiausiems negalavimams gydyti, dabar priskiriamas papildų kategorijai.

Nors klinikinių tyrimų rezultatų, įrodančių produkto naudą žmogaus sveikatai, pasak mitybos specialistų, nėra. Kiek tokių tyrimų buvo atlikta, visi pernelyg menkos apimties ir reikalingi papildomų, didesnių tyrimų su žmonėmis.

Tad štai kas kol kas jau tvirtai žinoma apie bičių pienelį.

Gali slopinti menopauzės simptomus. Specialistų vertinimu, tai vienas įtikimiausių atradimų apie šį bičių produktą: kad vartojamas oraliniu būdu jis gali padėti nuslopinti kai kuriuos su menopauze siejamus simptomus ir pagerinti bendrą moterų savijautą. (Nors ir tam reikalingi tolesni, platesni tyrimai.)

Menopauzės metu moters organizme vykstantys hormonų pokyčiai sukelia nepageidaujamų šalutinių reiškinių, kaip karščio antplūdžiai, skausmai, sutrikusi atmintis, depresija, nerimas.

Vieno tyrimo metu mokslininkai 12 savaičių stebėjo 42 sveikas japones moteris po menopauzės. Tos iš jų, kurios perdien suvartodavo 800 mg bičių pienelio milteliais, pastebimai sumažino anksčiau kamavusius nugaros skausmus ir nerimą – ir be jokio neigiamo poveikio.

Dar kito tyrimo metu buvo nustatyta, kad 36 moterys po menopauzės, vartojusios po 150 mg bičių pienelio per dieną tris mėnesius iš eilės, pagerino cholesterolio kiekį kraujyje. Taigi…

Gali paveikti cholesterolio kiekį. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad bičių pienelio papildai gali sumažinti cholesterolio kiekį – ir visiems žmonėms, ne tik menopauzę išgyvenančioms moterims. Ekspertų spėjimu, taip pasidarbuoja produkte esantys ypatingieji proteinai.

Vieno tyrimo metu pusė grupės iš 40 asmenų, kuriems nuosaikiai padidėjęs kraujospūdis, vartojo po 9 bičių pienelio kapsules per dieną tris mėnesius iš eilės.

Kiekvienoje kapsulėje buvo po 350 mg pienelio, taigi eksperimento dalyviai jo gaudavo po 3 150 mg per parą. Kai tyrėjai po to patikrino blogojo cholesterolio kiekį jų organizme, šie buvo gerokai sumažėję.

Gali reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Šitai tyrėjai sužinojo po nedidelio masto 6 mėnesius trukusio tyrimo su 61 sveiku asmeniu. Praėjus pusmečiui, tų 30 eksperimento dalyvių, kurie vartojo 3 000 mg bičių pienelio per parą, gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius buvo mažesnė nei vartojusiųjų placebą.

Dar vienas taip pat kuklaus masto tyrimas, atliktas kinų mokslininkų, davė panašius rezultatus, nors dalyvės buvo išskirtinai moterys ir visos – sergančios II tipo diabetu. Pusė iš 50 jų 8 savaites kasdien vartojo po 1 g bičių pienelio drebučių, kita pusė – placebą. Po dviejų mėnesių paaiškėjo, kad pirmosioms cukraus kiekis kraujyje sumažėjo.

Gali palaikyti imuninę sistemą. Bičių pienelis turi potencialo padidinti arba paspartinti antikūnų gamybą – natūralų imuninės sistemos atsaką į organizmą patekusias svetimas bakterijas bei virusus.

Tą nustačiusį tyrimą specialistai vadina daug žadančiu, tačiau jis buvo atliktas ląstelių lygmeniu, taigi geriausiu atveju yra labai preliminarus ir reikalingas išsamių papildomų tyrinėjimų – ypač su žmonėmis.

Vis dėlto yra priežasčių tikėti, jog bičių pienelis skatina antibakterinį poveikį ir net yra veiksmingas prieš daugeliui vaistų atsparias bakterijas.

Kita potenciali nauda. Tyrimai, atlikti su gyvūnais, leidžia manyti, jog bičių pienelis dar daug kuo naudingas sveikatai – pavyzdžiui, gydant sausų akių sindromą, mažinant onkologinių ligų terapijos šalutinius poveikius, spartinant žaizdų užsitraukimą ir net lėtinant senėjimo požymių atsiradimą.

Deja, kol kas nėra pakankamai duomenų tvirtinti, jog toks bičių pienelio poveikis būtų ir žmonėms.

Universaliu nepavadinsi

Bet kokie nepageidaujami šalutiniai reiškiniai vartojant bičių pienelį yra be galo reti. Ar vartojamas į vidų, ar išoriškai, jei kiekiai adekvatūs, jis yra iš esmės saugus vartoti daugumai žmonių nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus.

Vienintelės rizikos ir šalutiniai poveikiai, anot specialistų, gali būti susiję su faktu, jog tai vis dėlto bičių produktas. Tad žmonėms, kurie alergiški bičių įgėlimams arba žiedadulkėms, turi genetinį polinkį į bet kokias alergines reakcijas, galbūt nereikėtų bandyti vartoti šio papildo. Kaip ir sergantiesiems astma. Visiems jiems yra grėsmė patirti labai stiprias reakcijas, galinčias pasireikšti astma, anafilaksiniu šoku ar kontaktiniu dermatitu.

Jeigu vartojate kokius nors žolelių papildus ar receptinius vaistus, skirtus suskystinti kraują arba sumažinti kraujospūdį, būtinai pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami vartoti bičių pienelį. Ar, kaip ir visada dėl bet kokio kito papildo, pasikalbėkite bent su vaistininku. Nes esant arterinei hipertenzijai, tromboflebitui, trombozėms, cukriniam diabetui ir padidėjusiam kraujo krešumui tai gali būti labai svarbu.

Organizmui jokios žalos nuo paties bičių pienelio negali būti, tačiau jis toks turtingas vitaminų, riebalų rūgščių ir mikroelementų, kad labai sudėtinga nutaikyti individualią dozę.

Visiškai atsisakyti produkto būtina tik sergantiesiems inkstų ligomis, esant infekcinėms patologijoms, navikams ir diagnozavus Adisono ligą.

    Naudinga žinoti

Vyrams
Bičių pienelis ir jo preparatai naudingi bet kokio amžiaus vyrams. Tačiau ypač tiems, kurie skundžiasi prastu apetitu, išsiblaškymu, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, jėgų stygiumi, prostatitu, nusilpusiu imunitetu, dažnais lūžiais ir raiščių patempimais.
Taip pat bičių pienelio tyrimai parodė, kad jis didina vyriško hormono testosterono gamybą, o šis tiesiogiai veikia vaisingumą. Dėl oksidacinių reakcijų organizme pamažu pažeidžiami audiniai ir ląstelės, taip pat ir reproduktyvinės sistemos organų. Antioksidacinės bičių pienelio savybės padeda sustabdyti oksidacijos procesus, o riebalų rūgštys stimuliuoja ląstelių atsinaujinimą ir atjaunėjimą.
Moterims
Iš ilgo sąrašo naudingųjų bičių pienelio savybių moterų dėmesį turbūt labiausiai atkreips jauninančios produkto savybės. Jis spartina ląstelių regeneraciją, taigi yra naudojamas kosmetikos pramonėje – kremams ir kitoms odos priežiūros priemonėms.
Dar bičių pienelyje yra svarbiausio moteriško hormono progesterono, kuris būtinas moters organizmui stabiliai funkcionuoti.
Produktas rekomenduojamas gydant nevaisingumą, sutrikus menstruacijų ciklui, nevykstant ovuliacijai bei sergant kai kuriomis „moteriškomis“ ligomis.
O štai su nėščiosioms ir maitinančiomis motinomis yra šioks toks paradoksas. Vakaruose mitybos ekspertai joms pataria nevartoti bičių pienelio, nes kol kas nėra pakankamai patikimų duomenų žinoti, kad produktas šiai grupei yra visiškai saugus. Kitose šalyse jis vadinamas viena iš nedaugelio stipraus poveikio plataus spektro medžiagų, galimų vartoti tokios būklės moterims. Esą bičių pienelis sustiprina organizmą prieš gimdymą, po jo – padeda šiam atsigauti, praturtina motinos pieną vitaminais ir naudingais mikroelementais.

The post Karališkoji želė appeared first on Kauno savaitė.

Moksliškai šis augalas vadinamas daug proziškiau: ožerškis. Tačiau esmės tai nekeičia – kone stebuklingomis savybėmis pasižyminčios šio augalo uogos laikomos vertingiausiu natūraliu vaistu pasaulyje.

Ožerškiai gydo daugumą ligų, aprūpina organizmą naudingosiomis medžiagomis ir dar padeda atsikratyti antsvorio.

Tik ar viskas, ką žinome apie šias ryškiai raudonas uogas, yra tiesa?

Stipriau nei apelsinai

Nors pasaulinio masto sensacija ožerškių uogos tapo palyginti neseniai, žmonijai jos žinomos daugiau kaip 500 metų.

Legendomis apgaubtos uogos auga Kinijoje, Himalajuose, Mongolijoje ir Tibete. Unikali jų sudėtis ne tik suteikia ožerškiams malonų skonį, bet ir teikia didžiulę, kaip jau minėta, dažnai stebuklui prilyginamą naudą sveikatai.

Mokslininkai nustatė, kad ožerškių uogose yra:

• 18 aminorūgščių (iš jų 8 – nepakeičiamos),

• 21 mineralas (geležis, cinkas, jodas, kalis, kalcis, selenas ir kiti, o geležies ožerškiuose 15 kartų daugiau nei špinatuose),

• 8 polisacharidai ir 6 monosacharidai,

• vitaminai B1, B2, B6 ir E,

• 5 karotinoidai, įskaitant beta karoteną,

• vitaminas C (500 kartų daugiau nei apelsinuose),

• 5 nesočiosios riebiosios rūgštys, tarp jų omega-6 ir omega-3.

Taigi nenuostabu, kad ožerškių uogos nuo seno naudojamos tradicinėje Rytų medicinoje nugaros skausmams, cukriniam diabetui, anemijai gydyti, šalinti regos problemas.

Ir dabar uogos dažnai vartojamos visam organizmui atjauninti (teigiama, kad jos – vienas iš esminių veiksnių, lemiančių Himalajų gyventojų ilgaamžiškumą) ir netgi onkologinių ligų profilaktikai. Jos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir padeda kovoti su uždegiminiais procesais bei stresu.

Užtenka per dieną suvalgyti šaukštą ožerškių, ir organizmas bus aprūpintas visomis naudingomis medžiagomis.

Tiesa, moterys šias atvežtines uogas (Lietuvoje auginama vienintelė ožerškių rūšis – dygliuotasis ožerškis, o ir tas nuodingas) skuba pirkti visai ne dėl to…

Ne visai tas pats, kas dieta

Turbūt ir daugumą iš jūsų anksčiau ar vėliau jau buvo pasiekusi interneto platybėse klaidžiojanti reklama, įrodinėjanti, kaip lengva atsikratyti svorio vien ožerškių uogomis. Esą kilogramai pradeda tirpti tiesiog akyse – po penkiolika, dvidešimt ar net trisdešimt per mėnesį.

Trumpai tariant, ideali dieta tinginiams!

Tiesa tai ar melas, galima ginčytis.

Atliktų tyrimų rezultatai iš tiesų atskleidė teigiamą uogų poveikį kovojant su antsvoriu. Taip pat nustatyta, kad ilgai vartojant šią priemonę pagerėja virškinimas ir bendras organizmo tonusas, padidėja ištvermė, ožerškiai suteikia žvalumo ir jėgų.

Taigi galima drąsiai teigti, kad šios uogos – puikus bet kokios dietos papildas.

Taip yra todėl, kad jose labai mažai angliavandenių ir kalorijų, be to, ožerskių uogos – natūralus antioksidantas, neleidžiantis susidaryti kenksmingiems laisviesiems radikalams ir palengvinantis stresą, o jį neišvengiamai patiria kiekvieno svorį metančio žmogaus organizmas.

Jeigu nesportuosite, tinkamai nesimaitinsite, tik „lesite“ šias uogas, kilogramai tikrai nepradės stebuklingai kristi dešimtimis. Juolab kad jokių riebalus deginančių medžiagų ožerškiuose neaptikta.

Šitai ir yra didžiausia bėda.

Pasakų apie tas uogas prisiklausę ar internete prisiskaitę veržiamės jų nusipirkti, o kai stebuklas neįvyksta ir svoris drastiškai nesumažėja, baisiai nusiviliame. Tada pradedame nepelnytai peikti šią gamtos dovaną ir kitus atkalbėti ja naudotis. Nors tiesa anaiptol nėra tokia vienareikšmiška: ožerškių uogos iš tiesų teigiamai veikia sveikatą, tiesiog veiksminga lieknėjimo priemone jų niekaip nepavadinsi.

Mitai ir tikrovė

Egzistuoja ir daugiau netikėčiausių mitų apie ožerškių uogų galias.

Deja, visiškai nepagrįstų.

Štai tik keli iš jų:

Uogų jokių būdu negalima valgyti šviežių. Iš tikrųjų ožerškius galima valgyti tiesiai nuo šakelių – sveikatai tai nepakenks. Tiesiog džiovintas uogas patogiau transportuoti, taip geriau išsaugoti jų naudingąsias savybes.

Uogos nuodingos. Žinoma, ir ožerškių uogomis galima apsinuodyti – šioje augalų gentyje yra nemažai rūšių, laikomų nuodingomis ir pavojingomis sveikatai, tarp jų ir minėtas dygliuotasis ožerškis (nors jame yra flavonoido apigenino, kuris veikia vėžio ląsteles). Tačiau dėl vaistinių savybių parduodamas uogas galima drąsiai valgyti.

Skaniausios ir naudingiausios yra uogos, užaugintos Kinijoje. Bet kokių vaisių kokybė priklauso nuo vietovės, kurioje jie užauginti. Tačiau jokių priežasčių laikyti kininius ožerškius kuo nors ypatingais nėra.

Šiaurės Amerikoje šio augalo randama apie 20 rūšių, dar maždaug 30 rūšių – Pietų Amerikoje, antrą tiek Afrikoje, dar 10 – Eurazijoje. Viena ožerškių rūšis auga Australijoje. Bet nuo to nei uogų sudėtis, nei poveikis sveikatai nesikeičia.

Ožerškių uogų nauda yra grynas pramanas. Tikrai ne viskas, kas pasakojama apie ožerškius, yra netiesa. Nors kai uogų populiarumas didėja ne dienomis, o valandomis, internetu galima nusipirkti klastočių – panašiai sudžiovintų raugerškių, sedulų uogų ir net spanguolių. Jos, beje, irgi naudingos sveikatai, bet ne tiek… Ką jau kalbėti apie tai, jog šių pigių klastočių auginimo, rinkimo ir paruošimo sąlygų niekas nekontroliuoja.

Gerai, bet ne visiems

Ožerškių uogų ekstraktai Kinijoje dažnai naudojami afrodiziakuose bei kitose vyrišką jėgą stiprinančiuose preparatuose.

JAV ir kai kuriose Europos šalyse papildai su ožerškiais irgi labai populiarūs, mat uogos (šviežios ar džiovintos, nesvarbu) ne tik gerina potenciją ir padeda laikytis dietų, bet ir:

• gerina miegą,

• palengvina depresiją,

• mažina cukraus kiekį kraujyje,

• gerina odos būklę,

• lėtina senėjimo procesus,

• mažina „blogąjį“ cholesterolį.

Jeigu nuspręsite vartoti ožerškių uogas, turėkite omenyje, kad jos tinka ne visiems ir ne visada – kad ir kas rašoma internete.

Ožerškiai draudžiami nėščiosioms ir maitinančioms motinoms, taip pat jeigu karščiuojate, sergate alergija ir skrandžio bei virškinimo trakto ligomis.

Kategoriškai draudžiama uogas valgyti ir esant žemam kraujo spaudimui.

Negalima vartoti ožerškių kartu su kraują skystinančiais vaistais, tokiais kaip varfarinas.

O štai „perdozavimo“ galite nesibaiminti. Jeigu valgysite uogas rekomenduojamais kiekiais, taip niekada nenutiks. Tačiau persistengti nereikėtų – nei su džiovintomis uogomis, nei su maisto papildais iš ožerškių, antraip viskas gali baigtis pilvo diegliais, pykinimu, diarėja ir nemiga.

Identiškus simptomus gali sukelti ir uogoms džiovinti naudojami konservantai, taigi prieš pirkdami pasidomėkite, kuo buvo apdoroti ožerškiai.

    Norite tikėkite…

Kinijos mokslininkai teigia, kad ožerškių uogos vis dėlto padeda atsikratyti antsvorio. Esą valgant jas organizmas pradeda gausiau išskirti natūralų augimo hormoną, kuris panaudojamas riebalams deginti ir kaulams bei jungiamiesiems audiniams stiprinti.
2004-aisiais Australijos spauda mirgėjo sensacingų pranešimų apie anticeliulitinį ožerškių uogų poveikį. Ir nors moksliniais eksperimentais toks jų poveikis įrodytas nebuvo, apie ožerškius, kaip apie priemonę nuo celiulito, iš tiesų galima išgirsti daug teigiamų atsiliepimų.
Trys būdai

Jeigu jokių apribojimų vartoti ožerškius jums nėra, uogomis galite drąsiai gardinti košes, sriubas, dėti į arbatą arba tiesiog mėgautis džiovintomis kaip desertu.
Rekomenduojama paros norma – 20 g ožerškių.
1-as būdas. Džiovintas uogas užpilkite šiltu vandeniu, trumpam palikite, tada uogas suvalgykite, o vandenį – išgerkite.
2-as būdas. 20 g uogų užpilkite 250 ml verdančio vandens, pagardinkite keliais lašais citrinų sulčių, palikite 10 minučių, paskui nukoškite ir gerkite.
Tai vienas iš daugybės ožerškių arbatos receptų, ir bene paprasčiausias. Teigiama, jog vieno puodelio arbatos per dieną visiškai pakanka, kad pajustumėte gydomąsias uogų savybes.
3-ias būdas. Šaukštas ožerškių uogų sėklų aliejaus tuščiu skrandžiu, užgertas nedideliu kiekiu vandens, pagerins medžiagų apykaitą ir išvalys organizmą. Yra tik viena bėda: įsigyti tokio aliejaus sunkiau nei uogų, o ir kainuoja jis nemažai.

The post Ožerškis: kas tiesa, o kas – ne? appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau nauji tyrimai rodo, kad cholesterolis gali būti ne tik „blogas“, bet ir itin svarbus smegenų sveikatai.

Ką mokslas sako apie didelio tankio lipoproteinų (DTL), dar vadinamų „geruoju“ cholesteroliu, poveikį kognityvinėms funkcijoms?

Tyrimas apie „gerojo“ cholesterolio vaidmenį smegenų sveikatai

Žurnale Journal of Clinical Medicine publikuotas tyrimas pateikia įrodymų, kad tam tikra cholesterolio rūšis – didelio tankio lipoproteinai (DTL), dar vadinami „geruoju“ cholesteroliu – gali turėti svarbią reikšmę palaikant smegenų sveikatą senstant.

Mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp DTL dalelių dydžio ir didesnio pilkosios medžiagos tūrio smegenų vaizdiniuose.

Deja, neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga, pasaulyje plinta.

Todėl mokslininkai nuolat ieško veiksmingų būdų apsaugoti smegenis ir pagerinti kognityvines funkcijas.

Atlikto tyrimo rezultatai leido manyti, kad DTL gali būti svarbi šios mįslės dalis.

„Šis tyrimas išplėtė DTL naudą už širdies ir kraujagyslių ligų ribų – jis parodė, kad DTL gali padėti išsaugoti pilkąją medžiagą ir apsaugoti nuo smegenų atrofijos vyresniame amžiuje“, – sako tyrimo autorius daktaras John Giacona, filosofijos mokslų daktaras, Pietvakarių medicinos centro (UT Southwestern) taikomųjų klinikinių tyrimų katedros docentas.

Kas yra „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis?

Žmogaus organizme išskiriami du pagrindiniai cholesterolio tipai:

MTL (mažo tankio lipoproteinai) – vadinamasis „blogasis“ cholesterolis, galintis kauptis arterijose ir didinti infarkto ar insulto riziką.

DTL (didelio tankio lipoproteinai) – „gerasis“ cholesterolis, kuris veikia kaip natūralus „valytojas“.

DTL keliauja kraujotaka, surenka „blogąjį“ cholesterolį ir perneša jį į kepenis, kur šis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.

Pastaraisiais metais mokslininkai itin daug dėmesio skyrė vadinamąjam DTL „ištekėjimo pajėgumui“ – gebėjimui pašalinti cholesterolį.

Įprasti lipidų tyrimai parodo bendrą DTL kiekį, tačiau neatskleidžia, kaip efektyviai jis veikia.

Pasak Giaconos, nors bendras DTL kiekio didinimas nebūtinai pagerina jo funkcionalumą, tyrimai rodo, kad dalelių dydis gali turėti lemiamos įtakos.

Tyrimo rezultatai

Kaip DTL dalelių dydis veikia smegenis?

Siekdami atsakyti į šį klausimą, mokslininkai septynerius metus stebėjo daugiau kaip 1800 suaugusiųjų (35–70 m. amžiaus) DTL lygį, funkcijas ir dalelių dydį.

Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo atliekami magnetinio rezonanso tyrimai, taip pat vertinamos dalyvių kognityvinės funkcijos.

Rezultatai parodė, kad geresnė DTL funkcija ir mažesnės jo dalelės buvo susijusios su didesniu pilkosios medžiagos tūriu bei geresnėmis kognityvinėmis galimybėmis vyresniame amžiuje.

Pilkoji medžiaga – tai smegenų audinys, atsakingas už atmintį, mąstymą ir judesių kontrolę.

Kai kurie tyrimai rodo, kad didesnis pilkosios medžiagos tūris siejamas su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis.

Šis darbas leidžia manyti, kad mažos DTL dalelės gali prasiskverbti pro hematoencefalinį barjerą ir padėti išlaikyti smegenų funkcijas bei apsaugoti nuo atrofijos.

Šios išvados atitinka ankstesnius tyrimus, kurie parodė, kad didesnė mažų DTL dalelių koncentracija siejasi su geresniais kognityviniais rodikliais vidutinio amžiaus moterims (nors šiuose tyrimuose nebuvo atlikta smegenų skenavimų).

Tyrimai tęsiami

„Deja, šis tyrimas turi ir trūkumų“, – sako dr. Álvaro Pascual-Leone, medicinos mokslų daktaras, Linus Health bendraįkūrėjas ir Harvardo medicinos mokyklos neurologijos profesorius.

Jis pažymi, kad, nepaisant pažangos, vis dar sunku tiksliai nustatyti, ar būtent DTL yra atsakingi už pilkosios medžiagos išsaugojimą, ar tai lemia kiti išoriniai veiksniai.

Nors tyrimo dalyviai buvo stebimi septynerius metus, duomenų dar nepakanka, nes pokyčiai ne visada vyksta tolygiai.

Be to, nors pilkosios medžiagos kiekis yra svarbus rodiklis, jis nėra tobulas smegenų sveikatos matas.

Jo tūris gali kisti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl hidratacijos.

„Kai kalbame apie atminties sutrikimus vyresniame amžiuje, svarbiau analizuoti konkrečias smegenų sritis, o ne bendrą pilkosios medžiagos tūrį“, – teigia dr. Joseph Masdeu, Hiustono metodistų ligoninės Nacionalinio Alzheimerio ligos centro direktorius.

Ateityje tyrimai turėtų sutelkti dėmesį į konkrečias smegenų sritis ir giliau ištirti, kaip DTL funkcija tiesiogiai veikia kognityvinius rezultatus.

Kaip išsaugoti smegenų sveikatą?

MTL ir DTL lygiai turi įtakos tiek kraujagyslių, tiek smegenų sveikatai – šis ryšys mokslo jau seniai patvirtintas.

Tačiau DTL poveikis pažinimo funkcijoms dar neatskleistas iki galo.

„Širdies ir kraujagyslių ligos mažina smegenų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis. Jei kraujagyslių funkcija optimizuojama, net esant kitoms ligoms žmogus gali funkcionuoti geriau, nei tikėtasi“, – sako Pascual-Leone.

Jis pabrėžia, kad širdies sveikatai itin svarbus gyvenimo būdas.

Cholesterolio lygiui reguliuoti, ypač esant aukštam MTL, padeda fizinis aktyvumas ir vaistai (statinai).

Siekiant išvengti Alzheimerio ligos, dr. Masdeu rekomenduoja laikytis Viduržemio jūros regiono dietos ar panašaus mitybos plano.

O dr. Giacona pataria vadovautis Amerikos kardiologų asociacijos rekomendacijomis dėl cholesterolio kontrolės – sveika mityba, aktyvus gyvenimo būdas ir reguliarus fizinis krūvis visada išliks patikimiausiais smegenų bei širdies sveikatos sąjungininkais.

The post Kaip veikia „gerasis“ cholesterolis appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau diskusijos apie tai, kuris produktas sveikesnis, neslūgsta jau dešimtmečius.

Taigi, iš ko šie produktai gaminami, kaip jie veikia sveikatą ir kada geriau naudoti vieną ar kitą?

Kuo skiriasi sviestas ir margarinas pagal sudėtį

Sviestas gaminamas plakant grietinėlę – riebiausią pieno dalį, kol ji suskyla į dvi dalis: riebalus (sviestą) ir pasukas. Tai vienas seniausių maisto produktų, vartojamų Europoje ir Azijoje jau tūkstančius metų.

Tai visiškai gyvūninės kilmės produktas, turintis daug sočiųjų riebalų (apie 60–70 proc.) bei cholesterolio.

Svieste taip pat aptinkamas butiratas (sviesto rūgštis) – trumpųjų grandinių riebalų rūgštis, kuri, pasak kai kurių tyrimų, gali turėti teigiamą poveikį žarnyno gleivinei, mažinti uždegiminius procesus ir skatinti gerųjų bakterijų veiklą.

Margarinas – tai augalinių riebalų ir vandens mišinys, skoniu, spalva, kvapu panašus į sviestą. Kad šie aliejai įgautų kietesnę, tepamą tekstūrą, taikomi įvairūs technologiniai procesai – hidrogenavimas, esterifikavimas ar frakcionavimas.

Margarine gali būti transriebalų – pavojingų junginių, tiesiogiai siejamų su širdies ligomis.

Tiesa, šiuolaikiniai gamintojai stengiasi jų kiekį sumažinti iki minimumo, ypač aukštesnės kokybės margarinuose.

Išvada: sviestas – tai natūralus pieno riebalas, o margarinas – perdirbtas augalinis aliejus su galimais priedais (emulsikliais, kvapiosiomis medžiagomis, dažikliais).

Sviestas ar margarinas – kas sveikiau?

Viskas priklauso nuo riebalų rūšies ir jų poveikio organizmui.

Sviestas ilgai buvo kaltinamas dėl širdies ligų, nes jo sočiosios riebalų rūgštys didina MTL („blogojo“) cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau pastaraisiais metais buvo atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad sviestas gali būti neutralus arba net šiek tiek naudingas, kai vartojamas saikingai ir įtraukiamas į sveikos mitybos kontekstą.

Be to, svieste yra riebaluose tirpių vitaminų A, D, E ir K, kurių organizmas kitaip nepasisavina.

Margarinas gali pasirodyti kaip lengvesnė alternatyva, ypač jei pagamintas iš nesočiųjų riebalų (pvz., saulėgrąžų ar alyvuogių aliejaus).

Tačiau jei jame yra transriebalų, net ir nedideliais kiekiais – tai didelis minusas.

Jie ne tik didina „blogąjį“ cholesterolį, bet ir mažina „gerąjį“ (DTL), o tai pavojinga kraujagyslėms.

Europos kardiologų draugijos rekomendacijos ragina riboti sočiųjų riebalų suvartojimą, ypač jei žmogus turi padidintą cholesterolio lygį ar širdies ligų riziką. Tokiu atveju margarinas gali būti tinkamesnis pasirinkimas.

Išvada: margarinas be transriebalų ir pagamintas iš kokybiškų aliejų gali būti palankesnis sveikatai už sviestą.

Tačiau dauguma prekyboje esančių margarinų nėra idealūs, todėl saikingai vartojamas sviestas – saugesnis pasirinkimas su aiškia sudėtimi ir žinomomis rizikomis.

Kaip atpažinti, ar margarinas turi transriebalų

Atidžiai skaitykite pakuotę ir sudėtį. Ieškok šių užrašų:

„Iš nerafinuotų aliejų“.

„Be hidrogenizuotų riebalų“. Užrašai „hidrogenizuoti aliejai“ arba „dalinai hidrogenizuoti riebalai“ – įspėja apie galimą transriebalų buvimą.

„Be transriebalų“ arba „0 g transriebalų“ – gera žinia, bet svarbu neapsigauti vien reklama – būtinai žiūrėk visą sudėtį.

ES ir Lietuvoje leidžiamama iki 2 proc. transriebalų nuo bendros riebalų masės – tai gali nebūti nurodyta tiesiogiai.

Tad net jei parašyta „0 g transriebalų“, mažas kiekis vis tiek gali būti.

Venkite pigių margarinų. Būtent juose, ypač pažymėtuose „konditeriniam kepimui“, dažniausiai aptinkama transriebalų.

Rinkitės augalinius sviesto pakaitalus (spread’us), o ne „sovietinio tipo“ kietus margarinus plytelėmis.

Atkreipkite dėmesį į importuotus produktus iš šalių, kur transriebalai uždrausti (pvz., Danija, Nyderlandai) – jie paprastai yra saugesni.

Kaip naudoti sviestą ir margariną virtuvėje

Viskas gana paprasta:

Sumuštiniams ir košėms – sviestas skanesnis, kvapnesnis, natūralesnis.

Kepiniams – margarinas dažnai suteikia reikiamą tekstūrą (ypač sausainiams, trapiai tešlai), nes jis geriau laiko formą ir neleidžia tešlai „plaukti“.

Kepimui keptuvėje – geriau naudoti augalinius aliejus, o ne sviestą ar margariną.

Išvada: sviestas – skoniui ir ypatingoms progoms, margarinas – kepiniams ir taupymui.

Ką rinktis – sviestą ar margariną?

Sviestas – natūralus, skanus, bet riebus produktas. Nedideliais kiekiais jis nėra kenksmingas, ypač jei likusi mityba subalansuota.

Svieste randama konjuguota linolo rūgštis (CLA), kuri, nors ir mažais kiekiais, sulaukia vis daugiau dėmesio dėl galimų antioksidacinių, priešuždegiminių ir net riebalų apykaitą reguliuojančių savybių.

Kai kurie tyrimai rodo, kad CLA gali padėti mažinti kūno riebalų masę bei gerinti metabolinę sveikatą.

Dar vienas įdomus aspektas – sviesto poveikis cukraus apykaitai ir žarnyno mikrobiotai.

Naujesni moksliniai tyrimai rodo, kad sviesto riebalai, ypač trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, gali turėti teigiamą įtaką žarnyno gleivinei, skatinti gerųjų bakterijų augimą ir mažinti uždegimą.

Tai gali būti svarbu žmonėms, siekiantiems pagerinti virškinimą ir bendrą sveikatą.

Margarinas gali būti labai naudingas sveikatai, jei tai kokybiškas produktas su subalansuota riebalų sudėtimi, papildytas vitaminais ir augaliniais steroliais, ir jei jame nėra transriebalų. . Tačiau tarp margarino produktų yra ir mažiau vertingų, todėl sudėtį būtina atidžiai skaityti.

Idealu: naudoti abu produktus pagal paskirtį, nepersistengti ir rinktis kokybiškus gaminius. Ne kiekvienas margarinas – blogis, ir ne kiekvienas sviestas – sveikata.

The post Sviestas ar margarinas: kas geriau? appeared first on Kauno savaitė.

Jis ne tik gardus, bet ir pasižymi visa puokšte naudų sveikatai, įskaitant apsaugą nuo vėžio, geresnį miegą ir netgi lėtesnį senėjimą.

Koks gi užkandis turimas omenyje? Žinoma, vynuogės.

81 proc. jų sudaro vanduo, tad porcija vynuogių – arba maždaug 22 uogos – neviršija 62 kalorijų, taigi yra idealus užkandis, kuris ir skysčiais aprūpina, ir nuslopina trauką kitam, nesveikam maistui.

Apsauga nuo vėžio

Daug kas vynuoges vadina „natūraliais saldainiais“, tačiau skirtingai nei saldumynai, jos trykšta maistingomis medžiagomis.

Vynuogėse yra daugiau kaip 1 600 skirtingų augalinių junginių, dauguma – pasižyminčių įspūdingomis antioksidacinėmis savybėmis. Tarkime, antocianinai: be to, kad suteikia raudonosioms vynuogėms jų sodrų atspalvį, jie dar kovoja su laisvaisiais radikalais – žalojančiais organizmo ląsteles ir galinčiais sukelti vėžį.

Resveratrolis vynuogėse mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį.

Raudonųjų vynuogių odelė ir sėklos ypač turtingos resveratrolio, garsėjančio antiuždegiminėmis savybėmis bei mažinančio širdies ir onkologinių ligų riziką.

Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyresniems kaip 50-ies suaugusiesiems, dvi savaites kasdien suvalgydavusiesiems po 150–450 g vynuogių, sumažėjo storosios žarnos vėžio požymių.

Tas pats tyrimas atskleidė, jog vynuogių sėklų ekstraktas gali slopinti krūties ir storosios žarnos vėžio ląstelių augimą bei plitimą (tiesa, tik laboratorijos sąlygomis dirbant su gyvūnais).

Parama širdžiai

Vynuogėse yra labai mažai natrio, tad jos puikiai tinka širdininkų, bandančių sumažinti kraujospūdį, dietai.

Bet uogose daug kalio, padedančio sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, bei polifenolių – ypač resveratrolio, kuris mažina kraujospūdį, „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir širdies ligų riziką.

2015-aisiais nustatyta, jog žmonėms, kurių cholesterolio kiekis per didelis, kasdien valgiusiems po tris porcijas vynuogių per dieną, pasibaigus 8 savaičių bandymui tiek bendras cholesterolio kiekis, tiek „blogasis“ cholesterolis buvo mažesnis.

Maistas smegenims

Tai irgi apie vynuoges.

2017 metais tyrėjai nustatė, kad suaugusiesiems, 12 savaičių iš eilės kasdien vartojusiems 250 mg papildo iš vynuogių, pastebimai pagerėjo kalbos įgūdžiai, atmintis, gebėjimas susitelkti.

Tais pačiais metais buvo padarytas ir dar vienas atradimas. Tyrime dalyvavę jauno amžiaus suaugusieji dėl to, kad 230 ml porcijomis gėrė vynuogių sultis, jau po 20 minučių sėkmingiau atlikdavo atminties testus ir būdavo geriau nusiteikę.

Pastarojo tyrimo autoriai mano, jog dėl vynuogėse esančio resveratrolio galių kovoti su laisvaisiais radikalais jos taip pat gali padėti apsaugoti nuo demencijos ir kognityvinių gebėjimų silpnėjimo, taigi ir nuo tokių ligų, kaip Parkinsonas, Alcheimeris.

Kovoja su amžėjimu

Ne kartą minėtas resveratrolis, kaip viena veiksmingiausių priemonių prieš oksidacinį stresą, gali padėti išlaikyti veido odą gaivią ir elastingą. Kuo mažesnė ląstelėms daroma žala, tuo ilgiau ją pavyksta išlaikyti tokią, mat antioksidantai padeda apsaugoti genus, atsakingus už ilgaamžiškumą ir sveiką amžėjimą.

Gerina miegą

Visi žinome, kad melatoninas padeda pagerinti miegą ir įveikti jo sutrikimus. Tačiau ne visi numanome, jog visai nebūtina vartoti tabletes, kad gautume dozę šio natūralaus hormono. Pakanka suvalgyti saują vynuogių – pavyzdžiui, vietoj deserto po vakarienės.

Kadangi vynuogėse yra melatonino, bet mažai kalorijų, jos itin tinkamas vakarui užkandis.

The post Vos 62 kalorijos – ir visos į sveikatą appeared first on Kauno savaitė.

Australijos mokslininkų studijos rodo, jog ilgalaikis ir nuoseklus šio produkto vartojimas gali ne tik sumažinti kraujospūdį bei reguliuoti kraujo lipidus, bet ir tapti strategiškai svarbia priemone siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką, ypač tarp žmonių, turinčių metabolinį sindromą.

Biologiškai aktyvūs junginiai – širdies sąjungininkai

Juodasis šokoladas, gaminamas iš kakavos pupelių, yra turtingas polifenoliais – ypač flavonoidais, kurie pasižymi antihipertenziniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu ir netgi antitromboziniu poveikiu. Vienas iš pagrindinių veikimo mechanizmų – azoto oksido (NO) sintezės skatinimas, kuris plečia kraujagysles, mažina trombocitų agregaciją bei teigiamai veikia jautrumą insulinui ir lipidų apykaitą.

Reguliarus juodojo šokolado vartojimas siejamas su mažesniu „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekiu ir didesniu „gerojo“ cholesterolio (DTL) lygiu. Be to, ne mažiau svarbus ir psichoemocinį foną gerinantis šokolado vartojimo aspektas – valgymo malonumas gali papildyti jo bendrą poveikį sveikatai.

Rizika mažėja, ypač vartojant reguliariai

Ankstesnės britų studijos atskleidė, kad asmenys, dažniau valgantys šokoladą, turi iki 37 proc. mažesnę riziką sirgti ŠKL ir 29 proc. mažesnę riziką patirti insultą. Švedijoje atlikti tyrimai papildė šiuos duomenis – nustatyta, kad vartojant bent dvi plyteles šokolado per savaitę, insulto rizika sumažėja apie 20 proc. Vis dėlto, pastebėta, jog kraujospūdį mažinantis poveikis yra laikinas ir trunka maždaug iki 18 savaičių – tai reiškia, kad naudingas efektas pasiekiamas tik reguliariai vartojant.

Ekonomiškai pagrįsta profilaktika

Australų mokslininkų tyrimo tikslas buvo įvertinti ilgalaikio juodojo šokolado vartojimo efektyvumą žmonėms, turintiems metabolinį sindromą, bet dar nesergantiems ŠKL ar diabetu. Tyrimas taip pat apėmė ekonominę analizę, siekiant įvertinti tokios intervencijos kaštų ir naudos santykį.

Naudojant Markovo modeliavimo metodą, buvo išanalizuoti 2013 asmenų duomenys. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius siekė 53,6 metų, jų vidutinis sistolinis kraujospūdis buvo 141,1 mmHg, bendras cholesterolis – 6,1 mmol/l, o vidutinė liemens apimtis – 100,4 cm. Nė vienas iš jų nevartojo antihipertenzinių vaistų ir dar nesirgo ŠKL.

Modeliavimo rezultatai parodė, kad kasdien suvartojant polifenolių kiekį, atitinkantį 100 g juodojo šokolado, per 10 metų galima būtų išvengti 85 ŠKL atvejų ir 15 mirčių (skaičiuojant 10 tūkst. populiacijos). Jei kiekvienas asmuo kasmet juodajam šokoladui išleistų po 42 JAV dolerius, viena išgelbėta gyvybė „kainuotų“ 52 500 dolerių – tai yra ekonomiškai pagrįsta, palyginti su daugeliu kitų intervencijų.

Šokoladas – ne vaistas, bet naudinga alternatyva

Pagal visuotinai priimtus sveikatos ekonomikos kriterijus, intervencija laikoma labai rentabilia, jei jos kaina neviršija 25 000 JAV dolerių už vieną laimėtą gyvenimo metus, o jei viršija 100 000 dolerių – ji laikoma ekonomiškai nepagrįsta. Nors juodojo šokolado intervencija kainuoja šiek tiek daugiau nei „aukso standartas“, ji vis dar patenka į rentabilumo ribas, ypač jei būtų pasiektas bent 80 proc. laikymosi režimas.

Mokslininkai daro išvadą, kad juodasis šokoladas – jei vartojamas reguliariai ir tinkamomis dozėmis – gali būti veiksminga ir ekonomiškai pagrįsta prevencinė priemonė žmonėms, turintiems metabolinį sindromą. Vis dėlto, jie pripažįsta, kad visuomenėje gali prireikti papildomų pastangų, siekiant pakeisti požiūrį į šią netradicinę, bet potencialiai veiksmingą priemonę.

The post Gardus sąjungininkas kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis appeared first on Kauno savaitė.

Antrasis populiariausias gėrimas pasaulyje po vandens, arbatos turi aibę privalumų įskaitant naudą širdžiai ir apsaugą kaulams.

Nuo žaliosios arbatos iki mėtų ir ramunėlių – kiekviena arbata, anot specialistų, turi ne tik savo unikalų skonį, bet ir poveikį sveikatai. Kaip žinoti, kuri iš jų sveikiausia būtent jums?

Visos arbatos į sveikatą

Kiekvienoje arbatoje yra kelių tipų sveikatai labai naudingų polifenolių – augalinės kilmės antioksidantų, tokių kaip katechinai, epikatechinai ir L-teanino amino rūgštis.

Nenuostabu, jog specialistai išskiria visą virtinę priežasčių gerti bet kokias arbatas:

Širdies ligos. Stebimieji tyrimai rodo, kad žalioji ir juodoji arbatos gali padėti apsisaugoti nuo širdies kraujagyslių ligų. Tiesa, jeigu juodosios arbatos gersite daugiau nei po 4 puodelius per dieną, apsauginis poveikis išnyks.

Diabetas. Išgeriant keturis arba daugiau puodelių arbatos per dieną mažėja antrojo tipo diabeto rizika. Sergantieji šio tipo diabetu gerdami žolelių arbatą gali pagerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę bei sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį jame.

Kaulai. Arbatos mėgėjų kaulų mineralinis tankis paprastai būna didesnis, o osteoporozės ir kaulų lūžių rizika – mažesnė, palyginti su tų, kas arbatos negeria.

Kognityvinė funkcija. Arbata siejama su mažesne kognityvinių sutrikimų, tokių kaip Alcheimerio liga ir demencija, rizika.

Parkinsono liga. Žmonės, išgeriantys 2 puodelius arba daugiau arbatos per dieną, mažiau rizikuoja ja susirgti.

Geriausia iš geriausių

Tokia sveikatai laikoma žalioji arbata.

Palyginti su tais, kurie išvis negeria arbatos, žaliosios arbatos mėgėjai mažiau serga gimdos gleivinės, plaučių, burnos ir kiaušidžių vėžių, net Hodžkino limfoma, širdies kraujagyslių sistemos ligomis, skundžiasi ligotu silpnumu ir kognityviniais sutrikimais, tokiais kaip demencija.

Cholesterolio mažintoja

Juodoji arbata turi daugiau kofeino nei žalioji, užtat mažiau katechinų. Bet tai nereiškia, kad jos naudos sveikatai menkos.

Tyrimai rodo, kad didelę širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką patiriantiems žmonėms geriant juodąją arbatą kraujyje mažėja „blogojo“ cholesterolio. Dar nuo jos stiprėja kaulai, protas būna budresnis.

Juodoji arbata taip pat siejama su mažesne infarkto, Parkinsono ligos, virškinimo trakto onkologinių ligų, reumatoidinio artrito rizika, net jei kai kuriais atvejais šio gėrimo poveikis gana kuklus.

Skrandžio ramintoja

Pipirmėčių arbata jau daugybę amžių naudojama kaip natūralus vaistas skrandžiui nuraminti, mat padeda įveikti pykinimą ir vėmimą.

Kaip ir kitos žolelių arbatos, ji neturi kofeino. Nors pipirmėčių arbata dar labai mažai tirta, žinoma, kad šio augalo lapeliuose esantis eterinis aliejus gali palengvinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus.

Ne tik padeda atsipalaiduoti

Vaistinių ramunėlių arbata dažniausiai vartojama kaip atsipalaidavimo priemonė ir neretai mišiniuose su kitomis žolelėmis: mėtomis, kinrožėmis, citrinžolėmis.

Ramunėlių arbata gali pagerinti miegą – ypač tiems, kas linkęs nubusti vidury nakties. Taip pat yra įrodymų, liudijančių šio gėrimo gebėjimą gerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę žmonėms, sergantiems antrojo tipo diabetu.

Įvairūs ramunėlių preparatai, įskaitant arbatą, labai pasitarnauja gydantis burnos mukozitą (burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimą), odos problemas, depresiją.

Nuo pykinimo

Šiam tikslui jau seniai geriausia laikoma imbierų arbata – tiek šviežių, tiek džiovintų.

Buvo atlikta keletas imbierų preparatų tyrimų ir kaskart paaiškėdavo, jog jie padeda palengvinti pykinimą nėštumo metu. Ilgainiui sužinota, kad imbierų arbata analogiškai gelbsti ir besigydančius nuo vėžio, kai kamuoja pykinimas ar vėmimas.

Galingu antiuždegiminiu poveikiu pasižymintys imbierai, be kita ko, padeda sumažinti trigliceridų, gerina kraujospūdį, palengvina osteoartrito simptomus.

Dar per mažai vertinama

Ulongas, anot specialistų, yra kažkur per viduriuką tarp žaliosios ir juodosios arbatos.

Ši arbata nėra taip išsamiai ištirta kaip kitos, tačiau išgeriant daugiau nei vieną puodelį ulongo per dieną ji gali padėti vyrams apsisaugoti nuo širdies kraujagyslių ligų.

Tad kurią gerti sveikiausia?

Atsižvelgiant į įspūdingas žaliosios arbatos naudas, vargu ar yra jos verta konkurentė. Todėl galima drąsiai sakyti, kad žalioji arbata – sveikiausia iš visų.

Bet jeigu jums ji dėl kokių nors priežasčių nepriimtina, yra aibė kitų sveikuoliškų arbatų be kofeino, pradedant pipirmėčių ir baigiant ramunėlių.

The post Geriausia arbata cholesteroliui mažinti appeared first on Kauno savaitė.

Cholesterolis dažnai laikomas pagrindiniu medicinos priešu, didžiausia grėsme širdžiai ir kraujagyslėms.

Bet ar tikrai jis toks pavojingas, kaip dažnai manoma?

Cholesterolis – statytojas, o ne griovėjas

Pradėkime nuo kelių faktų, kurie gali pakeisti jūsų požiūrį. Cholesterolis – tai ne tiesiog „kenksminga medžiaga“, o gyvybiškai svarbus junginys, be kurio mūsų organizmas sugriūtų kaip kortų namelis. Tai į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje, keliaujanti kraujotakos sistema. Maždaug 80 proc. cholesterolio pagamina kepenys, o likusią dalį gauname su maistu. Ir kam jis reikalingas? Ogi štai kam:

• Jis yra pagrindinė ląstelių membranų sudedamoji dalis, suteikianti joms lankstumo ir elastingumo.
• Cholesterolio gausu nerviniame audinyje, ypač smegenyse (be jo net galvoti būtų sunku!).
• Jis būtinas steroidinių hormonų – testosterono, estrogeno, kortizolio – sintezei.
• Be jo nepasigamina vitaminas D, o tai reiškia, kad gali susilpnėti kaulai ir imuninė sistema.

Taigi, jei manėte, kad cholesterolis yra absoliutus blogis, metas pergalvoti šį įsitikinimą.

Gerasis ir blogasis cholesterolis: kas yra kas?

Čia ir prasideda įdomiausia dalis. Pats cholesterolis organizme neklaidžioja – jį perneša lipoproteinai, tarsi transporto kapsulės. Taigi galima sakyti, kad cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalo. Ir čia atsiranda painiava: vieni lipoproteinai vadinami „geraisiais“, kiti – „blogaisiais“.

Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – „blogasis“ cholesterolis. Jie perneša cholesterolį kraujagyslėmis, o kai jo per daug, jis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir formuoja aterosklerozines plokšteles. Pasekmė – didesnė infarktų ir insultų rizika.

Didelio tankio lipoproteinai (DTL) – „gerasis“ cholesterolis. Jie surenka cholesterolio perteklių ir perneša jį atgal į kepenis, kur jis perdirbamas. Taip DTL apsaugo kraujagysles nuo užsikimšimo.

Svarbiausia ne bendras cholesterolio kiekis, o šių dviejų frakcijų balansas. Jei MTL yra per daug, o DTL – per mažai, tuomet tikrai verta susirūpinti.

Kada verta sunerimti?

Jei kraujo tyrimas rodo padidėjusį cholesterolio kiekį, tai dar nereiškia, kad laikas visą turtą užrašyti katinui ir maitintis vien duona ir vandeniu. Svarbiausia atkreipti dėmesį į MTL ir DTL santykį.

Optimalūs rodikliai:
DTL turėtų būti daugiau nei 1,0 mmol/l vyrams ir 1,2 mmol/l moterims.
MTL rekomenduojama laikyti žemiau 3,0 mmol/l.
Bendras cholesterolio kiekis neturėtų viršyti 5,0 mmol/l.

Jei „blogojo“ cholesterolio lygis viršija normą, o „gerasis“ yra per mažas, metas imtis veiksmų.

Ką daryti, jei balansas sutrikęs?

Pakoreguoti mitybą:
Riebus maistas – skanu, tačiau piktnaudžiavimas perdirbtais riebalais, greituoju maistu ir saldumynais blogina cholesterolio pusiausvyrą.

Daugiau judėti:
Fizinis aktyvumas didina „gerojo“ cholesterolio kiekį. Net paprastas kasdienis 10 000 žingsnių pasivaikščiojimas gali duoti puikių rezultatų!

Atlikti išsamesnius tyrimus:
Kai kuriais atvejais vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka – gydytojas gali rekomenduoti statinus ar kitus vaistus, padedančius kontroliuoti lipidų profilį.

Cholesterolis – ne pabaisa!

Cholesterolis nėra priešas, o svarbi organizmo dalis.

Taip, jo perteklius kenkia, tačiau svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą.

Neverta jo bijoti tarsi kažko siaubingo.

Verčiau vengti tingaus gyvenimo būdo, nesveiko maisto ir nepamiršti profilaktinių sveikatos patikrų.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neskirta diagnozėms nustatyti ar savarankiškai gydytis. Dėl sveikatos klausimų visuomet pasitarkite su gydytoju.

The post Cholesterolis – draugas ar priešas? appeared first on Kauno savaitė.