Daiktų išdėstymas, spalvų pasirinkimas, net televizoriaus vieta gali daug pasakyti apie jūsų įpročius, būdą ir nuotaiką.

Psichologai šį reiškinį vadina atspindžio interjero efektu: aplinka ne tik formuoja mus, bet ir atspindi mūsų vidinį pasaulį.

Jūsų namai – tarsi knyga, kurioje kiekviena detalė turi savo prasmę.

Ir jei mokate skaityti šias „puslapius“, apie žmogų galite sužinoti daugiau nei iš bet kurio pokalbio.

Televizorius kambario centre – jūs siekiate stabilumo ir ramybės

Kai televizorius tampa pagrindiniu kambario akcentu, tai išduoda jūsų meilę komfortui ir įpročiams. Jums svarbu, kad viskas būtų savo vietoje. Mokate atsipalaiduoti ir vertinate nuspėjamumą – vakarinis serialas jums tarsi asmeninis ramybės ritualas.

Didelis sofa – jūs šiltas ir svetingas žmogus

Plati sofa, jaukios pagalvėlės ir minkšti pledukai rodo, kad mėgstate, kai namuose susirenka artimieji. Jūs – svetingas, bendraujantis žmogus, mokantis sukurti jaukią atmosferą ir visai neprieštaraujantis, jei svečiai pasilieka ilgiau. Bendravimas jums – neatsiejama namų šilumos dalis.

Antklodės ir pledukai – jūs rūpestingas ir praktiškas

Jei svetainėje visada po ranka yra pledukas, tai ženklas, kad gebate kurti jaukumą ne tik sau, bet ir kitiems. Jums svarbu, kad kiekvienas jaustųsi patogiai. Tvarkingai sulankstyti pledukai rodo meilę tvarkai ir vizualinei harmonijai, bet ne šalčio kaina. O jei jie išmėtyti – tai ženklas spontaniškumo ir laisvės nuo griežtų taisyklių.

Knygos, augalai ir žvakės – jūs mąslus ir sąmoningas žmogus

Jums patinka, kai erdvė turi prasmę ir kuria nuotaiką. Svarbu, kad namai įkvėptų, padėtų atgauti vidinę pusiausvyrą. Esate linkęs į savianalizę, vertinate grožį smulkmenose ir mokate džiaugtis ramybe bei akimirka.

Netvarka – jūs gyvenate tikrą gyvenimą

Jei jūsų kambarys neprimena žurnalinio interjero, tai nėra trūkumas. Jūs tiesiog renkatės gyvenimą, kupiną veiklos, emocijų ir judesio, o ne nuolatinį tobulumo vaikymąsi. Jūsų namai gyvi – kaip ir jūs patys. Tačiau viskam yra ribos: jei netvarka tampa pernelyg didelė, tai gali būti rimtas signalas.

Užgriozdintas darbo stalas – jūs energingas ir kūrybingas

Tokie stalai priklauso žmonėms, kurių galvose nuolat verda idėjos. Jūs nebijote chaoso, nes mokate rasti tvarką savo tempu. Jūsų mintys lenkia rankas – jos tiesiog nespėja paskui jus.

Galerija ant sienų – jūs kūrybingas ir atviras pokyčiams

Jei ant sienų kabo nuotraukos, paveikslai, atvirukai ar vaikų piešiniai – jūs žmogus, kuris mėgsta įkvėpimą ir judėjimą. Pokyčiai jūsų negąsdina – jūs juos priimate kaip natūralią gyvenimo dalį ir randate džiaugsmą naujose istorijose. Jūs kolekcionuojate ne tik daiktus, bet ir akimirkas.

Šeimos nuotraukos – jūs vertinate artumą ir prisiminimus

Tokios detalės rodo, kad jums svarbūs santykiai ir atmintis. Jūs jaučiate ryšį su artimaisiais ir semiatės iš jo stiprybės. Jūsų namai – ne tik vieta, bet ir šeimos tąsa.

Minimalizmas – jūs nepriklausomas ir laisvas nuo pertekliaus

Jei kambaryje nedaug baldų ar dekoro, tai reiškia, kad vertinate laisvę ir lengvumą. Jums patogu gyventi su mažiau, jūs nebijote pokyčių ir mokate paleisti. Jūsų namai – tai erdvė, kurioje galima kvėpuoti ir pradėti iš naujo.

Jūsų namai – tai jūsų atspindys.

Jie neturi būti tobuli, nes jau yra tokie – tobulai panašūs į jus.

The post Kas namų interjere išduoda jūsų charakterį ir įpročius? appeared first on Kauno savaitė.

Jie primena mūsų kūno pasus: juose užfiksuota daugiau, nei galvojame — sveikatos ypatumai, profesija, įpročiai, net hormonų pokyčiai.

Įdomus faktas: koalų pirštų atspaudai tiek panašūs į žmogaus, kad po mikroskopu juos beveik neįmanoma atskirti. Viename Australijos tyrime policija pirmiausia neteisingai palaikė koalos pėdsakus žmogaus!

Mokslas išmoko „skaityti“ tuos raštus kaip gyvenimo puslapius — ir daro tai vis tiksliau.

Pirštų atspaudai ir sveikata: ką galima „perskaityti“ apie ligas ir genus

1. Genetinės savybės.

Pirštų raštai formuojasi dar vaisiaus vystymosi metu — maždaug 10–24 nėštumo savaitę.

Juos lemia dešimčių genų veikla, atsakinga už odos ir nervų sistemos vystymąsi.

Žmonėms su tam tikromis retomis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ar Downo sindromu, raštai dažnai turi charakteringų ypatybių. Tai leidžia naudoti dermatoglifiką (odos raštų mokslą) kaip papildomą diagnostikos įrankį.

Pavyzdžiui, sergant Downo sindromu dažniau sutinkamos skersinės delno raukšlės ir paprastesni lanko tipo raštai; Klinefelterio sindromo atveju kartais aptinkami neįprastai ilgi gumbai.

Tokie požymiai nėra lemiami diagnozei, bet gali suteikti genetiko užuominą.

2. Endokrininiai ir fiziologiniai signalai.

Tyrimai rodo, kad pirštų rašto tipas (kilpos, lankai, spiralės) gali būti susijęs su vidaus sekrecijos liaukų veikla.

Pavyzdžiui, spiralinius raštus turintiems žmonėms dažniau fiksuojami hormono, susijusio su stresu, svyravimai, o lanko tipo raštai asocijuojami su santykinai stabilesne nervine reguliacija.

Spiralės dažnai sutinkamos tarp geresnę smulkiąją motoriką turinčių asmenų, o lankai kartais koreliuoja su didesne atsparumu stresui. Tiesa, tiesioginė priežastinė grandinė kol kas neįrodyta — duomenys intriguoja, bet reikalauja papildomų tyrimų.

Yra ir ryšys su širdies bei kraujagyslių sistema: reta smiliaus (mažojo piršto) rašto variacija kartais pastebima tarp asmenų, turinčių didesnę hipertenzijos riziką.

Tokie duomenys dar nenaudojami įprastinėje klinikinėje praktikoje, tačiau yra aktyviai nagrinėjami.

Be to, ant pirštų lieka prakaito ir riebalų pėdsakai, kuriuose aptinkama cheminė informacija.

Iš jų galima nustatyti padidėjusį kortizolio (streso hormono) lygį, kofeino, nikotino ar tam tikrų vaistų pėdsakus — tarsi trumpąją kroniką, kuo žmogus gyveno pastarąsias valandas.

Ką atspaudai sako apie profesiją, įpročius ir gyvenimo būdą

Pirštų atspaudai yra ne tik biologiniai, bet ir „socialiniai“ — jie atspindi, kuo dažniausiai dirbate arba rankomis naudojatės.

1. Profesija pagal atspaudą. Mechanikai, muzikantai, statybininkai, juvelyrai — kiekviena profesija palieka savitą „antspaudą“: įbrėžimai nuo įrankių, nudilimai, pakeistas mikroreljefas.

Patyręs kriminalistas gali pagrįstai spėti apie asmens veiklą.

Pavyzdžiui:

• muzikantų ir amatininkų linijos dažnai būna nupoliruotos arba pažeistos dėl nuolatinio trinimosi — gumbai tampa mažiau išreikšti;
• mechanikų ir statybininkų atspaudai gali turėti mikroįtrūkimų ir išlygintų vietų nuo kontakto su įrankiais ar alyvomis;
• net biuro darbuotojai kartais turi specifinius „skaitmeninius“ pėdsakus — nuo nuolatinio darbo su jutikliniais ekranais ar klaviatūra.

2. Įpročiai ir gyvenimo būdas. Dažnas kontaktas su tirpikliais, tepalais, cigaretėmis ar kosmetika palieka charakteringą cheminį pėdsaką — jis padeda nustatyti, kuo žmogus pastaruoju metu naudojosi.

3. Elgesio žymenys. Pirštų nusidėvėjimas ir mikropažeidimai kartais koreliuoja su smulkia motorika ir rankų įgūdžiais — todėl atspaudai gali netiesiogiai rodyti, kiek žmogus „mikliapirštis“.

Cheminis atspaudų tyrimas leidžia nustatyti, kokius daiktus asmuo neseniai liestis: kosmetiką, maistą, kurą, vaistus ar net muilo tipą.

Dėl to kriminalistai vis dažniau naudoja atspaudus ne tik identifikacijai, bet ir veiksmų sekos atkūrimui.

Ar pavojinga atiduoti pirštų atspaudus — ir kaip jais gali sekti?

Kai jūsų atspaudai patenka į duomenų bazę (valstybinę, migracijos tarnybos, darbdavio ar privačios įmonės), jie susiejami su asmens byla: paso duomenimis, nuotraukomis, prieigos prie duomenų leidimų istorija.

Modernios atpažinimo sistemos (pvz., AFIS — automatinės identifikavimo sistemos) leidžia greitai rasti sutapimus milžiniškuose duomenų masyvuose.

Ką tai suteikia valstybėms ir įmonėms: greitas tapatybės nustatymas, spartesnis prieigos kontrolės mechanizmas, nusikaltimų tyrimai, patikros priėmimo į darbą ar vizų išdavimo metu.

Rizikos:

• jeigu duomenų bazė nuteka, piktavaliai gali klonuoti atspaudus (pvz., 3D atspaudų formos) ir apvilioti biometrines užraktų sistemas ar atrakinti įrenginius;
• susieti įrašai leidžia atkurti jūsų judėjimą ir veiklas — kur ir kada naudojote prieigą (pvz., viešuoju transportu, įėjimai, sienos kirtimai);
• autoritarinėse sistemose arba kryžminio duomenų naudojimo atvejais atspaudai gali tapti masinio stebėjimo ir persekiojimo įrankiu (identifikuoti žmogų nuotraukoje, prieiti prie jo kelionių, pirkimų istorijos ir pan.).

Jei jūsų prašo pateikti pirštų atspaudus — įsitikinkite, kad jie saugomi patikimoje, ribotai prieinamoje saugykloje, o ne viešame registre.

Techninė detalė: daugelis paslaugų teikėjų saugo ne atspaudo nuotrauką, o šabloną (template) — matematinę atvaizdo reprezentaciją, kuri teoriškai nėra atstatoma į pradinį atspaudo vaizdą.

Tai sumažina riziką, bet nepadaro šio būdo visiškai saugiu: šablonus galima sulyginti ir tam tikrais atvejais rekonstruoti.

Taigi būkite atsargūs su jums gamtos išduota tapatybės kortele.

The post Ką gali pasakyti pirštų atspaudai apie jus? Nustebsite appeared first on Kauno savaitė.

Raidės šoka ar rikiuojasi kaip kareiviai, eilutės kyla į viršų arba liūdnai leidžiasi žemyn, o spaudimas popieriuje tarsi užsimena: prieš jus – pasitikintis lyderis ar atsargus svajotojas.

Rankraštis – tai kur kas daugiau nei tik informacijos perdavimo būdas.

Tai – asmenybės atspindys, kuriame užkoduoti įpročiai, emocijos ir net charakterio bruožai.

O jei žinote, kur žiūrėti, apie žmogų galite sužinoti daugiau, nei jis pats pasiruošęs atskleisti.

Kas yra grafologija?

Norite suprasti, kas prieš jus – uždaras intravertas ar vakarėlių siela?

Kai kurie žmonės vis dar tiki, kad atsakymą galima rasti… rašysenoje.

Taip, tose pačiose padrikose raidėse, kurias paliekame ant popieriaus.

Tačiau svarbu žinoti: grafologija – įdomus reiškinys, tačiau moksliškai gana silpnas.

Jos rimtai nepripažįsta nei psichologai, nei mokslininkai.

Tad jei norėsite pagal raides iššifruoti kieno nors charakterį, žiūrėkite į tai kaip į žaidimą, o ne kaip į nenuginčijamą tiesą.

Ką apie žmogų gali atskleisti jo raštas?

Jei vis dėlto norite pažaisti detektyvą, pradėkite nuo paprasto eksperimento.

Paprašykite žmogaus parašyti kelis pastraipų sakinius ant švaraus popieriaus lapo – be linijų, diktavimo ir skubėjimo.

Geriausia, jei jis naudotų mėgstamą rašiklį.

Nepasitenkinkite vienu lapu: raštas smarkiai priklauso nuo nuotaikos, nuovargio ar net oro.

Šiandien – užtikrintas ir tvirtas spaudimas?

Galbūt žmogus gerai išsimiegojo.

Rytoj – netvarkinga ir silpna rašysena?

Gali būti, kad pramiegojo žadintuvą.

O dabar – įdomiausia dalis: interpretacija

Didelės raidės – atvirumas, dėmesio poreikis;

Mažos raidės – susikaupimas, poreikis tylai ir ramybei;

Pasvirimas į dešinę – emocijos veržiasi per kraštus;

Vertikalus raštas – savitvarda ir emocinis stabilumas;

Pasvirimas į kairę – polinkis į prisiminimus ar nepalankumas artimam bendravimui;

Stiprus spaudimas – užsispyrimas, ryžtingumas;

Silpnas spaudimas – jautrumas, emocionalumas.

Net tarpai tarp žodžių gali ką nors pasakyti:

Platus tarpas – mėgsta asmeninę erdvę;

Siauras tarpas – ieško artumo arba tiesiog rašo padrikai.

Charakterio užuominos pasirašant

Nepraleiskite ir parašo. Jei jis labai skiriasi nuo pagrindinio teksto, grafologai spėja: žmogus viešumoje ir asmeniniame gyvenime elgiasi skirtingai.

Bet būkime sąžiningi – gal jis tiesiog skubėjo arba rašiklis pradėjo strigti.

Štai kodėl bet kokias išvadas vertėtų vertinti atsargiai. Geriausia – kaip hipotezę.

Pastebėjote tendenciją?

Pasiteiraukite, pabendraukite, pasidomėkite giliau. Nedėkite diagnozės vien dėl kreivos „g“ raidės.

Ir svarbiausia: charakteris – tai ne matematinė formulė, o raidės jo tikrai neišduoda su šimtu procentų tikslumu.

Raštas greičiau atspindi žmogaus dabartinę būseną ir įpročius, o ne jo sielos portretą.

Tačiau jei žiūrėsite į tai su trupučiu humoro, svetimų „karakulių“ analizė gali tapti smagiu ir net naudingu užsiėmimu – pavyzdžiui, kaip originalus būdas pradėti pokalbį.

The post Ką apie jus gali pasakyti jūsų raštas? Galbūt daugiau, nei manote appeared first on Kauno savaitė.

Visiems žinoma, kad nuolat patiriant stresą galima susirgti skrandžio opa. Bet kas galėjo pamanyti, kad linksmuoliai dažniau patenka į avarijas?

Kalta ne vien aplinka?

Kai kurie psichologai mano, kad žmogaus charakteris – tai genų ir aplinkos poveikio rezultatas. Nepaisant tokio tandemo nenuspėjamumo, mokslininkai vis dėlto aptiko tam tikras paraleles tarp to, koks yra žmogaus charakteris, ir kokias ligas jis lemia.

Aišku, kiekvienas mūsų esame, perfrazuojant žinomą frazę, savo charakterio kalvis, tad ligų klasifikavimą pagal ligonio būdą turbūt reikėtų laikyti labai sąlyginiu. Tačiau toje klasifikavime, kaip ir visur, yra šioks toks tiesos krislas.

Optimistams – nutukimas

Tiesą sakant, ši išvada net nėra nauja. Lengvai į gyvenimą, save pačius ir aplinkinius žiūrintys žmonės sugeba rasti malonumų visur kur. Ir, aišku, lengviausiai jį randa maiste.

Tačiau linksmuoliams gresia ne tik nutukimas, bet ir ankstyva mirtis, pavyzdžiui, dėl nelaimingo atsitikimo. Japonai ekspertai, tyrę ryšį tarp šių dviejų dalykų, priėjo prie išvados, kad optimistai dažniau linkę tenkinti savo kaprizus ir neadekvačiai vertinti probleminę situaciją: na, kas gi blogo man gali nutikti? Todėl nutrūktgalviškai leidžiasi į visus nuotykius, taip pat ir kelyje.

Amerikiečiai mokslininkai paskelbė išsiaiškinę, kad žvalūs, džiugūs vaikai užaugę dažnai pradeda pernelyg daug rūkyti ir piktnaudžiauti alkoholiu. Vėlgi tik dėl to, kad pataikauja savo silpnybėms.

Žinoma, terminas „optimistas“ nėra labai tiksliai apibrėžtas. Be to, jų požiūris į save, savo įgeidžius daug priklauso nuo intelekto ir išsilavinimo.

Viena vertus, kuo daugiau žmogus žino, tuo yra atsargesnis ir rečiau pasiduoda žalingų įpročių traukai. Kita vertus, kuo didesni optimistai esame, tuo didesnė tikimybė, kad, nepaisant visų žinių, numosime ranka į bet kokią riziką sveikatai – juk velnias negriebs!

Pesimistams – opa ir spuogai

Pesimistų gyvenimas nė kiek ne lengvesnis. Tik juos kamuoja kiek kitokios sveikatos problemos. Pavyzdžiui, jau minėta skrandžio opa.

Sielodamiesi dėl dar net nenutikusių smulkmenų tokie žmonės išgyvena tikras pragaro kančias, todėl nereguliariai maitinasi, prastai miega ir, deja, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu.

Visa tai didina skrandžio rūgštingumą, to rezultatas neretai būna prakiuręs skrandis.

70–80 proc. pesimistų anksčiau ar vėliau gauna skrandžio opą.

Rimtais moksliniais tyrimais įrodyta, kad 70–80 procentų pesimistų anksčiau ar vėliau gauna skrandžio opą.

Vadinamasis streso hormonas kortizolis sveikatos irgi nestiprina. Priešingai – provokuoja galvos skausmus ir šlapimo pūslės infekcijas bei spuogus.

Vidinis pesimistų pasaulis, anot psichologų, dažnai būna strigęs kažkokiame viename negatyviame gyvenimo taške. Šis žmonių tipas yra bene labiausiai linkęs sirgti psichosomatinėmis ligomis. Ir jiems sunku atsisakyti savo įpročių – net pačių žalingiausių.

Agresyviems – hipertonija ir vėžys

Mokslinių tyrinėjimų statistika sausa ir negailestinga: priešiškai nusiteikusios, agresyvios moterys priklauso krūties vėžio rizikos grupei, vyrams gresia susirgti žarnyno vėžiu.

Ir tik dėl to, kad emocijų išraiška slopina savo imuninės sistemos veiklą.

Be to, pyktis 50 procentų didina širdies ligų riziką, nes šis jausmas stiprina ir greitina reakciją į stresą.

O hormono kortizolio perteklius organizme didina kraujospūdį ir tankina širdies plakimą.

Žmonės, gyvenantys spaudžiami nesibaigiančio įtampos, galiausiai tampa priklausomi nuo pykčio ir streso hormonų, kuriuos gamina jų organizmas. Tam tikra prasme jie gyvi vienu adrenalinu. Nereikia būti mediku, kad suprastum, jog ilgai taip tęstis negali: nuolatinės hormonų ir imuninės sistemos perkrovos bet kurią akimirką gali jas „sudeginti“.

Droviems – insultas

Namisėdos, intravertai ir šiaip drovūs žmonės 50 procentų dažniau patiria insultą arba infarktą. Ir dažniau tampa įvairių infekcijų taikiniais.

Dėl uždaro gyvenimo būdo jie rečiau bendrauja su kitais žmonėmis ir į viską, kas nauja, reaguoja kaip į stresą. Taigi faktiškai kiekviena pažintis jų imunitetui grasina nauju negalavimu.

Uždari žmonės būna linkę į savigraužą, tačiau tai dar, pasirodo, nėra blogiausia. Jie – mėgėjai ieškoti savyje ligų, paprastai net neegzistuojančių, gerti saujomis tabletes, imunitetą gerinančius preparatus ir vitaminus taip ne stiprindami, o priešingai – silpnindami organizmą. Ko stebėtis, kad prie jų kimba visokios ligos?

Grėsmė – mes patys?

Taip pat yra manoma, kad šykštuolius dažniau nei kitus žmones kamuoja galvos skausmai ir insultai. Ir kaltas dėl to vėl yra hormonas kortizolis, nes baimė išsiskirti su pinigais juk irgi sukelia stresą.

O goduoliai, norintys visko, daug ir iš karto, paprastai turi silpną imunitetą, kenčia dėl vidurių užkietėjimo ir išvis turi problemų su žarnynu.

Bailių silpnoji vieta – inkstai. Iš baimės į kraują patenka didesnės nei turėtų adrenalino bei noradrenalino dozės, ten pradeda irti ir išskiria gana toksiškas medžiagas. Vienintelis jas galintis pašalinti organas yra inkstai, tad jei nuolat ko nors bijoma, panikuojama, jie gali ir persidirbti.

Ilgesio, liūdesio ar nuobodulio kamuojami žmonės turi kvėpavimo problemų. Nepatenkintieji savimi ir gyvenimu net gali susirgti astma.

     Emocijos, kurios saugo sveikatą

Lengvai bendraujantys ir emocingi žmonės – ekstravertai – yra labiau apsaugoti nuo širdies ligų nei kiti. Tą tvirtina išsiaiškinę italai mokslininkai iš Milano universiteto.
Jie taip pat tvirtina pastebėję, jog žmonės, mokantys pasidalyti savo problemomis su kitais, greičiau jų atsikrato. Todėl net susirgę pasveiksta greičiau (veikiausiai dar ir dėl to, kad ekstravertai atviriau išsipasakoja apie savo negalavimus gydytojui). Jautrūs, geraširdžiai, švelnūs žmonės taip pat mažiau rizikuoja patirti infarktą, nes jų organizme streso ir pykčio hormono kortizolio kiekis niekada nepasiekia grėsmingos ribos.

The post Charakteris, lemiantis mūsų ligas appeared first on Kauno savaitė.