Česnakų niekaip nepavadintume ypač kaprizinga kultūra. Tačiau juos auginant taip pat gali kilti bėdų, apie kurias pirmiausia signalizuoja pasikeitusi laiškų spalva bei išvaizda.

Ir šias problemas būtina išspręsti kuo greičiau, kad neprarastume derliaus. Ypač, jeigu tokios nepageidautinos permainos česnakus lysvėse ištinka pavasarį, kai apie derliaus ėmimą dar nėra net kalbos.

Apatinių laiškų pageltimas kartu su viršutinių džiūvimu gali liudyti visišką česnakų subrendimą – tą žino visi augintojai. Geltimas dabar, sezonui tik prasidedant, tikėtina, yra kažkokios bėdos požymis.

O kokios būtent ir kaip ją spręsti, dabar ir pasigilinkime.

Orų išdaigos

Mūsų orai nepasižymi stabilumu, ypač tai pasakytina apie pavasario ir rudens sezonus.

Vis sugrįžtančios šalnos daugeliui vietovių būdingos ne tik visą gegužės mėnesį – kartais jų pasitaiko net pirmosiomis birželio dienomis.

Pavasario viduryje pasodintų česnakų laiškai gali nukentėti nuo minusinės temperatūros – ir tai dar geruoju atveju, jeigu tokios naktinės šalnos bus trumpalaikės.

Jei taip ir nutiko ir laiškai prarado stangrumą bei pagelto būtent dėl staigaus atvėsimo, jums telieka tikėtis, kad pažeidimai nėra sunkūs. Pabandykite gausiai nupurkšti sodinukus antistresiniais preparatais ir laukite, kol atsinaujins normalus augimas.

Kad ateityje analogiška situacija nepasikartotų, išgirdę šalnų prognozes česnakų lysves būtinai uždenkite agrotekstile arba užberkite puriu mulčio sluoksniu (šiaudais ar pan.).

Netinkama agrotechnika

Jei su orais pavasarį viskas gerai – jokių ekstremalių nukrypimų, tačiau augalai lysvėse vis tiek geltonuoja, gali būti, kad priežiūros klaidų darote jūs patys.

Kai gelsti pradeda vos iš po žemės prasikalę česnakų daigai, labiausiai tikėtina, kad klaidų buvo padaryta dar sodinimo etape. Pavyzdžiui, pasirinktas netinkamas skiltelių sodinimo gylis.

Arba nepataikyta su sodinimo data (tiesa, ji daug aktualesnė žieminiams česnakams, kurie sodinami rudenį).

Kada paprastai sodinami česnakai? Žieminiai – tradiciškai nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio, bet dabar neretai ir lapkritį, likus 3–4 savaitėms iki dirvos įšalimo.

Vasariniai – balandį arba gegužės pradžioje, kai tik nutirpsta sniegas ir dirva įšyla iki 6–8 laipsnių.

Rudenį pasodinus per anksti ir vyraujant šiltiems orams, skiltelės gali pradėti dygti, o žiemą taip ir deramai nepasnigus, česnakų ūgliukai rizikuoja sušalti. Pavasarį jų laiškai atrodys nusilpę, pageltę.

Kad to išvengtumėte, česnakų niekada neskubėkite sodinti. Orientuokitės į faktinius orus už lango ir pasidomėkite ilgalaike prognoze, užuot laikęsi iš senelių paveldėto sodinimo grafiko – tai buvo kiti laikai, kiti orai.

Gylio klausimas

Kokiame gylyje derėtų sodinti česnakus?

Vasariniams česnakams tinkamas gylis – 5–7 cm.

Žieminių česnakų sodinimo gylis rudenį gali svyruoti nuo 7–8 cm iki 10–12 cm – priklausomai nuo skiltelių dydžio.

Tai svarbus skirtumas, nes jeigu sodinant žieminius česnakus skiltelės įterpiamos nepakankamai giliai ir sodinukai nemulčiuojami durpėmis ar nukritusiais lapais, šaltą besniegę žiemą augalai rizikuoja sušalti.

Ir priešingai, jeigu česnakai pasodinami per giliai, vasariniams bus sunku prasikalti į paviršių, o žieminiams teks dygti per iki galo neįšilusią dirvą, kai jų šaknų sistema dar prastai funkcionuos. Tokiu atveju ūgliai ir laiškai taip pat gali nusilpti bei pageltonuoti.

Panašioje situacijoje vėl gali padėti augalams skirti adaptogenai. O pasodinus per sekliai – dar ir mulčiavimas (pavyzdžiui, maistingu humusu).

Rūgštelės nemėgsta

Tokie patys simptomai gali pasireikšti ir pasodinus česnakus į netinkamo rūgštingumo dirvą.

Ši kultūra teikia pirmenybę neutraliam dirvožemiui, tad rūgštingumui pastebimai padidėjus česnakai ima lėčiau augti ir geltonuoti. Kadangi negali visiškai pasisavinti visų reikalingų maistinių medžiagų.

Todėl prieš sodindami česnakus būtinai patikrinkite žemės rūgštingumą lysvėse. Jei reikia, pakoreguokite jį, kad būtų kuo artimesnis neutraliam.

Pavyzdžiui, į sukastą dirvą įterpkite kalkių (rudenį), kreidos arba dolomitmilčių su pelenais (pavasarį).

Įterpimo norma priklauso nuo dirvos rūgštingumo rodiklio ir pasirinktos priemonės.

Dar dvi priežastys

Jei česnakų laiškai geltonuoja ne daigų stadijoje, o jau ūgtelėje, atkreipkite dėmesį į česnakų lysvių laistymą ir tręšimą.

Reguliarus vienodas drėkinimas be vandens tvenkimosi ir be dirvos perdžiūvimo – štai ko reikia česnakams vegetacijos metu. Jei drėgmės trūksta, pradės džiūti laiškų galiukai (dažniausiai pradedant nuo apatinių). Jeigu drėgmės bus per daug – dėl laistymo grafiko pažeidimų ar nuolatinių kritulių, – lapai praras stangrumą, suguls ir ilgainiui pageltonuos.

Česnakus laistykite saikingai (kartą per savaitę užpilkite maždaug po 5 litrus vandens ant vieno kvadratinio metro lysvės) ir nepamirškite po laistymo supurenti dirvos.

Jei nepalankūs orai užsitęsė ir lysvė yra nuolat drėgna, kad dirvožemis greičiau išdžiūtų, purenkite jį kuo dažniau. Galite net iškasti griovelius vandeniui nutekėti.

Česnakų laistymas nutraukiamas likus maždaug mėnesiui iki numatomos derliaus ėmimo pradžios – kad česnakų galvutės apdžiūtų ir gerai laikytųsi per žiemą.

Makro– ir mikroelementų, tokių kaip azotas, kalis, magnis ir kiti, stygius taip pat gali sukelti jaunų česnakų laiškų geltonavimą.

Sulyginkite tą geltonį su kitais galimais požymiais – lėtesniu augimu, laiškų smulkėjimu ar sukimusi, šviesių gyslių atsiradimu, nudegusiais laiškų kraštais ir panašiai, – kad nustatytumėte, būtent kokių medžiagų česnakams trūksta. Ir pasistenkite šį trūkumą kompensuoti palaistydami šaknis atitinkamų trąšų tirpalais.

Ligos ir kenkėjai

Geltonuoti, džiūti, taip pat pasidengti įvairios išvaizdos ir dydžio skylutėmis ar dėmėmis česnakų laiškai gali ir dėl grybelinių, virusinių bei bakterinių infekcijų arba kenkėjų daromos žalos.

Pavyzdžiui, česnakus užpuolus rūdimis, ant laiškų ir stiebelių atsiranda smulkių, iškilių šviesiai geltonos arba ryškiai oranžinės spalvos pagalvėlių, kurios vėliau pajuoduoja.

Baltuoju puviniu sergančių česnakų laiškai geltonuoja ir nunyksta. Kartu pasirodo baltos apnašos su juodais taškeliais.

Esant netikrajai miltligei (peronosporozei), apatinėje laiškų pusėje ir stiebų viršūnėse atsiranda šviesiai geltonos dėmės, pasidengusios pūkuotomis apnašomis.

Mozaikai būdingos chaotiškai išsidėsčiusios geltonos dėmės, taškeliai ir išilginiai ruožai, o rudasis dėmėtumas ant pageltusių laiškų gali liudyti apie fuzariozę, bakterinį puvinį ir kitas ligas.

Kalbant apie kenkėjus, česnakus gali pulti svogūninės musės, tripsai, nematodai, lapgraužiai ir česnakinės erkės.

Kovoti su jais reikėtų naudojant specializuotus fungicidus, insekticidus, akaricidus ir kitas priemones. Tačiau virusinėms ligoms ir kai kuriems kenkėjams, kaip kad stiebiniai nematodai, veiksmingų naikinimo priemonių nėra. Todėl sergančius augalus būtina pašalinti iš lysvės, o ateityje ypatingą dėmesį skirti prevencinėms priemonėms: sėjomainai, sėjinukų dezinfekavimui, augalų likučių pašalinimui iš sklypo laiku ir kt.

Ir dar vienas patarimas iš patyrusių augintojų.

Kad ateityje česnakai mažiau sirgtų, sodindami juos duobelių ar vagelių dugną išklokite plona 3–5 mm smėlio „pagalve“ – tai sumažins puvinio bei grybelinių infekcijų atsiradimo riziką.

Pačias skilteles prieš sodinimą būtinai apdorokite fungicidu ir apdžiovinkite.

Kaip įsitikinote, priežasčių, kodėl česnakai lysvėje pageltonuoja jau gegužę, gali būti nemažai, tačiau dauguma jų lengvai pašalinamos, jei skiriamas reikiamas dėmesys augalams ir laikomasi taisyklingos agrotechnikos.

     Naudinga žinoti

Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, česnakus rekomenduojama patręti kalio ir fosforo trąšomis.
Fosforas yra atsakingas už maistinių medžiagų apykaitą ir jų transportavimą į svogūnėlį. Be fosforo česnako galvutė užauga maža, išpurijusi ir nepakankamai išsivysčiusi, o laiškai įgauna violetinį atspalvį.
Kalis ilgina česnakų sandėliavimo laiką bei atsparumą grybelinėms ligoms (fuzariozei, kaklelio puviniui). Trūkstant kalio, laiškų pakraščiuose atsiranda „nudegimų“, viršūnėlės susiraukšlėja, o galvutės vėliau prastai laikosi per žiemą.
Svarbiausia vengti kalio chlorido: jis trumpina derliaus laikymą – nuo šios trąšos česnakų galvutės skursta, skilinėja ir pūva.
Geriausiai tinka naudoti kalio monofosfatą. Jis visiškai ištirpsta vandenyje ir yra greitai augalų pasisavinamas.
Tinka ir kalio sulfatas, naudojamas tada, kai reikia daugiau kalio be fosforo. Šią priemonę galima kombinuoti su fosforo trąšomis (pavyzdžiui, superfosfatu), tačiau nemaišyti jų viename tirpale.
Taip pat česnakų lysves galima pabarstyti pelenais (1 stiklinė 1 kvadratiniam) ir lengvai įterpti juos į dirvą. Kalis ir fosforas iš pelenų pradės veikti kaip tik tuo metu, kai formuosis česnako galvutė.
Dabartiniu laikotarpiu azoto trąšų naudojimas yra visiškai nutraukiamas, kadangi azotas vėlina svogūnėlių brendimą, padaro juos vandeningus ir linkusius pūti sandėliavimo metu.
Tręšti česnakus nesudėtinga.
Trąšos ištirpinamos pagal instrukciją ir šiuo tirpalu laistomi augalai prie šaknų. Tačiau prieš tai lysvę būtina gausiai palaistyti švariu vandeniu (ypač jei vyrauja sausi orai) – tai apsaugos šaknis nuo nudegimų.
Po pusantros savaitės česnakų laiškiai taps tamsiai žali su vaškine apnaša, o patys apatiniai pradės pamažu natūraliai geltonuoti ir džiūti prie pagrindo – tai visiškai normalus procesas.
Kai augalo kaklelis taps tvirtas ir sausas, tai bus ženklas, kad česnakai jau pasiruošę derliaus nuėmimui.

The post Greitoji pagalba geltonuojantiems česnakams appeared first on Kauno savaitė.