<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>buitiniai prietaisai Archives - Kauno savaitė</title>
	<atom:link href="https://kaunosavaite.lt/tag/buitiniai-prietaisai/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://kaunosavaite.lt/tag/buitiniai-prietaisai/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Wed, 18 Nov 2026 17:51:33 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=7.1.5</generator>

<image>
	<url>https://kaunosavaite.lt/wp-content/uploads/2024/11/cropped-Kauno-savaite-LOGO4-1-32x32.png</url>
	<title>buitiniai prietaisai Archives - Kauno savaitė</title>
	<link>https://kaunosavaite.lt/tag/buitiniai-prietaisai/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Kodėl kaista elektros ilgintuvas? Šių prietaisų į jį geriau nejunkite</title>
		<link>https://kaunosavaite.lt/kodel-kaista-elektros-ilgintuvas/</link>
					<comments>https://kaunosavaite.lt/kodel-kaista-elektros-ilgintuvas/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[ricardas]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 18 Nov 2026 17:51:33 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[NAMŲ GIDAS]]></category>
		<category><![CDATA[buities patarimai.]]></category>
		<category><![CDATA[buitiniai prietaisai]]></category>
		<category><![CDATA[elektrinis šildytuvas]]></category>
		<category><![CDATA[elektros ilgintuvas]]></category>
		<category><![CDATA[elektros instaliacija]]></category>
		<category><![CDATA[elektros sauga]]></category>
		<category><![CDATA[gaisrų prevencija]]></category>
		<category><![CDATA[ilgintuvo perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[namų saugumas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kaunosavaite.lt/?p=8927</guid>

					<description><![CDATA[<p>Viename elektros ilgintuve – televizorius, kompiuteris, telefono įkroviklis, o kartais dar ir elektrinis šildytuvas. Atrodo, nieko neįprasto. Juk jeigu ilgintuvas</p>
<p>The post <a href="https://kaunosavaite.lt/kodel-kaista-elektros-ilgintuvas/">Kodėl kaista elektros ilgintuvas? Šių prietaisų į jį geriau nejunkite</a> appeared first on <a href="https://kaunosavaite.lt">Kauno savaitė</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Viename elektros ilgintuve – televizorius, kompiuteris, telefono įkroviklis, o kartais dar ir elektrinis šildytuvas. Atrodo, nieko neįprasto.</p>
<p>Juk jeigu ilgintuvas turi šešis lizdus, vadinasi, į juos galima sujungti šešis prietaisus?</p>
<p>Deja, tokia logika gali baigtis ne tik sugadinta technika, bet ir gaisru. Elektros saugos specialistai įspėja, kad net iš pažiūros tvarkingas ilgintuvas gali tapti pavojingas, jei juo naudojamasi netinkamai. O vienas pirmųjų perspėjimo ženklų – kaistantis kištukas ar laidas.</p>
<h3><strong>Šeši lizdai nereiškia šešių galingų prietaisų</strong></h3>
<p>Elektros ilgintuvai tapo tokia įprasta namų dalimi, kad dažnai į juos beveik nekreipiame dėmesio. Vienas guli už televizoriaus, kitas paslėptas po darbo stalu, trečias naudojamas virtuvėje.</p>
<p>Tačiau svarbiausia ne tai, kiek ilgintuvas turi lizdų, o kokią bendrą elektros apkrovą jis gali atlaikyti.</p>
<p>Ant kiekvieno tinkamai paženklinto ilgintuvo turėtų būti nurodytas didžiausias leistinas srovės stipris amperais (A) arba galia vatais (W).</p>
<p>Pavyzdžiui, jei ilgintuvas skirtas 10 amperų srovei, Lietuvos elektros tinkle, kurio įtampa siekia apie 230 voltų, jo teorinė didžiausia apkrova yra maždaug 2300 vatų.</p>
<p>Jeigu ilgintuvas skirtas 16 amperų srovei, ši riba siekia apie 3680 vatų.</p>
<p>Tačiau tai nėra rekomendacija nuolat naudoti ilgintuvą ties maksimalia apkrova. Būtina atsižvelgti į gamintojo nurodymus, laido būklę, jo ilgį ir prijungimo sąlygas.</p>
<p>Be to, visų į ilgintuvą įjungtų prietaisų galia sumuojasi.</p>
<p>Įsivaizduokite, kad į vieną 2300 vatų apkrovai skirtą ilgintuvą įjungiate 2000 vatų elektrinį šildytuvą ir 1800 vatų elektrinį virdulį.</p>
<p>Bendra jų galia siekia 3800 vatų – gerokai daugiau, nei ilgintuvas gali saugiai atlaikyti.</p>
<p>Net jei kurį laiką viskas veikia, tai dar nereiškia, kad naudojimas saugus.</p>
<h3><strong>Kodėl ilgintuvas pradeda kaisti?</strong></h3>
<p>Kai elektros srovė teka laidais, dalis energijos dėl jų elektrinės varžos virsta šiluma. Tai normalus fizikinis reiškinys.</p>
<p>Problema prasideda tada, kai šilumos išsiskiria daugiau, nei laidas ar jo jungtys gali saugiai išsklaidyti.</p>
<p>Kuo didesnė srovė, tuo labiau šyla laidininkas. O jeigu laidas plonas, ilgas arba prastos kokybės, perkaitimo pavojus gali būti dar didesnis.</p>
<p>Karštis gali atsirasti ir dėl prasto kontakto. Pavyzdžiui, kai kištukas lizde laikosi laisvai, kontaktai yra susidėvėję arba pažeisti.</p>
<p>Tokiu atveju gali smarkiai įkaisti net ne visas ilgintuvas, o viena jo vieta – kištukas, lizdas ar jungtis su laidu.</p>
<p>Tai ypač pavojinga, nes ilgainiui gali pradėti minkštėti ar lydytis plastikinis korpusas, būti pažeista laidų izoliacija.</p>
<p>Elektros saugos organizacija „Electrical Safety First“ perspėja, kad kaistantys kištukai, svilėsių žymės, traškėjimas ar neįprasti garsai yra rimti požymiai, rodantys galimą elektros įrangos gedimą.</p>
<h3><strong>Elektrinis šildytuvas – vienas pavojingiausių pasirinkimų</strong></h3>
<p>Šaltuoju metų laiku nemažai gyventojų papildomai šildo kambarius elektriniais radiatoriais, konvektoriais ar ventiliatoriniais šildytuvais.</p>
<p>Būtent šie prietaisai nusipelno ypatingo dėmesio.</p>
<p>Nedidelis elektrinis šildytuvas gali naudoti 1500–2000 vatų ar dar daugiau elektros energijos. Be to, skirtingai nei trumpam įjungiamas virdulys, jis gali veikti ilgą laiką.</p>
<p>Jeigu šildytuvas prijungtas prie ilgintuvo, kurio laidas nepritaikytas tokiai apkrovai, perkaitimo pavojus didėja.</p>
<p>Elektros saugos specialistai rekomenduoja nešiojamuosius elektrinius šildytuvus jungti tiesiogiai į sieninį elektros lizdą, o ne į buitinius ilgintuvus ar kelių lizdų šakotuvus.</p>
<p>Jeigu šildytuvo laidas nepasiekia sieninio lizdo, saugesnis sprendimas – pakeisti jo vietą arba pasirūpinti tinkamai įrengtu papildomu elektros lizdu.</p>
<p>Ypač nereikėtų improvizuoti jungiant kelis ilgintuvus vieną į kitą.</p>
<h3><strong>Kokių dar prietaisų geriau nejungti?</strong></h3>
<p>Šildytuvai nėra vieninteliai daug elektros energijos naudojantys buitiniai prietaisai.</p>
<p>Virtuvėje nemažai galios gali pareikalauti elektrinis virdulys, skrudintuvas, mikrobangų krosnelė, kavos aparatas ar karšto oro gruzdintuvė.</p>
<p>Pavyzdžiui, elektrinio virdulio galia dažnai siekia 2000–3000 vatų. Vienas toks prietaisas gali išnaudoti beveik visą 10 amperų ilgintuvo leistiną apkrovą arba ją viršyti.</p>
<p>Jeigu tuo pat metu įjungiamas dar ir skrudintuvas ar kavos aparatas, bendras elektros poreikis tampa gerokai didesnis.</p>
<p>Todėl galingus virtuvės prietaisus geriausia jungti tiesiogiai į tinkamus sieninius lizdus, laikantis gamintojų instrukcijų.</p>
<p>Panaši taisyklė galioja ir skalbimo mašinoms, indaplovėms bei elektrinėms drabužių džiovyklėms.</p>
<p>Šie prietaisai gali ilgai veikti didele apkrova, ypač tada, kai šildo vandenį ar orą.</p>
<p>Specialistai rekomenduoja didelius buitinius elektros prietaisus jungti tiesiogiai į tinkamai įrengtus sieninius lizdus, o ne naudoti ilgintuvus kaip nuolatinį sprendimą.</p>
<p>Atskirai reikėtų paminėti ir lygintuvus. Jie taip pat naudoja nemažai elektros energijos, todėl prieš jungiant į ilgintuvą būtina įvertinti jo apkrovą. Saugiausia naudoti tinkamą sieninį lizdą.</p>
<h3><strong>Pavojingas įprotis – ilgintuvas į ilgintuvą</strong></h3>
<p>Tikriausiai ne vienuose namuose galima aptikti tokią konstrukciją: vienas ilgintuvas įjungtas į sieninį lizdą, o į jį prijungtas dar vienas, kartais ir trečias.</p>
<p>Atrodo patogu, ypač kai elektros lizdų trūksta.</p>
<p>Tačiau elektros saugos specialistai griežtai nerekomenduoja taip elgtis.</p>
<p>Prie vieno sieninio lizdo prijungus kelis ilgintuvus, bendras prietaisų skaičius išauga, tačiau elektros grandinės ir pirmojo ilgintuvo leistina apkrova dėl to nepadidėja.</p>
<p>Be to, atsiranda papildomų elektrinių jungčių, kuriose dėl prasto kontakto gali susidaryti perkaitimo vietų.</p>
<p>Problema ta, kad žmogus gali net nepastebėti, kiek elektros energijos vienu metu naudoja visi sujungti prietaisai.</p>
<p>Jeigu namuose nuolat trūksta elektros lizdų, verta kreiptis į kvalifikuotą elektriką dėl papildomų lizdų įrengimo.</p>
<p>Tai geresnis ilgalaikis sprendimas nei po baldais paslėpta ilgintuvų grandinė.</p>
<h3><strong>Kodėl negalima palikti susukto laido?</strong></h3>
<p>Dar viena mažiau žinoma klaida – neišvyniotas ilgintuvo laidas.</p>
<p>Ypač tai aktualu ilgintuvams, kurių laidai suvynioti ant specialių ričių.</p>
<p>Tokie ilgintuvai patogūs garaže, sodyboje ar atliekant remonto darbus.</p>
<p>Tačiau prijungus galingą prietaisą ir palikus kabelį suvyniotą, laido išskiriama šiluma sunkiau pasišalina.</p>
<p>Dėl to jo temperatūra gali pavojingai pakilti.</p>
<p>Daugelio ant ričių suvyniojamų ilgintuvų gamintojai net nurodo dvi skirtingas leistinas apkrovas: vieną, kai laidas visiškai išvyniotas, ir gerokai mažesnę, kai jis paliktas suvyniotas.</p>
<p>Todėl prieš naudojant tokį ilgintuvą būtina patikrinti jo ženklinimą.</p>
<p>Praktinis patarimas paprastas: jei naudojate ritinį su ilgu laidu, ypač galingam prietaisui, laidą visiškai išvyniokite ir laikykitės gamintojo nurodytų apkrovos ribų.</p>
<h3><strong>Ar kompiuterį ir televizorių jungti saugu?</strong></h3>
<p>Perskaičius visus perspėjimus gali kilti klausimas, ar apskritai verta namuose naudoti elektros ilgintuvus.</p>
<p>Atsakymas – taip, jeigu jie tinkamai parinkti ir naudojami.</p>
<p>Pavyzdžiui, televizorius, interneto maršrutizatorius, telefono įkroviklis ar nedidelė stalinė lempa paprastai naudoja gerokai mažiau elektros energijos nei elektrinis šildytuvas ar virdulys.</p>
<p>Todėl keli tokie prietaisai dažniausiai gali būti prijungti prie vieno kokybiško ilgintuvo, jeigu neviršijama jo leistina apkrova.</p>
<p>Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad elektros prietaisų galia skiriasi. Pavyzdžiui, galingas stacionarus kompiuteris su keliais monitoriais gali naudoti gerokai daugiau elektros nei nedidelis nešiojamasis kompiuteris.</p>
<p>Prieš prijungiant kelis prietaisus verta įsitikinti, kad bendra jų apkrova neviršys ilgintuvo galimybių.</p>
<p>Taip pat svarbu nepainioti ilgintuvo su viršįtampių apsaugą turinčiu šakotuvu.</p>
<p>Nors pastarasis gali padėti apsaugoti elektroninę įrangą nuo tam tikrų trumpalaikių įtampos šuolių, tai nesuteikia teisės viršyti jo leistinos galios.</p>
<h3><strong>Ar saugus ilgintuvas su jungikliu?</strong></h3>
<p>Dalis žmonių mano, kad ilgintuvas su raudonu įjungimo ir išjungimo mygtuku yra saugesnis už paprastą.</p>
<p>Tačiau pats jungiklis dar nereiškia, kad ilgintuvas turi apsaugą nuo perkrovos.</p>
<p>Kai kuriuose modeliuose būna įrengti šiluminiai saugikliai ar kitos apsaugos, tačiau ne visuose.</p>
<p>Todėl renkantis ilgintuvą reikėtų žiūrėti ne į jungiklio spalvą ar lizdų skaičių, o į technines charakteristikas.</p>
<p>Svarbu žinoti leistiną srovę, kabelio skerspjūvį, įžeminimo galimybę ir naudojimo sąlygas.</p>
<p>Jeigu ilgintuvas bus naudojamas lauke, būtina rinktis tam skirtą gaminį su tinkama apsauga nuo drėgmės.</p>
<p>Paprasto kambarinio ilgintuvo nederėtų palikti lietuje, sniege ar drėgnoje vietoje.</p>
<p>Taip pat verta rinktis patikimų gamintojų produktus, turinčius aiškų ženklinimą ir naudojimo instrukciją.</p>
<h3><strong>Penki ženklai, kad ilgintuvą būtina išjungti</strong></h3>
<p>Kartais elektros ilgintuvas apie pavojų perspėja anksčiau, nei įvyksta rimtas gedimas.</p>
<p>Vienas aiškiausių signalų – neįprastai įkaitęs kištukas, lizdas ar laidas. Ypač jei dėl karščio jį nemalonu liesti.</p>
<p>Kitas požymis – specifinis svilėsių ar įkaitusio plastiko kvapas.</p>
<p>Trečias – pakitusi korpuso spalva, patamsėjusios vietos ar išsilydžiusio plastiko žymės.</p>
<p>Ketvirtas – traškėjimas, spragsėjimas ar kiti neįprasti garsai, sklindantys iš lizdo.</p>
<p>Penktas – nuolat išsijungiantis automatinis elektros jungiklis arba suveikianti ilgintuvo apsauga.</p>
<p>Pastebėjus tokius požymius, prietaisų naudojimą būtina nedelsiant nutraukti.</p>
<p>Jeigu tai saugu, reikėtų atjungti elektros maitinimą. Jei lizdas ar kištukas smarkiai įkaitęs, pažeistas arba kibirkščiuoja, geriau išjungti atitinkamą elektros grandinę skydelyje ir kreiptis į elektriką.</p>
<p>Pažeisto ilgintuvo nereikėtų toliau naudoti, net jeigu jis vis dar perduoda elektrą.</p>
<p>O jei pasirodo dūmai ar liepsna, būtina skambinti numeriu 112. Elektros įrangos negalima gesinti vandeniu, kol ji prijungta prie elektros tinklo.</p>
<h3><strong>Netinkama vieta gali būti pavojinga</strong></h3>
<p>Elektros ilgintuvo saugumas priklauso ne tik nuo prijungtų prietaisų.</p>
<p>Ne mažiau svarbu, kur jis padėtas.</p>
<p>Pavyzdžiui, ilgintuvas, paslėptas po kilimu, gali prasčiau išsklaidyti šilumą, be to, laidas gali būti nepastebimai pažeistas vaikštant ar stumdant baldus.</p>
<p>Pavojinga ir tada, kai kabelis prispaudžiamas sunkiais baldais, sulenkiamas aštriu kampu ar įspraudžiamas tarp durų.</p>
<p>Tokiais atvejais gali būti pažeidžiama izoliacija arba vidiniai laidininkai.</p>
<p>Ilgintuvų taip pat nereikėtų laikyti šalia šildytuvų, radiatorių ar kitų stipriai įkaistančių paviršių.</p>
<p>Dar viena rizika – drėgmė.</p>
<p>Vonios kambariuose, rūsiuose, lauko terasose ar kitose drėgnose vietose naudojama elektros įranga turi būti pritaikyta tokioms sąlygoms.</p>
<p>Jeigu kyla abejonių dėl elektros instaliacijos saugumo, geriausia pasitarti su specialistu.</p>
<h3><strong>Ar verta seną ilgintuvą pakeisti nauju?</strong></h3>
<p>Jeigu ilgintuvas naudojamas jau daugelį metų, tai savaime dar nereiškia, kad jis nesaugus.</p>
<p>Tačiau laikui bėgant lizdų kontaktai gali susidėvėti, o laidas – būti mechaniškai pažeistas.</p>
<p>Todėl verta reguliariai patikrinti, ar nėra įtrūkimų, įkaitimo žymių, laisvai besilaikančių kištukų ar kitų defektų.</p>
<p>Jeigu kištukas lizde kliba, ilgintuvo nereikėtų naudoti.</p>
<p>Svarbu prisiminti ir tai, kad pakeitus ilgintuvą nauju, bet palikus seną, pažeistą sieninį lizdą, problema nebūtinai išnyks.</p>
<p>Jeigu jungtis kaista net prijungus nedidelės galios prietaisą, tai gali rodyti kontaktų gedimą, kuriam pašalinti reikalingas elektrikas.</p>
<p>Elektros saugos specialistai pabrėžia, kad ilgintuvai pirmiausia skirti patogiam, dažnai laikinam elektros prietaisų prijungimui, o ne nuolatiniam netinkamai įrengtos elektros instaliacijos trūkumų kompensavimui.</p>
<h3><strong>Maža smulkmena, galinti išgelbėti namus</strong></h3>
<p>Lietuvos ugniagesiai ne kartą perspėjo, kad elektros įrangos gedimai, perkrauti tinklai ir netinkamai naudojami šildymo prietaisai gali tapti skaudžių gaisrų priežastimi.</p>
<p>Ypač svarbu tuo pasirūpinti prasidėjus šildymo sezonui, kai gyventojai dažniau naudoja papildomus elektrinius šildytuvus.</p>
<p>Prieš įjungiant dar vieną prietaisą į ilgintuvą, verta skirti vos kelias sekundes ir patikrinti jo leistiną apkrovą.</p>
<p>Jeigu ilgintuvas kaista, skleidžia neįprastą kvapą ar kištukas lizde laikosi laisvai, tai nėra smulkmena, kurią galima ignoruoti.</p>
<p>Kartais naujas kokybiškas ilgintuvas ar papildomas tinkamai įrengtas elektros lizdas gali kainuoti keliasdešimt eurų. Tačiau gaisro padariniai gali būti nepalyginamai skaudesni.</p>
<p>Svarbiausia taisyklė paprasta: elektros ilgintuvas turi palengvinti gyvenimą, o ne tapti nepastebimu pavojaus šaltiniu.</p>
<p>The post <a href="https://kaunosavaite.lt/kodel-kaista-elektros-ilgintuvas/">Kodėl kaista elektros ilgintuvas? Šių prietaisų į jį geriau nejunkite</a> appeared first on <a href="https://kaunosavaite.lt">Kauno savaitė</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://kaunosavaite.lt/kodel-kaista-elektros-ilgintuvas/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
