Finansų ministerijos skaičiavimu, mokestinė pertvarka valstybės biudžetą iš viso turėtų papildyti 278,5 mln. eurų – tai numato gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių pakeitimai, nekilnojamojo turto apmokestinimo pokyčiai, naujas akcizas saldintiems gėrimams ir mokestis draudimui.

Tuo metu dėl antros pakopos pensijos sistemos pertvarkos į biudžetą šiemet gali būti surinkta beveik 1,998 mlrd. eurų daugiau mokesčių nei pernai – šios pajamos jau įskaičiuotos į Seimo gruodį patvirtintą biudžeto projektą.

Gyventojų pajamos sumuojamos, naujas GPM laiptelis

Seimas birželį nutarė įvesti papildomą, tarpinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) laiptelį, taip siekdamas didinti mokesčių progresyvumą, be to, nuo šiol GPM taikyti sumuojant beveik visas metines gyventojo pajamas.

20 proc. GPM tarifas bus taikomas metinėms pajamoms, kurios nesiekia 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet numatoma, kad tai sudarys apie 6,9 tūkst. eurų per mėnesį), naujas 25 proc. tarifas – metinėms pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (tai per mėnesį siektų nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų), didesnėms nei 60 VDU dydžio pajamoms – 32 proc. tarifas.

Bus taikoma lengvata ūkininkams, kurie pajamas gaus iš žemės ūkio veiklos ar pardavę su šia veikla susijusį turtą – jos bus apmokestintos 15 arba 20 proc. tarifais, priklausomai nuo to, ar metinė jų suma viršija 60 VDU dydį.

Sumuojant pajamas, bus įskaičiuojamos ir tos, kurias gyventojas gavo pagal pažymėjimą užsiimdamas individualia veikla.

Kai šia veikla užsiimančio asmens pajamos viršys 42,5 tūkst. eurų, joms bus taikomi trys minėti progresiniai GPM tarifai, sumuojant metines pajamas.

Tuo metu per metus asmens pagal individualios veiklos pažymą gautų pajamų suma, nesiekianti 42,5 tūkst. eurų, bus apmokestinta 20 proc. tarifu, tačiau šiuo atveju mokėtinas GPM dydis bus skaičiuojamas atėmus pajamų mokesčio kreditą.

Tuo atveju, kai apmokestinamosios individualios veiklos pajamos (gautos atėmus leistinus atskaitymus ir sąnaudas) sieks iki 20 tūkst. eurų, bus taikomas 5 proc. pajamų mokestis, o kai sudarys nuo 20 iki 42,5 tūkst. eurų – efektyvusis GPM tarifas didės, kol pasieks 20 proc.

Taikant mažėjantį pajamų mokesčio kreditą, 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų sumai bus taikomas 15 proc. tarifas (taip yra išlaikomas ligšiolinis apmokestinimas).

15 proc. pajamų mokestis bus taikomas ir tais atvejais, kai metinės asmens pajamos iš ne darbo santykių, pavyzdžiui, nuomos, siekia iki 12 VDU (kitąmet – iš viso apie 27,5 tūkst. eurų per metus).

Tad iš viso trys pagrindiniai GPM tarifai bus taikomi keliais atvejais: kai žmogus pajamas gavo iš darbo santykių ir individualios veiklos, taip pat – už pajamas, gautas iš tantjemų, už atlygį dirbant stebėtojų taryboje ar valdyboje, pajamas už vadovavimo veiklą, kurias gavo mažosios bendrijos vadovas, nesantis jos nariu.

Taip pat – metinei pajamų ne iš darbo santykių daliai, kuri viršija 12 VDU, ir tada, kai metinės pajamos pagal verslo liudijimą viršija 50 tūkst. eurų, taip pat – ne individualios veiklos pajamoms, gautoms už atliekų pardavimą, per metus viršijant 12 VDU dydį.

Į bendrą metinių pajamų sumą nebus skaičiuojami dividendai, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, dešimt metų išlaikytos akcijos, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokos – visoms šioms pajamoms bus taikomas 15 proc. tarifas.

Brangs saldinti gėrimai, draudimas

Nuo sausio įsigalioja naujas draudimo mokestis, vadinamas Saugumo įnašu, nes jo pajamos bus skiriamos gynybai.

10 proc. apmokestinamos visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės, privalomą transporto priemonių, žemdirbių pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimą.

Jeigu darbdavys darbuotojui finansuoja papildomą sveikatos draudimą, nebus apmokestinama iki 350 eurų siekianti jo dalis.

Taip pat įsigalioja naujas saldintų gėrimų mokestis – jis bus taikomas cukraus ar saldiklių turinčiam vandeniui, kitiems gėrimams, gėrimų koncentratams.

Akcizas įvedamas visiems saldintiems nealkoholiniams gėrimams, kuriuose cukraus kiekis 100 mililitrų viršija 2,5 gramus.

100 ml saldaus gėrimo, kuriame yra mažiau nei 8 gramai pridėtinių cukrų, bus taikomas 7,4 euro akcizo tarifas (už produkto hektolitrą), daugiau nei 8 gramai – 21 euro.

Išimtis daroma farmacijos produktams, medicinos priemonėms, maisto papildams, specialiosioms medicininės paskirties maisto produktams, kūdikių maisto mišiniams.

Didėja pelno mokestis

Pelno mokesčio tarifas padidėjo 1 proc. punktu: stambioms įmonėms siekia 17 proc., o lengvatinis tarifas smulkioms ir vidutinėms bendrovėms – 7 proc.

Įmonių dydis nustatomas pagal metinę apyvartą – lengvatinis tarifas taikomas įmonėms, kurių pajamos per metus neviršija 300 tūkst. eurų.

Nulinis mokesčio tarifas smulkioms ir vidutinėms įmonėms bus taikomas nebe vienerius, bet dvejus metus po bendrovės įkūrimo.

Taip pat įmonėms bus taikomas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo principas – t. y. įmonės galės tokio turto įsigijimo išlaidas atskaityti iškart.

Nuo 2025-ųjų pelno mokestis, motyvuojant poreikiu finansuoti Valstybės gynybos fondą, jau buvo pakeltas 1 proc. – siekė 6 ir 16 proc., priklausomai nuo įmonės apyvartos dydžio.

PVM pasikeitimai

Nuo sausio nebegalioja 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, karštam vandeniui ir malkoms – taikomas standartinis 21 proc. tarifas.

Lengvatinis PVM mokesčio tarifas nuo 9 iki 12 proc. didėja turizmo, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms, meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui.

Knygoms ir neperiodiniams leidiniams lengvata sumažėjo nuo 9 proc. iki 5 proc.

Keičiasi nekilnojamojo turto mokesčio modelis

Pakeitus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, savivaldybėms leista spręsti dėl pagrindiniam gyventojų būstui ir komerciniam NT taikomų mokesčio tarifų.

Pagrindinis gyventojų būstas apmokestinamas 0,1–1 proc. intervale, skaičiuojant nuo naujai nustatyto neapmokestinamojo dydžio, kuris siekia 450 tūkst. eurų (bendrasavininkiams – 900 tūkst.)

Atskirai apmokestinamas antras, trečias ir likę gyventojų NT objektai – jiems taikomi 0,2–1 proc. tarifai, priklausomai nuo turto vertės, bendrai neapmokestinamas jų dydis siekia 50 tūkst. eurų.

Turtui, kurio vertė siekia iki 200 tūkst. eurų, galioja 0,2 proc. tarifas, nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,4 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų – 0,6 proc., nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų – 0,8 proc., vertei viršijant 1 mln. eurų – 1 proc.

Komercinis NT apmokestinamas 0,5–3 proc. tarifų ribose, šiam turtui taip pat pradedama taikyti papildoma 0,2 proc. mokesčio dedamoji, šios pajamos bus skiriamos gynybai.

Visos didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdoje, Panevėžio ir Šiaulių – jau apsisprendė, kad pirmajam gyventojų būstui bus taikomas mažiausias 0,1 proc. tarifas, komerciniam NT – mažiausias 0,5 proc. tarifas, kai kurios savivaldybės taip pat padidino mokestį apleistam, neprižiūrimam turtui.

Antros pakopos pensijų reforma leis atsiimti sukauptas lėšas

Papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš pensijų fondų gali laisvai trauktis dvejų metų laikotarpiu – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.

Iš antros pakopos per nustatytą „langą“ pasitraukę gyventojai be mokesčių gali atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį.

Už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.

Valstybės subsidija – tai 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio prisidėjimas prie gyventojų kaupimo.

Augant VDU, šiemet didės ir valstybės subsidija – pernai ji iš viso sudarė daugiau nei 300 mln. eurų.

Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo, taip pat įmokas pasirinktinai didinti ar stabdyti vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsti.

Likę pensijų fonduose kaupiantieji galės išsiimti dalį lėšų – vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Abiems atvejais reikės sumokėti 3 proc. nuo išsiimamos sumos, GPM taikomas nebus.

Šiemet minimali anuiteto riba siekia 16 785 eurus (pernai – daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba – 83 926 eurus. Fonduose sukaupus iki minimalios ribos arba maksimalią sumą, bus galima vienu kartu išsiimti visas šias lėšas.

Taip pat galioja trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai galima be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.

Šių ligų sąrašą iš viso sudaro 40 ligų – onkologiniai susirgimai, piktybiniai navikai, vėlesnių stadijų širdies nepakankamumas, sunkus cukrinis diabetas, tai taikoma žmonėms po organų transplantacijos, turintiems lėtinių ligų ir kitų.

Šiuo metu taip pat veikia atnaujinta „Sodros“ skaičiuoklė, kurioje prognozuojama, kokią pensiją žmogus gautų senatvėje, jeigu po reformos įsigaliojimo pasitrauks iš antrosios pakopos arba joje liks.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių.

Skirtingais ekspertų ir institucijų vertinimais, per visą pensijų pertvarkos laikotarpį galėtų pasitraukti nuo 20 iki 50 proc. kaupiančiųjų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post 2026-aisiais – didėjantis biudžeto surinkimas: nauji mokesčiai ir pensijų sistemos reforma appeared first on Kauno savaitė.

Visgi, pasak jos, nepavykus finansuoti šių poreikių Vyriausybė pasižadės skolą grąžinti rengiant 2027-ųjų biudžetą.

„Man labai skauda širdį už pareigūnus – nes vieną dalį mes įvykdėm įsipareigojimų, yra antra dalis – labai tikiuosi, kad grįžęs biudžetas, kurį mes dabar turėsim vėl peržiūrėti su Finansų ministerija, pastumdę tam tikras eilutes atrasime galimybes – jei ne, tai bus didžiulis pažadas ir įsipareigojimas kitiems metams tą skolą grąžinti“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjerė.

Šią savaitę prie parlamento protestavę statutiniai pareigūnai teigė, kad jiems iš viso trūksta daugiau negu 150 mln. eurų, o dabar biudžete numatytas atlyginimų augimas yra nepakankamas.

„Šiai dienai negali taip būti, kad metai iš metų nebuvo investuojama į darbuotojus, tai kad ir koks įtemptas biudžetas, tam tikrus įsipareigojimus turime įvykdyti“, – sakė I. Ruginienė.

Anot jos, siekiant finansuoti socialinius ir gynybos poreikius, Lietuva neturi kitos išeities kaip tik skolintis.

„Esame per maža valstybė, kad viską galėtume padengti tik iš savo surinkto biudžeto“, – tikino I. Ruginienė.

Biudžete numatyta, kad kitąmet statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, pasieniečių, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento darbuotojų – atlyginimams didinti bus skirta 24,1 mln. eurų, vidutinis atlyginimas „į rankas“ turėtų augti 110 eurų (5 proc.)

Protestavę pareigūnai teigė, jog tai reikštų, kad kai kurių pareigūnų atlyginimai 2026 m. paaugtų tik 8 eurais, o tai yra nepakankamas augimas.

Visai vidaus reikalų sistemai planuojama skirti 1,07 mlrd. eurų, tačiau pareigūnų profesinės sąjungos teigia, kad didesnėms pareigūnų algoms suplanuotos lėšos sumažėjo apie 30 mln. eurų.

Valstybės biudžeto projekte numatytos valstybės biudžeto pajamos kitais metais augs iki 17,3 mlrd. eurų, išlaidos – 23,5 mlrd. eurų (neįskaitant Europos Sąjungos lėšų).

Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs iki 45,1 proc. nuo BVP, grynosios valstybės išlaidos didės 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų).

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Premjerė biudžete tikisi rasti lėšų pareigūnų atlyginimams, nepavykus – grąžinti skolą kitąmet appeared first on Kauno savaitė.

Socialdemokratų į finansų ministrus teikiamas Rimantas Šadžius sako, kad užėmęs pareigas mokesčių reformos į parlamentą neneštų, tačiau gynybai finansuoti siūlytų didinti šalies skolinimosi limitą ir plėsti didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą.

Politikas įvardino ribotas galimybes koreguoti esamos Vyriausybės jau pristatytą kitų metų valstybės biudžetą.

„Jame jau įkalkuliuotas 3 proc. leistinas bendrojo vidaus produkto deficitas. Todėl galbūt kažkokie techniniai pakeitimai ir būtų, vienas iš svarbių pakeitimų – skolinimosi limito padidinimas, atsižvelgiant į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams antradienį kalbėjo R. Šadžius.

Anot jo, nors visos valstybės institucijos turi užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą, čia pagrindinį vaidmenį atlieka Finansų ministerija.

„Tikrai griežtai gynybai (bus pakeltas limitas – ELTA), tie skolinimosi limitai pagal savo tikslus yra pakankamai gerai išrašyti biudžeto parengiamuosiuose dokumentuose (…) Kiek konkrečiai (didėtų limitas – ELTA), šiandien negaliu pasakyti, tai yra detalės, kadangi nesu pareigūnas“, – tikino R. Šadžius.

Be to, pasak kandidato į ministrus, prioritetiniai darbai yra teisingesnės viešųjų finansų sistemos kūrimas, didesnis aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimas, plačiau apmokestintas prabangus nekilnojamasis turtas.

„(Nepakankamai apmokestinama – ELTA) turto nuoma, turto pardavimas, individualios veiklos apmokestinimas yra žymiai mažesnis negu žmonių, kurie gauna darbo pajamas. Sulyginti (darbo sutartis ir individualią veiklą – ELTA) turbūt ekonomiškai nebūtų prasminga, (…) bet ta disproporcija, kuri dabar egzistuoja, į ją, matyt, verta pasižiūrėti iš naujo“, – dėstė R. Šadžius.

„Antras dalykas, yra mokesčiai, kurie netrukdo ekonomikos augimui ir tai yra pirmiausia turto mokesčiai: prabangaus turto apmokestinimas yra visų koaliciją sudarančių partijų programoje. (…) Nekilnojamojo turto mokesčio klausimą, to turto, kuris nėra naudojamas įmonių ir jau apmokestintas, (…) taip pat reikės spręsti, tačiau čia naujojoje daugumoje visi sutaria, kad negalima skriausti mažiausią turtą turinčių žmonių“, – pridūrė jis.

Kandidatas į ministrus taip pat pabrėžė, kad reikia gerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, teisingiau indeksuoti gyventojų pajamų apmokestinimą.

„Pirmiausia reikia šnekėti ne apie mokesčių didinimą, o apie mokesčių surinkimą tų, kurie jau yra“, – pabrėžė R. Šadžius.

Kandidatas į ministrus kelių finansavimą įvardino kaip „rėkiantį prioritetą“, kuriam lėšų turėtų būti numatyta ne tik biudžete, bet ir neseniai nacionalinio plėtros banko statusą gavusios finansų įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) instrumentuose.

„Valstybinio plėtros banko perspektyvą mes su prezidentu šiek tiek aptarėme ir sutarėme, kai tai yra itin svarbus valstybei projektas“, – sakė R. Šadžius.

Nevykdys mokesčių reformos

R. Šadžius taip pat sakė į Seimą nešiantis ne mokesčių reformos paketą, tačiau atskirus siūlymus.

„Kadangi nei viena iš koaliciją sudarančių partija apie mokesčių reformą nešnekėjo, o šnekėjo apie mokesčių  sistemos pakeitimus ir, man atrodo, yra protinga išlaikyto mokesčių sistemos stabilumą, netgi galbūt užsimerkiant prieš kažkokius trūkumus, kuriuos galima būtų vėliau ištaisyti“, – teigė kandidatas į finansų ministrus.

„Apvertus aukštyn kojomis mokesčių sistemą, atsirastų milžiniškos problemos tiems, kurie tuos mokesčius moka. (…) Dėl to eina kalba apie atskirų mokesčių atskirus pakeitimus, bet su konkrečiai tikslais“, – pridūrė jis.

Tęsiantis šalies vadovo susitikimams su kandidatais į ministrus, antradienį Prezidentūroje lankėsi Finansų ministerijai vadovauti siūlomas R. Šadžius bei kiek vėliau lankysis pretendentė tapti švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popovienė.

Iki 2022 m. Europos Audito Rūmuose dirbęs R. Šadžius ėjo finansų ministro pareigas ir anksčiau – Gedimino Kirkilo Vyriausybėje 2007-2008 m. bei Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinete 2012-2016 m.

Prezidentas G. Nausėda jau buvo susitikęs su dalimi kandidatų į naująją socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybę.

Penktadienį šalies vadovas kalbėjosi su parlamentare Dovile Šakaliene – ji siūloma vadovauti Krašto apsaugos ministerijai. Taip pat vyko prezidento pokalbis su jo vyriausiuoju patarėju Kęstučiu Budriu – pastojo kandidatūra teikiama į užsienio reikalų ministrus. Pirmadienį prezidentas susitiko ir su Kęstučiu Biručiu, teikiamu į kultūros ministrus.

Tuo metu G. Paluckas į socialinės apsaugos ir darbo ministres siūlo Seimo narę Ingą Ruginienė, į susisiekimo ministrus – socialdemokratą Eugenijų Sabutį, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarę Ramintą Popovienę, į finansų ministrus – jau anksčiau šias pareigas ėjusį Rimantą Šadžių.

Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiški liko tik sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų kandidatūros. Portalas lrt.lt skelbė, jog vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūloma Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo G. Paluckui tenka ieškoti naujo kandidato – į šias pareigas siūlytas Alytaus meras Nerijus Cesiulis atsisakė posto.

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantą Vaičiūną. Su pastaruoju prezidentas jau buvo susitikęs pirmadienį.

G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.

Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.

Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.

The post R. Šadžius kitų metų biudžetą koreguotų minimaliai, didintų skolinimosi limitą gynybai appeared first on Kauno savaitė.