Išskyrus tuos atvejus, kai jie kategoriškai atsisako žydėti – kartais nepaisant idealios priežiūros.

Kodėl taip nutinka? Ir kaip padėti paprastai neįnoringiems augalams, kurie nei iš šio, nei iš to staiga ima aikštytis?

Ne visi kaprizai vienodi

Situacijų, kai bijūnai liaujasi žydėję, būna skirtingų, tad ir priežastys, privedančios prie jų, irgi nevienodos.

Pirmoji situacija: bijūnai nežydėjo nė karto nuo pat pasodinimo.

Antroji situacija: bijūnai kasmet žydi vis prasčiau ir veikiausiai tik laiko klausimas, kada nebesukraus nė vieno žiedo.

Trečioji situacija: bijūnai žydėdavo kasmet ir labai gausai, bet staiga liovėsi.

Kaipgi rasti išeitį iš kiekvienos šių situacijų, kad neliktum ir kitą birželį be bijūnų puokštės?

Nežydintys nuo pat pradžių

Bijūnų atvejų terminas „nuo pat pradžių“ – ganėtinai sąlyginė sąvoka. Viskas priklauso nuo kultūros rūšies, tad niekada nereikia skubėti panikuoti.

Žoliniai bijūnai

Vienu kitu žiedu pradžiuginti gali jau kitais metais po pasodinimo. Tačiau visavertis gausus žydėjimas prasideda tik trečiaisiais metais.

Sumedėję bijūnai

Žydėti pradeda ketvirtais penktais metais po pasodinimo.

ITOH bijūnai

Tai geltonų atspalvių hibridai, išvesti sukryžminus žolinius ir sumedėjusius bijūnus. Pirmuosius žiedus jie paprastai išskleidža po dvejų trejų metų.

Tačiau jeigu laikui atėjus bijūnų krūmai vis tiek nežydi, pradėkite ieškoti normalų jų vystymąsi trikdančių kliūčių: kuo greičiau jas pašalinsite, tuo geriau.

Kodėl nenori žydėti

Priežastys, kodėl bijūnas niekada nežydėjo, gali būti kelios.

• Netinkamai parinkta sodinimo vieta

Bijūnai nemėgsta augti šešėlyje, ten, kur nuolat košia skersvėjai ar užsistovi drėgmė.

Tačiau nepatinka jiems ir per didelis sausumas ar itin rūgštus dirvožemis.

Ką daryti?

Būtinai persodinti augalą į gerai apšviestą ir nuo skersvėjų apsaugotą vietą.

Drenuoti dirvožemį ir sumažinti jo rūgštingumą.

Sodinant į duobę neberti durpių (jos dar labiau padidins žemės rūgštingumą).

Dugne geriau pakloti drenažo sluoksnį (keramzito, skaldytų plytų ar pan.) ir pridėti trąšų – 1–2 kibirus komposto arba humuso, 1–2 stiklines pelenų ir 15–20 g superfosfato.

Sodinant bijūnus svarbu išlaikyti ir optimalų atstumą tarp krūmų, kad nebūtų tanku.

Būtina rūpintis bijūnų laistymu: karštomis dienomis kiekvienam krūmui užpilti mažiausiai kibirą vandens. Kad drėgmė žemėje išsilaikytų ilgiau, ją patartina mulčiuoti.

Purkšti bijūnų nereikia – ypač žiedų krovimo ir žydėjimo periodu, nes gali įsimesti pilkasis puvinys.

• Pažeista sodinimo technologija

Gali būti, kad krūmas į žemę buvo įleistas per giliai – arba priešingai, pasodintas pernelyg arti paviršiaus, todėl nukentėjo atsinaujinimo pumpurai.

Ką daryti?

Bijūną pasodinus per giliai, teks kilstelėti krūmą aukščiau – po šaknimis papildomai paberti žemių.

Jei atsinaujinimo pumpurai atsidūrė žemės paviršiuje, reikia pagilinti duobę. Pumpurus turi dengti 3–5 cm storio žemių sluoksnis.

• Pasodinta per stambi šakniastiebio dalis

Jeigu bijūną sodinote nedaliję jo krūmo arba su daugiau nei 4 atsinaujinimo pumpurais ant atskirtos šakniastiebio dalies, augalas gali nežydėti.

Ką daryti?

Iškasti bijūną, padalyti krūmą ir vėl pasodinti.

• Bijūnus pažeidė ligos ir kenkėjai

Dažniausiai bijūnus sargdina pilkasis puvinys, miltligė, verticiliozis vytulys, rūdys, dėmėtligė.

Iš kenkėjų didžiausią grėsmę kelia tripsai, auksavabaliai, amarai, nematodai ir kt.

Ką daryti?

Apsaugai nuo puvinio apdorokite bijūnus fungicidais. Tačiau jeigu juos susargdino mozaikos virusas arba verticiliozis vytulys, variantas vienas: išrauti krūmus su visomis šaknimis ir sudeginti, o žemę dezinfekuoti vario sulfatu, chlorkalkėmis arba specialiais pirktiniais preparatais.

Užpuolus kenkėjams, be insekticidų neišsiversite.

• Silpnas šakniastiebis

Žydėjimas – gamtos stebuklas, kuris gali ir neįvykti, jeigu pasodinote labai silpną nekokybišką šakniastiebį.

Ką daryti?

Užtikrinus tinkamą priežiūrą yra vilties, kad ir labai silpnas bijūnų krūmas pradžiugins gražiais žiedais.

Kodėl kasmet žydi vis prasčiau

To priežasčių irgi gali būti keletas.

• Nuskurdintas gruntas arba nemokšiškas tręšimas

Negaudami užtektinai trąšų bijūnai vargsta, o visiškai be jų arba nesubalansuotai tręšiami – tuo labiau.

Kartais iki visiškos laimės krūmams tetrūksta vienos konkrečios mineralinės medžiagos. O būna priešingai – bijūnai sunegaluoja dėl elementų pertekliaus (dažniausiai azoto).

Ką daryti?

Būtina sudaryti optimalų tręšimų grafiką ir griežtai jo laikytis.

Bijūnų krūmus pageidautina tręšti keturis kartus per sezoną: ankstyvą pavasarį, kraunant žiedus, žydint ir jau nužydėjus. Ir naudoti tam kompleksines trąšas su didesniu kalio bei fosforo kiekiu.

• Natūralus krūmo senėjimas

Kartą per 8–10 metų neatjauninti bijūnai žydės vis skurdžiau.

Kitoks kraštutinumas irgi pavojingas: per dažnas krūmo dalijimas ir persodinimas gali išsekinti augalą.

Ką daryti?

Iškasti krūmą, padalyti šakniastiebius su 3–4 pumpurais ir pasodinti naujoje vietoje.

Tiesa, teks kiek luktelėti: geriausias metas bijūnų krūmams atjauninti – ruduo.

• Pernelyg aktyvus žiedų skynimas

Smarkus krūmo išskabymas, kai pašalinama daugiau nei trečdalis stiebų, sukelia augalui stresą ir gali sumažinti žydėjimo intensyvumą.

Ką daryti?

Duoti krūmams ramybę – nenuskinti visų žiedų, leisti nužydėti, kad turėtų laiko atsigauti.

• Pernelyg ankstyvas genėjimas

Nupjovus žolinių ir ITOH bijūnų stiebus iškart po žydėjimo galima sutrikdyti jų vystymąsi.

Ką daryti?

Antžeminę krūmo dalį genėti rudenį, kai ji jau būna netekusi dekoratyvumo. Žoliniams bijūnams toks metas ateina antroje spalio pusėje, ITOH hibridams – lapkritį.

Jeigu bijūnų krūmą nurėžėte vasarą ir sulig žeme, gausiai jį laistykite ir tinkamai tręškite – tada galbūt išvengsite liūdnų pasekmių.

• Ligos ir kenkėjai

Kaip su jais kovoti, aptarėme anksčiau.

Kodėl nebežydi

Staigus bijūnų sprendimas nebekrauti žiedų gali būti susijęs su keliais dalykais.

• Ligų ir kenkėjų padaryti pažeidimai

Dažniausiai ir didžiausios žalos bijūnų žydėjimui padaro šaknų puvinys ir šaknų nematodai (dėl pastarosios priežasties itin svarbu perkant krūmą apžiūrėti šaknis – ar ant jų nėra sustorėjimų, apvalių darinių, gumbelių).

Ką daryti?

Būtina iškasti krūmą ir kruopščiai apžiūrėti šakniastiebį.

Pastebėję ligos ar kenkėjų veiklos pėdsakų, bijūną apdorokite atitinkamais preparatais ir persodinkite į karantininę vietą – arba grąžinkite ten pat, kur augo, tik prieš tai dezinfekuokite žemę.

• Drėgmės trūkumas

Taip nutinka, jeigu nuo pavasario nelaistote bijūnų reguliariai ir nelaistėte jų praėjusio sezono pabaigoje, nuo rugpjūčio, kai krūmai krovė atsinaujinimo pumpurus.

Ką daryti?

Pradėti laistyti bijūnus laiku, kad žemė neperdžiūtų.

Svarbu!

Net jeigu pasodinti jauni bijūnų krūmai sužysta laiku, pirmuosius pumpurus rekomenduojama pašalinti, kad augalai užsiaugintų stiprią šaknų sistemą ir ateityje kasmet gausiai žydėtų.

The post Padėkite – nežydi bijūnai! appeared first on Kauno savaitė.

Šie daugiamečiai augalai gali augti vienoje vietoje net iki 20 metų, tačiau tam būtina tinkama priežiūra.

Kad žiedynai būtų vešlūs ir ilgai džiugintų, tręšti juos verta pradėti jau pavasarį. Nors bijūnai atsparūs šalčiui, jie jautrūs aplinkos sąlygoms, ypač dirvožemio sudėčiai ir augimvietės parinkimui. Tad norint, kad augalas džiugintų išvaizda, svarbu laikytis kelių paprastų priežiūros taisyklių.

Visų pirma, bijūnams reikia parinkti atvirą, saulėtą vietą – jiems būtina šviesa ir erdvė. Nors šie augalai gali augti ir daliniame pavėsyje, geriausiai jie vystosi būtent gerai apšviestose vietose. Vertėtų vengti vietų šalia pastatų – jų įšilusios sienos, o vėliau ir atvėsimas gali neigiamai paveikti bijūnų augimą.

Kalbant apie dirvožemį, bijūnams palankiausia molinga, smėlinga terpė. Lengvas, smėlingas gruntas paprastai stokoja maistinių medžiagų, todėl žydėjimas gali būti menkas. Jei jūsų sklype dirvožemio sudėtis nėra ideali, situaciją galima pagerinti tinkamai parinkta trąša.

Viena iš natūralių priemonių – kiaušinių lukštai. Jie turi kalcio, geležies ir cinko, kurie stiprina augalą. Lukštus galima susmulkinti ir sumaišyti su žeme aplink krūmą arba kelias dienas pamirkyti vandenyje – taip gausite skystų trąšų.

Dar vienas veiksmingas būdas – tręšimas mielėmis. Tam reikia 50 g mielių užpilti 5 litrais šilto vandens, palaikyti valandą, o prieš laistymą praskiesti santykiu 1:10. Tokia trąša skatina augimą ir žydėjimą, aprūpindama bijūnus naudingais mikroelementais.

Puikus maistinių medžiagų šaltinis yra ir banano žievelės. Jas tereikia supjaustyti smulkiais gabalėliais, užpilti karštu vandeniu ir palikti per naktį. Gautą užpilą galima naudoti kaip natūralias trąšas.

Reguliarus pavasarinis tręšimas padės bijūnams suformuoti tvirtą pagrindą gausiam vasaros žydėjimui. Ir tam nebūtina pirkti brangių preparatų – paprastos, namuose pagamintos priemonės veikia ne prasčiau nei pirktinės.

The post Kaip tręšti bijūnus, kad gausiau žydėtų appeared first on Kauno savaitė.