Šalies gynyba – kur kas daugiau nei ginklai ir koviniai įgūdžiai. Jai reikia medikų, vairuotojų, logistikos specialistų, kinologų, instruktorių ir daugybės kitų. Tokius skirtingų profesijų, amžiaus ir gebėjimų žmones vienija daugiau nei šimtmetį gyvuojanti Lietuvos šaulių sąjunga.

Panevėžio apskrities rinktinėje šiandien – beveik 800 suaugusiųjų ir jaunųjų šaulių.

Kaip vadas juokauja, čia kiekvienas gali atrasti, kas jam įdomu – nuo samčio iki drono.

Šimtametė istorija

Lietuvos šaulių sąjunga – savanoriška sukarinta organizacija, prisidedanti prie visuomenės rengimo ginti valstybę, pilietinio atsparumo stiprinimo ir pilietinio pasipriešinimo ugdymo.

Ši visuomeninė sukarinta organizacija vienija įvairaus amžiaus ir pažiūrų žmones, norinčius prisidėti prie atsparios priešiškai įtakai valstybės kūrimo, stiprinti šalies gynybos pajėgumus, viešąjį saugumą, ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą.

Lietuvos šaulių sąjunga gyvuoja jau daugiau nei šimtmetį – įkurta 1919 metų birželio 27 dieną Kaune.

Jos idėjiniais vadovais laikomi visuomenės ir kultūros veikėjas Vladas Putvinskis bei rašytojas, keliautojas ir žurnalistas Matas Šalčius.

Tuo metu šaulių veikla plėtojosi trimis pagrindinėmis kryptimis – kultūros, sporto ir karybos. Tarpukariu ši organizacija buvo viena populiariausių ir gausiausių šalies visuomeninių organizacijų. Jos veikla apėmė ne tik karybą, bet ir švietimą bei kultūrą.

Panevėžio šaulių rinktinės pradžia – 1919 metų lapkričio 2 dieną.

Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės vadas atsargos majoras Valerijus Gruodis pasakoja, kad pirmieji šauliai 1919 metais buvo žmonės, gynę Lietuvos nepriklausomybę kovose su bermontininkais, lenkais ir bolševikais.

Rinktinė dalyvavo daugelyje svarbių to meto mūšių, tarp jų – Kėdainių kautynėse ir Panevėžio vadavimo kovose.

Kiek vėliau – nuo 1929 metų birželio – rinktinėje pradėta plėtoti ir jaunųjų šaulių veikla.

„Jau buvome iškovoję nepriklausomybę. Vaikus jau buvo galima saugiai auginti ir mokyti juos patriotizmo“, – sako V. Gruodis.

Vėlesni istoriniai įvykiai skaudžiai palietė visą Lietuvą.

Sovietinės okupacijos metais Lietuvos šaulių sąjungos veikla uždrausta, jos nariai persekiojami – daugelis jų atsidūrė lageriuose.

1941 metų Birželio sukilimui Panevėžyje vadovavo šaulys, tuometis Panevėžio rinktinės vadas Antanas Stapulionis. Daugelis šaulių vėliau įsitraukė ir į pokario rezistencinę kovą.

1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jau birželio 10 dieną oficialiai atkurta ir Panevėžio šaulių rinktinė.

Nuo tada Panevėžio apskrities šauliai kasmet mini dvi svarbias datas – rinktinės įkūrimo ir atkūrimo sukaktis.

Parama kariuomenei

„Mes esame parama ieties smaigaliui. Savo gebėjimais, finansais, savo raumenimis galime tą ietį pagaląsti, iš galo pridėję vieną ranką pastumti, bet tikrai nesame ta organizacija, kuri yra ieties smaigalyje. Jeigu ten atsirasime, vadinasi, su kitomis organizacijomis kažkas labai blogai“, – šaulių vaidmenį valstybės gynyboje apibūdina ats. mjr. V. Gruodis.

Šiuo metu Alfonso Smetonos šaulių 5-oji rinktinė Panevėžio apskrityje vienija beveik 500 suaugusiųjų ir apie 300 jaunųjų šaulių.

Pagal Šaulių sąjungos statutą jaunuoju šauliu galima tapti nuo 11 metų, o vyriausiam apskrities šauliui – jau beveik 80.

Neatlygintina tarnystė

Ats. mjr. V. Gruodžio teigimu, 2014 ir 2022 metų įvykiai Ukrainoje smarkiai supurtė Lietuvos visuomenę. Tai paskatino ir šaulių gretų augimą – pilietiški žmonės panoro įgyti gynybos įgūdžių, pasidalyti jau turimomis žiniomis ir taip būti naudingi savo šaliai.

„Visuomenė suprato, kad dabar ta diena, kai reikėtų ateiti ir išmokti arba pasidalyti savo žiniomis“, – sako jis.

Pasak rinktinės vado, žmonės organizacijos veiklai skiria tiek laiko, kiek gali. Jo teigimu, aktyviai veikia maždaug pusė suaugusių rinktinės šaulių.

Ats. mjr. V. Gruodis atkreipia dėmesį, kad šauliai nėra visiškai išlaikomi valstybės.

Už veiklą organizacijoje jiems nemokama, todėl nariai aukoja ne tik savo laiką, bet ir asmenines lėšas. Jiems tenka įsigyti aprangą, dalį ekipuotės, o kai kuriais atvejais – ir ginklą. Rinktinė gauna tam tikrą skaičių uniformų, tačiau, pasak vado, jos pirmiausia skiriamos finansiškai sunkiau besiverčiantiems organizacijos nariams.

„Nariams už jų veiklą ir pastangas nėra atlyginama. Mes galime tik suteikti maitinimą ir kai kuriais atvejais transportą“, – sako vadas.

Tačiau šauliai gauna ne tik pareigų ir atsakomybės – organizacijos veikla leidžias įgyti ir naujų žinių bei praktinių įgūdžių.

Nuo samčio iki drono

O šauliai gali įgyti labai įvairių žinių ir gebėjimų.

„Mes vykdome pilietinę veiklą, skirtą norintiems padėti Lietuvai. Ar su ginklu, ar be jo – mano nuomone, abu aspektai yra geri“, – sako ats. mjr. V. Gruodis.

Jauniesiems šauliams skirta keturių pakopų ugdymo programa. Iki 18 metų jaunuoliai įgyja įvairių žinių, mokosi pilietiškumo ir ugdo praktinius įgūdžius.

Suaugusieji gali rinktis ginkluoto arba neginkluoto pasipriešinimo veiklą. Vadas pasakoja, kad ginkluoto pasipriešinimo šauliai turi baigti bazinį šaulio įgūdžių kursą. Tačiau nenorintys į rankas imti ginklo to daryti neprivalo. Lietuvos šaulių sąjunga siūlo daugiau kaip 20 įvairių specializacijų.

„Kaip sakau – nuo samčio iki drono. Čia kiekvienas gali atrasti save“, – šypsosi V. Gruodis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad po 2014 ir 2022 metų įvykių Ukrainoje į organizaciją atėjo nemažai žmonių, norinčių išmokti naudotis ginklu. Taip visuomenėje tarsi susiformavo nuostata, kad šaulys būtinai turi būti ginkluotas.

Tačiau iš tiesų organizacijai reikia labai įvairių gebėjimų žmonių, taip pat ir tų, kurie renkasi neginkluotą veiklą.

„Už kiekvieno šaunančiojo turi būti dešimt nešaunančiųjų, kurie turi ir pamaitinti, ir aprūpinti, ir pasirūpinti medicina, ir šovinius paduoti“, – pabrėžia rinktinės vadas.

Pasak jo, prireikus gintis ar susidarius ekstremaliajai situacijai, reikės ne tik kovotojų, bet ir medikų, logistikos specialistų, vairuotojų, kinologų bei kitų sričių profesionalų.

Vadas viliasi, kad kitais metais pavyks suburti ir Panevėžio apskrities šaulius kinologus. Pasak jo, kai kurios kitos rinktinės tokių specialistų jau turi.

„Ukrainos karas parodė, kiek kinologai gali pasitarnauti ieškant žmonių griuvėsiuose ar šiaip paklydusių žmonių“, – sako V. Gruodis.

Svajonės uniformoje

Pasak rinktinės vado, šauliams reikalingi įvairių sričių specialistai – psichologai, kinologai, medikai ir kitų profesijų atstovai. Tačiau nebūtina turėti konkrečios profesinės kvalifikacijos, pavyzdžiui, būti mediku. Šaulių sąjunga siūlo įvairius kursus ir mokymus, kuriuose galima įgyti reikalingų žinių bei praktinių įgūdžių.

Ats. mjr. V. Gruodis pasakoja apie vieną tokį pavyzdį iš rinktinės gyvenimo.

Buhaltere dirbančios šaulės tikslas buvo išmokti medicinos pagrindų.

„Ji tapo labai gera paramediko lygio specialiste“, – pasakoja vadas.

Per Joniškėlyje vykusias pratybas nukentėjo civilis žmogus. Tuo metu šaulė buvo arčiausiai jo, todėl, kol atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai, profesionaliai suteikė pirmąją pagalbą.

„Tai rodo, kad mūsų gretose galima įgyti žinių, apie kurias galbūt kadaise svajojai, arba jauti, kad trūksta kompetencijos, ir nori išmokti“, – sako V. Gruodis.

Šauliai nebūtinai turi rinktis veiklą, susijusią su jų kasdiene profesija. Pasak vado, rinktinėje yra medikas, kuris organizacijos veikloje nenori nieko bendra turėti su medicina – jis nori išmokti šaudyti.

Reikalingas kiekvienas

Žmonėms, norintiems prisidėti prie šalies gynybos, tačiau abejojantiems, ar jų gebėjimų pakaktų, ats. mjr. V. Gruodis pataria tiesiog užsukti pas šaulius ir pasikalbėti.

Pasak jo, rinktinėje yra labai fiziškai stiprių žmonių, tarp jų – aukštų sportinių rezultatų pasiekusių atletų, tačiau organizacijos gretose yra ir negalią turinčiųjų. Tad savo vietą čia gali rasti kiekvienas.

Rinktinės vado teigimu, kartais į organizaciją atėjęs žmogus mano neturintis ypatingų žinių ar gebėjimų, tačiau vėliau paaiškėja, kad jis galėtų tapti puikiu savo srities instruktoriumi ir mokyti kitus.

„Su savo praktika, žiniomis jis visa galva aukštesnis, nei mes tuo metu turime“, – sako V. Gruodis.

Norintys dalyvauti ginkluoto pasipriešinimo veikloje šauliai turi atitikti tam tikrus sveikatos būklės reikalavimus, kad galėtų gauti šaulio tarnybai skirtą automatinį ginklą.

Pasak ats. mjr. V. Gruodžio, tai A kategorijos ginklas, skirtas atlikti kovinę funkciją, o ne medžioklei, todėl jam taikomi griežti reikalavimai.

O norintiesiems dalyvauti neginkluoto pasipriešinimo veikloje pakanka įprastos medicininės pažymos, kokios paprastai reikalaujama įsidarbinant.

Išaugina patriotus

Daug dėmesio Šaulių sąjungoje skiriama darbui su jaunaisiais šauliais.

Rinktinės vadas pastebi, kad dabartiniai vaikai kitokie nei ankstesnės kartos. Šiemet į organizaciją atėję 11–12 metų vaikai, jo teigimu, yra labai smalsūs ir drąsūs. Prieš dešimtmetį jų bendraamžiai buvo uždaresni, mažiau linkę atsiverti.

Dirbdama su jaunimu Šaulių sąjunga moko Lietuvos ir kariuomenės istorijos, supažindina su valstybinėmis šventėmis, su jaunaisiais šauliais dalyvauja įvairiuose valstybiniuose renginiuose. Taip ugdomas supratimas, kad valstybei svarbias datas reikia ne tik minėti, bet ir prisiminti jų reikšmę.

Vadas pasakoja, kad sulaukęs pilnametystės jaunasis šaulys turi apsispręsti – duoti priesaiką ir tapti suaugusiuoju šauliu arba pasitraukti iš organizacijos. Dauguma pasirenka pastarąjį kelią – lieka mažiau nei dešimtadalis. Priežastys gana paprastos: jaunuoliai išvyksta studijuoti, pradeda savarankišką gyvenimą, kuria savo ateitį.

Vis dėlto tie, kuriems artima drausmė ir karyba, dažnai toliau sieja savo gyvenimą su šia sritimi. Nemažai buvusių jaunųjų šaulių pasirenka Lietuvos karo akademiją.

Pasak ats. mjr. V. Gruodžio, rinktinė net yra sulaukusi Lietuvos karo akademijos padėkos – nemažai buvusių jos jaunųjų šaulių pernai nusprendė studijuoti karybą ir tapti karininkais–lyderiais.

Kiti renkasi profesinę ar savanorišką karo tarnybą, atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, tampa policijos pareigūnais ar ugniagesiais gelbėtojais.

Tačiau net ir tie, kurie nepasirenka karjeros statutinėse ar krašto apsaugos sistemos organizacijose, pasak rinktinės vado, nenuvilia.

„Mes labai tikimės, kad jis tampa doru ir aktyviu Lietuvos piliečiu, o Šaulių sąjungoje praleistas laikas jam suteikė prasmingos patirties ir naudos“, – sako V. Gruodis.

Pastebima ir kita tendencija – į šaulių gretas po ilgesnės pertraukos sugrįžta jau subrendę, maždaug 40 metų žmonės.

Pasak vado, jie būna apkeliavę pasaulį, sukūrę verslus, užauginę ar paauginę vaikus ir pagaliau atranda daugiau laisvo laiko, kurį gali skirti pilietinei veiklai.

Teorijos neužtenka

Lietuvos šaulių sąjunga taip pat prisideda prie pilietinės gynybos įgūdžių kurso įgyvendinimo. Tai bendras projektas, vykdomas kartu su Švietimo, mokslo ir sporto bei Krašto apsaugos ministerijomis.

Šiuo metu trijų dienų kursas privalomas visiems 9–10 klasių mokiniams. Šiemet į programą pradėti įtraukti ir 7–8 klasių mokiniai.

„Šiemet – 10 procentų, kitais metais – 50 procentų, o dar kitais metais – 100 procentų“, – apie laipsnišką jaunesniųjų mokinių įtraukimą į programą pasakoja ats. mjr. V. Gruodis.

Jo teigimu, kurso metu kalbama apie pilietiškumą, Lietuvos istoriją ir visuotinę gynybą. Per tris dienas mokiniai įgyja pagrindinių pilietinės gynybos, pirmosios pagalbos, išgyvenimo gamtoje, orientavimosi ir veikimo krizių metu įgūdžių.

Rinktinės vado manymu, ilgą laiką šioje srityje tarsi miegojome letargo miegu. Galbūt todėl, kad pasaulis atrodė saugus ir tai užliūliavo visuomenę.

„Galvojame, kad nieko mums nereikia ir viskas nutiks savaime. Tam tikri politiniai ar kiti neramumai sujudina ir pradedame žiūrėti, kur ko trūksta. Tada labai sunku“, – sako ats. mjr. V. Gruodis.

Istorikai ir karo ekspertai pastebi, kad tarpukario Lietuvos visuomenė buvo itin pilietiška, o prie to prisidėjo ir aktyvi visuomeninių organizacijų veikla.

Vaikams dar mokyklose buvo ugdomas patriotiškumas, pilietiškumas, todėl ir pokariu nemažai žmonių pasiryžo trauktis į miškus bei kovoti už Lietuvos laisvę.

Ats. mjr. V. Gruodžio manymu, ir šiandienos Lietuvos visuomenė yra pilietiška. Vis dėlto tik realūs įvykiai galėtų parodyti, kiek esame pasirengę psichologiškai ir fiziškai.

„Kiek mes esame stiprūs psichologiškai ar fiziškai, atsitikus tai dienai X, gali parodyti tik tikri įvykiai. Galime kiek norime fantazuoti žodžiais, bet jeigu netreniruojame savo veiksmų raumenimis, ta raumenų atmintis bus tokia, kiek būsime į ją įdėję. Todėl visos tos teorinės pratybos gerai, bet reikia ir kuo daugiau praktikos. Manau, visuomenė teoriškai atspari, o praktiškai dar reikia tą raumenį auginti“, – sako ats. mjr. V. Gruodis.

The post Tarnystė Lietuvai – ne vien su ginklu appeared first on Kauno savaitė.