Tačiau pastarųjų metų tyrimai parodė: žmonėms, kurie neturi širdies ir kraujagyslių ligų, toks vartojimas dažniausiai neduoda jokios naudos, o kartais net padidina pavojingų komplikacijų riziką.

Pagrindinė priežastis — paslėpti kraujavimai, kurie ilgą laiką gali likti nepastebėti ir pasireikšti tik esant rimtoms pasekmėms.

Kada aspirinas padeda, o kada ne?

Gydytojai jį skiria antrinei profilaktikai — po infarkto, insulto, sergant išemine širdies liga ar ateroskleroze.

Tokiais atvejais nauda yra akivaizdi ir gerokai viršija rizikas.

Tačiau pradėti vartoti aspiriną pirminės profilaktikos tikslais sveikiems žmonėms, ypač vyresniems nei 60 metų, nerekomenduojama: kraujavimo rizika dažniau būna didesnė nei išvengta infarktų ar insultų.

40–59 metų amžiaus grupėje sprendimas priimamas individualiai — tik tada, kai širdies ir kraujagyslių rizika yra didelė, o kraujavimo rizika maža.

Acetilsalicilo rūgštis yra veiklioji medžiaga vaistuose, tarp jų ir „Aspirine“.

Kodėl aspirinas pavojingas: kraujavimas kaip pagrindinė rizika

Aspirinas mažina kraujo krešėjimą ir taip neleidžia susidaryti trombams, bet tuo pačiu padidina sunkių kraujavimų tikimybę.

Meteanalizė, kurioje dalyvavo 171 000 žmonių, parodė: aspirinas sumažina infarkto riziką 15 proc., tačiau padidina didelių kraujavimų riziką net 48 proc. — įskaitant smegenų bei virškinamojo trakto kraujavimus.

Kiti tyrimai nustatė, kad vyresnio amžiaus žmonėms intrakranijinių (smegenų) kraujosruvų rizika gali padidėti maždaug 38 proc., nors reikšmingo apsauginio poveikio nuo išeminių insultų nepastebėta.

Daugelis tokių kraujavimų vystosi be aiškių simptomų — iki momento, kai situacija tampa kritinė.

Aspirinas: nauda ir žala skaičiais

Vidutiniškai, iš 10 000 žmonių, vartojančių aspiriną profilaktiškai vienerius metus:

išvengiama apie 5 infarktų arba 4 insultų,

tačiau įvyksta apie 5 dideli kraujavimai, iš kurių 1 — intrakranijinis.

Tai reiškia, kad norint užkirsti kelią vienam rimtam širdies ar kraujagyslių įvykiui, gydyti reikia šimtus žmonių, bet daliai jų atsiras sunkios komplikacijos.

Kaip sakoma: vieną gydo, kitą žaloja.

Amžius – kritinis veiksnys: kuo žmogus vyresnis, tuo pavojingesnis aspirinas be aiškių medicininių indikacijų.

Kaip vartoti aspiriną saugiai ir sumažinti rizikas

Nevartokite aspirino savarankiškai — tik pagal gydytojo paskyrimą.

Nenutraukite vartojimo be gydytojo konsultacijos — jei jis skiriamas antrinei profilaktikai, staigus nutraukimas gali būti pavojingas.

Pastebėję kraujavimo požymius (juodas išmatas, krauju pasruvusią vėmalų masę, staigų stiprų galvos skausmą) — nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Profilaktikai daug efektyvesnė gyvenimo būdo korekcija: sveika mityba, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė bei kitos priemonės, o ne mechaniškas aspirino vartojimas.

Aspirinas pateisinamas tik esant širdies ir kraujagyslių ligoms — infarktui, insultui ir pan.

Sprendimą dėl jo vartojimo priima tik gydytojas. Savarankiškas vartojimas pavojingas: kraujavimo (ypač paslėpto ir smegenyse) rizika dažnai viršija naudą.

Aspirinas nėra universali apsauga. Jį reikia vartoti tik tada, kai nauda akivaizdžiai viršija rizikas — ir visada prižiūrint specialistui.

The post Aspirinas ir vidiniai kraujavimai: kada nauda virsta mirtina rizika appeared first on Kauno savaitė.

Sudedamosios dalys

1 aspirino tabletė;
1 valgomasis šaukštas mielių;
1 litras šilto vandens.

Kaip paruošti

Sutrinkite vieną aspirino tabletę.
Supilkite ją į stiklainį, įdėkite mielių ir užpilkite šiltu vandeniu.
Maišykite, kol ingredientai visiškai ištirps.

Naudojimas

Vienam augalui užtenka vieno puodelio trąšų. Tręšti reikia po to, kai gėlės palaistomos vandeniu. Poveikis bus pastebimas maždaug po dviejų savaičių.

The post Įdėkite šią tabletę į vandenį ir jūsų kambariniai augalai vėl atgys appeared first on Kauno savaitė.