Daugeliui kiaulpienės yra pirmos tikrojo pavasario pranašės, tačiau šiaip – įkyrios ir sunkiai sunaikinamos piktžolės.

Visgi medicinoje – ir liaudies, ir oficialiojoje, – šis augalas ir iš jo gaunami komponentai sveikatinimosi tikslais naudojami jau seniai. Neatsitiktinai lotyniško kiaulpienės pavadinimo Taraxacum officinale antroji dalis reiškia, kad tai vaistinis augalas.

Kiaulpienės turtingos baltymų, vitaminų, mineralų, polifenolių, eterinių aliejų. Didžiausias kiekis biologiškai aktyvių medžiagų būna jų ekstrakte, kitaip vadinamame kiaulpienių ištrauka. Tačiau net paprasta kiaulpienių arbata, užplikyta namuose, reguliariai vartojant gali tapti puikia sveikatą stiprinančia priemone.

Panašios, bet skirtingos

Kuo kiaulpienių arbata naudinga žmogaus organizmui?

Tai priklauso nuo to, iš kokių augalo dalių – žiedų, lapų ar šaknies – gėrimas ruošiamas.

Žiedų arbata

0,5 litro gėrimo reikės 10–15 kiaulpienių žiedų. Jeigu naudosite tik žiedlapius, arbata bus salsva, su medaus prieskoniu; jeigu užplikysite žiedus su visais žiedynsosčiais, jie gėrimui suteiks pikantiško kartumo.

Arbatos receptas labai paprastas.

Kiaulpienių žiedus nuskalaukite (jei naudosite tik žiedlapius, pirmiau sudėkite juos į tankų sietelį), sudėkite į arbatinį arba prancūzišką presą kavai, užpilkite verdančiu vandeniu ir prieš gerdami palikite pastovėti 7–10 minučių.

Kad kiaulpienių žiedų arbata būtų dar naudingesnė, taip pat įgytų daugiau skonio atspalvių, plikydami galite pridėti kitų vaistinių augalų. Pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, mėtų. Ir pasaldinti gėrimą šaukšteliu medaus.

Lapų arbata

Arbata iš žalių kiaulpienės augalo dalių – taigi ir lapų – bet kuriuo atveju bus karstelėjusi. Tačiau ar smarkiai, priklausys nuo lapų „amžiaus“. Mat kuo kiaulpienių lapai brandesni, tuo ryškesnis jiems būdingas kartumas.

Jeigu norite švelnesnio skonio arbatos, kiaulpienių lapus šiek tiek padžiovinkite saulėje arba orkaitėje.

Gaminti gėrimą galima ir iš nesmulkintų, ir iš smulkintų lapų.

Vienam puodeliui arbatos reikės apytikriai 5 jaunų kiaulpienės lapų arba 2–3 didelių. Jeigu jie žali, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 5–10 minučių, kad užsiplikytų.

Tokią arbatą irgi galima pagerinti kitomis vaistingosiomis žolelėmis, paskaninti citrina, apelsinu, cukrumi, medumi, kitais saldikliais.

Šaknų arbata

Gėrimas iš kiaulpienių šaknų spalva ir skoniu labiau primins kavą nei arbatą, tad nenustebkite.

Kaip ir cikorijos šaknis – bene populiariausias kavos pakaitalas – kiaulpienių šaknys turtingos inulino, yra maloniai karstelėjusios ir turi daugybę sveikatai naudingų junginių.

Skirtingai nei augalo žiedai ir lapai, kurių per sezoną prisirinkti vieni niekai, pusmetrį siekiančios šaknys privers paprakaituoti.

Prisikasę kiaulpienių šaknų, jas gerai nuplaukite, supjaustykite ne didesniais kaip 1 cm gabalėliais, išdžiovinkite orkaitėje ir susmulkinkite elektriniu smulkintuvu. Arba pasielkite paprasčiau – nusipirkite jau išdžiovintų ir susmulkintų šaknų vaistinėje.

Kiaulpienių šaknų arbatą galima ruošti keliais skirtingais būdais: berti miltelius į verdantį vandenį arba pieną (0,5 litro skysčio – 3–5 šaukšteliai šaknų) ir 5–7 minutes virti ant stiprios ugnies; 15–20 minučių virinti ant silpnos ugnies; 20–30 minučių kaitinti vandens vonelėje.

Trumpai tariant, teks paeksperimentuoti, kol išsiaiškinsite, kuris gėrimo receptas jums tinkamiausias.

Ir moterims, ir vyrams

Skaisčiai geltoni kiaulpienių žiedai turi labai daug beta karoteno – veiksmingo antioksidanto, padedančio kovoti su oksidaciniu stresu ir ilgiau išsaugoti jaunystę.

Taip pat beta karotenas gerina regą, palaiko skaisčią odą. Todėl kiaulpienių žiedų arbata labiausiai mėgstama moterų – kaip grožio gėrimas, lėtinantis senėjimą, padedantis atsikratyti raukšlių, spartinantis organizmo regeneracinius procesus.

Kiaulpienių lapuose yra daugiau chlorofilo – žalio pigmento, taip pat padedančio organizmui pasipriešinti žalingam laisvųjų radikalų poveikiui. Dar jis saugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, gerina smegenų veiklą.

Kiaulpienių lapų arbatos naudą didina ir didelis joje esančio magnio kiekis – kaip žinome, šis mineralas ramina nervus ir atpalaiduoja kraujagysles. Todėl šis gėrimas itin reikalinga vyrams organizmui stiprinti: padeda įveikti stresą, gerina lytinių organų aprūpinimą krauju, palaiko seksualinę sveikatą.

Na, o kiaulpienių šaknų arbatos naudingiausia dalis – jau minėtas inulinas. Ši skaidulinė medžiaga gerina žarnyno veiklą, palaiko sveiką virškinimo trakto mikrobiotą, mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje.

Šį gėrimą patariama gerti ir vyrams, ir moterims, bet ypač tiems, kurie siekia numesti svorio, arba kai yra aterosklerozės ir cukrinio diabeto išsivystymo rizika (bei juos jau diagnozavus).

Kiaulpienės – savitai unikalūs augalai, daugybės naudingų junginių esama visose jų dalyse. Ten yra vitaminų, mineralų, bioflavonoidų, organizmui naudingo gaižumo, glikozidų (taraksacino, taraksacerino, taraksantino), pasižyminčių antiuždegiminiu, imunitetą stiprinančiu poveikiu – juos naudoja gaminant vaistus kremzlės audiniui atkurti, artrozėms ir artritams gydyti.

Dėl to nesvarbu, kurią kiaulpienių arbatą plikysite, – žiedų, lapų, šaknų, ji vis tiek bus visapusiškai naudinga sveikatai.

Dešimt pliusų

Naudingas kiaulpienių arbatos savybes įrodė mokslas:

• Ji padeda išjudinti tingų žarnyną. Kiaulpienių lapuose, žieduose esanti ląsteliena ir inulinas šaknyse gerina žarnų motoriką, palaiko virškinimo procesuose dalyvaujančią mikrobiotą sveiką.

• Stimuliuoja tulžies nutekėjimą, padeda geriau suskaidyti su maistu gaunamus riebalus.

• Pasižymi antiuždegiminiu, karščiavimą mažinančiu, atsikosėti padedančiu poveikiu. Dėl tokių gydomųjų savybių kiaulpienių arbatas naudinga gerti persišaldžius.

• Tinka detoksikacijoms, teigiamai veikia kepenų darbą, nervų sistemos veiklą, skaistina odą.

Kiaulpienės – gerai žinomas diuretikas, išsiskiriantis tuo, kad pats kompensuoja su šlapimu pasišalinusio kalio deficitą organizme.

• Dėl didelio antioksidantų kiekio (tarp jų ir vitamino C) kiaulpienių arbata stiprina imunitetą.

• Turi silpną šlapimą varantį poveikį, padeda slopinti infekcijas ir uždegiminius procesus šlapimtakiuose.

• Palaiko kraujagyslių sveikatą, padeda suvaldyti cholesterolį. Didelis kalio kiekis arbatose naudingas širdžiai.

• Gerina apytakos procesus, skatina svorio kritimą.

• Mažina cukraus kiekį kraujyje, didina ląstelių jautrumą insulinui, todėl gerti kiaulpienių arbatas rekomenduojama tiems, kam nustatytas atsparumas insulinui, diagnozuotas prediabetas ar cukrinis diabetas.

• Kiaulpienių arbatos naudingos sąnariams ir kaulams.

Kaip gerti kiaulpienių arbatą

Kada gerti žiedų, kada – lapų, o kada šaknų arbatą, kad nauda organizmui būtų kuo didesnė?

• Jeigu norite pagerinti virškinimą, stimuliuoti tulžies išsiskyrimą, optimalus laikas išgerti kiaulpienių arbatos – 25–30 minučių prieš valgį. Rekomenduojamas kiekis – 0,5 stiklinės per kartą.

• Kai reikia sumažinti cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje, numesti svorio, arbatą galima gerti valgio metu ir valandą po valgio. Pradėti galima nuo 0,5 stiklinės ir didinti kiekį iki 1,5 stiklinės per kartą.

• Šlapimą varančiam poveikiui kiaulpienių arbatas galima gerti bet kuriuo metu 3 kartus per dieną po 0,5 stiklinės per kartą.

• Kad nebūtų neigiamų pasekmių, kiaulpienių arbatų geriau negerti rytais tuščiu skrandžiu, jeigu neketinate artimiausią pusvalandį papusryčiauti. Išgėrus prasideda aktyvus skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimas, jeigu po to nevalgoma, gali sukelti pilvo skausmus ir spazmus.

Tačiau kiaulpienių žiedus galima panaudoti kaip pagrindą glotnučiams: taip pasinaudosite visais jų privalumais nesibaimindami šalutinių poveikių.

Vieniems naudinga – kitiems žalinga

Deja, be akivaizdžios naudos sveikatai, gali kiaulpienių arbatos padaryti ir žalos.

Pirmiausia vartoti jas atsargiai derėtų žmonėms, turintiems virškinimo trakto ligų: kaip minėta, tokie gėrimai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, taigi gali išprovokuoti gastrito, gastroduodenito, opaligės paūmėjimą.

Tiesa, esant gastritui, kai skrandžio sulčių išsiskyrimas sumažėjęs (hipoacidiniam, atropiniam), kiaulpienių arbatos kaip tik rekomenduotinos.

Dėl tulžį varančių savybių kiaulpienių arbatų nepatartina vartoti ir tiems, kas serga tulžies akmenlige, tulžies latakų susiaurėjimu dėl įvairių priežasčių.

Prie arbatas vartoti draudžiančių būklių taip pat priskiriamas ūmus ir lėtinis pankreatitai (kasos uždegimai), nėštumas, laktacija.

Prieš pradedant vartoti gėrimus su kiaulpienėmis pasikonsultuoti su gydytoju derėtų žmonėms, alergiškiems ambrozijų žiedadulkėms, ramunėlėms, chrizantemoms: arbata gali išprovokuoti ligos paūmėjimą.

Net ir sveikiems žmonėms kiaulpienių žiedų, lapų ar šaknų arbatą, kaip ir visas kitas žolelių arbatas, dera vartoti atsargiai, išmanant, kaip tinkamai tą daryti.

Pradėti reikėtų nuo 0,5, daugiausia 1 stiklinės per dieną ir atidžiai stebėti savo organizmą. Jeigu savijauta neblogėja, galima palaipsniui išgerti arbatos daugiau.

Svarbu atminti, jog kiaulpienių žiedlapiuose yra gerokai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų, nei jų lapuose ir tuo labiau šaknyse. Todėl, nesant neigiamos reakcijos į žiedų arbatą, jos galima išgerti iki 3–5 stiklinių per dieną. Vartojant lapų ir šaknų arbatą, jokiomis aplinkybėmis nereikėtų viršyti 2–3 stiklinių per dieną.

The post  Kiaulpienių arbata: nauda, žala ir vartojimo gudrybės appeared first on Kauno savaitė.

Vienas geriausių tokių gėrimų pavyzdžių – arbata.

Daugybėje jų gausu antioksidantų ir reikalingų vitaminų, tad atsižvelgdami į tai, mitybos specialistai ir dietologai parinko arbatas, geriausiai tinkančias svoriui mažinti.

Žalioji arbata

Išsamūs tyrimai ne sykį patvirtino jos naudą sveikatai. Nors čia turbūt labiau tiktų daugiskaita – „naudos“, nes žalioji arbata teigiamai veikia kone viską, nuo kognityvinių funkcijų iki širdies darbo.

Tačiau tai dar ne viskas.

Pasak mitybos ekspertų, žaliąją arbatą jie dažniausiai iš visų rekomenduoja žmonėms, bandantiems numesti svorio.

Priežastis – joje itin daug antioksidantų katechinų, o ypač – epigalokatechino galato, unikalaus polifenolio, randamo ir kituose augaluose, bet niekur taip gausiai, kaip žaliojoje arbatoje.

Šį junginį mokslas dar tiria, tačiau manoma, kad subalansuota dieta, reguliari mankšta ir epigalokatechino galatas gali paspartinti medžiagų apykaitą, padėti oksiduoti riebalus ir padidinti jautrumą insulinui. Visa tai kartu palengvina pastangas siekiant įveikti antsvorį.

Dar 2004 metais leidinyje „Journal of Health Science“ buvo aprašytas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad katechinai žaliojoje arbatoje, kai ji geriama sportuojant, paskatina kūno riebalų utilizavimą – daugiau jų sunaudojama energijai gaminti ir mažiau lieka sankaupose.

Be to, žaliojoje arbatoje yra amino rūgšties L-teanino, kuri, nustatyta, padeda atsipalaiduoti ir gerina miegą, o tai savo ruožtu palaiko sveiką medžiagų apykaitą.

Galiausiai, 2020-aisiais atlikta 31 tyrimo metaanalizė atskleidė, jog geriant žaliąją arbatą pastebimai mažėja bendras cholesterolio kiekis ir mažo tankio lipoproteinai – „blogasis“ cholesterolis.

Puikiausia tai, kad šiomis savybėmis pasižymi tiek žalioji arbata su kofeinu, tiek ir be jo.

Citrinų ir imbiero arbata

Antroji labiausiai specialistų rekomenduojama arbata metantiesiems svorį.

Imbiero šaknis, kaip visi žinome, stimuliuoja virškinimą ir slopina uždegimus. Tas užtikrina visais atžvilgiais sveikesnę medžiagų apykaitą.

Gingerolis – imbierų aktyvioji medžiaga – turi termogeninių savybių, vadinasi, degina kalorijas ir naikina riebalus.

Dar gingerolis skatina virškinimą, šis tampa efektyvesniu ir maistas ilgai neužsibūna žarnyne.

Citrinos, žinoma, irgi naudingos. Iš jų gauname vitamino C ir rūgščių, kurie dar labiau spartina metabolizmą ir virškinimą.

Svarbiausia, kad visai nebūtina pirkti jokių įmantrių arbatos mišinių. Tiesiog užpilkite karštu vandeniu šviežio imbiero griežinėlius, įpilkite citrinos sulčių ir gurkšnokite į sveikatą.

Karštu oru galite net padėti gėrimą į šaldytuvą, kad prieš geriant atšaltų.

Pueras

Išskirtinė arbatos rūšis iš Kinijos Junano provincijos, taip pat auginama Taivane.

Pueras (pu-erh) – tai fermentuotas gėrimas iš to paties augalo, iš kurio gaminama ir žalioji, juodoji arbatos bei ulongas.

Tradicinėje kinų medicinoje puero arbata naudojama kaip cholesterolį mažinanti priemonė. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad pueras gali ir skatinti riebalų apykaitą, o kartu – svorio mažėjimą.

Nors mechanizmas, kaip paprasta arbata tą daro, dar iki galo nesuprastas, kai kurie ekspertai tiki, jog esmė – kepenis ir žarnyną veikiančiame junginyje teabraunine.

Kiti gi mano, kad tokį poveikį lemia galo rūgštis, aktyvuojanti riebalus metabolizuojančius fermentus.

Kai 2011 metais žurnalas „Nutrition Research“ išspausdino galo rūgštį tyrinėjusio mokslinio darbo rezultatus, jo autoriai pabrėžė, kad tyrimo dalyviams, vartojusiems puero arbatos ekstraktą, žymiai labiau sumažėjo juosmens apimtis, kūno masės indeksas ir visceraliniu riebalų (dengiančių pilvo ertmės organus) kiekis, palyginti su tais, kurie vartojo placebą.

Ulongas

Ši arbata iš dalies oksiduota, tuo skiriasi nuo neoksiduotos žaliosios ir visiškai oksiduotos juodosios arbatos.

Dalinė oksidacija suteikia ulongui išskirtinį skonį – irgi kai ką tarpinio tarp žaliosios arbatos gaivumo ir juodosios stiprumo, tačiau švelnų ir maloniai salsvą.

Jeigu jums patinka ulongo skonis ir norėtumėte numesti svorio, manykite, jog išlošėte loterijoje – du kartus iš eilės.

Šioje arbatoje yra tokių pačių katechinų kaip ir žaliojoje. Vienas tyrimas parodė, kad vyrai ir moterys, kurie gėrė ulongo arbatą kasdien 6 savaites iš eilės, neteko kūno svorio riebalais, o jų trigliceridų ir cholesterolio kiekio rodmenys pagerėjo.

Tai sustiprino mokslininkų nuomonę, kad katechinai ulonge gali padėti reguliuoti kūno svorį per geresnį lipidų metabolizmą.

Cinamono arbata

Norintiesiems pasimėgauti šia svorį mažinančia arbata pakaks karštame vandenyje pamirkyti cinamono žievę.

Cinamone yra tokių junginių, kaip cinamaldehidas ir cinamono rūgštis. Abu jie pripažinti turinčiais potencialo reguliuoti cukraus kiekį kraujyje bei didinti jautrumą insulinui.

Kadangi stabilizuoja gliukozę kraujyje, cinamono arbata gali nuslopinti maisto įgeidžius ir padėti mesti svorį. Ypač asmenims, kuriems nustatytas atsparumas insulinui arba 2 tipo diabetas.

Tiesą sakant, 2020-aisiais mokslinis žurnalas „Clinical Nutrition“ parėmė tyrėjų išvadą, kad cinamonas galėtų būti rekomenduojamas kaip kūno svorį mažinantis papildas gydant nutukimą.

„Earl Grey“ arbata

Tai juodoji arbata, kurią iš kitų išskiria skonis – „Earl Grey“ gardinama Italijoje augančių citrusinių vaisių bergamočių aliejumi.

Jau pati savaime juodoji arbata turi naudingų medžiagų – kofeino ir flavonoidų, natūralių junginių, galinčių paspartinti medžiagų apykaitą ir skatinti riebalų deginimą.

Beje, flavonoidai irgi kupini visokių medicininių privalumų. Jie žinomi dėl priešvėžinių, antioksidacinių, priešuždegiminių ir antivirusinių savybių.

O tinkamą kovai su antsvoriu arbatą „Earl Grey“ daro bergamotės, kuriose esama papildomų flavonoidų.

Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad bergamotės padeda tirpdyti visceralinius riebalus, kito – kad šie citrusai gerina lipidų metabolizmą ir padeda reguliuoti svorį žmonėms, kuriems dislipidemija.

Bergamotės „Earl Grey“ arbatoje netgi turi nuotaiką gerinančių savybių – mažėja emocinio persivalgymo poreikis, taigi svoris krinta greičiau.

Mėtų arbata

Nesvarbu, ar plikysite šviežius, ar džiovintus mėtų lapelius, netgi nesvarbu, kokios rūšies mėtas naudosite, poveikis figūrai bus tas pats – teigiamas, nes jį užtikrina augale esantis mentolis.

Mentolis padeda slopinti apetitą, įveikti užgaidas maistui (ypač kai norisi ko nors saldaus ar labai kaloringo).

Dar mėtų arbata – visiškai natūralus gėrimas be kofeino, turintis labai mažai kalorijų: galite gerti, kiek norite, ir nesukti galvos dėl svorio.

Ne paslaptis, jog mėtų arbatoje gausu flavonoidų ir antioksidantų, slopinančių uždegimus, nuraminančių virškinimo traktą ir subalansuojančių žarnyno bakterijas. Paprasčiau tariant, gerkite ją, kad mažiau pūstų pilvą ir nesikauptų dujos.

Arbatos su adaptogenais

Tikroji arbata – tai kininio arbatkrūmio lapai. Tačiau dėl patogumo taip vadinami ir visokių žolelių, šaknų ir kitų augalų dalių rinkiniai, turintys adaptogeninių savybių ir netiesiogiai padedantys medžiagų apykaitai.

Adaptogenais vadinamai augalai, kurie, manoma, didina žmogaus organizmo atsparumą fiziniam ir emociniam stresui (tokiems, pavyzdžiui, priskiriamos ašvagandos, siauralapiai, arba šventieji, bazilikai, rausvosios rodiolės). Iš jų sumaišytas arbatas parduotuvių ir vaistinių lentynose dažnai galima išvysti panašiais pavadinimais kaip „Arbata nuo streso ir nerimo“.

Lėtinis stresas gali kaip reikiant sujaukti visą organizmą, ir medžiagų apykaitą taip pat. Jis trikdo miegą ir didina streso hormonų, kaip kortizolis, gamybą.

Įpratus kasdien gerti arbatas su adaptogenais galima sušvelninti organizmo reakciją į stresą, pagerinti miegą ir lengviau atsiriboti nuo streso. Tuomet ir metabolizmas susireguliuos.

Mačia

Kaip ir žalioji arbata, ji gaminama iš kininio arbatkrūmio lapų. Tačiau yra vienas skirtumas: mačia nuo dviejų iki keturių savaičių auga pavėsyje. Dėl to lapuose padaugėja kofeino ir L-teanino.

Po to jie apdorojami garais, išdžiovinami, pašalinamos gyslos. Kas lieka, sumalama į smulkius žalius miltelius.

Sveikatai mačia net labai naudinga. Ji slopina uždegimus, stiprina smegenis ir širdį, netgi saugo nuo vėžio.

Mačioje polifenolių iki 10 kartų daugiau nei žaliojoje.

Žinoma, kad padeda mačia ir svorį mesti.

Pasak specialistų, šioje arbatoje polifenolių iki 10 kartų daugiau nei žaliojoje. Tarp jų esama ir epigalokatechino galato – tyrimai rodo, kad jis gali padėti sumažinti bendrą kūno svorį ir liemens apimtį, nes mažina hormonų, dėl kurių jaučiame alkį, kiekį.

Apdairumas – svarbiausia

Jeigu ketinate į savo kasdienį valgiaraštį įtraukti svorį mesti padedančias arbatas, svarbu, kad žinotumėte, jog natūralios arbatos, kurias aprašėme anksčiau, ir arbatos, specifiškai paruoštos padėti mesti svorį, nėra tas pats – jos skiriasi. Į pastarąsias neretai pridedama ir vidurius laisvinančių medžiagų, ir diuretikų.

Dar vienas specialistų įspėjimas – patikrinti kofeino kiekį. Ypač jeigu esate jam jautrūs, turite žinoti, kad kai kuriose arbatose kofeino gana gausu, taigi yra grėsmė padauginti.

Taip pat vien siurbčiodami arbatą svorio nenumesite. Bet tokie gėrimai bus puikus priedas prie gerai subalansuotos dietos ir pagalbininkas kelyje į tikslą.

The post 9 puodeliai sveikatos: liekninančių arbatų gidas appeared first on Kauno savaitė.

Antrasis populiariausias gėrimas pasaulyje po vandens, arbatos turi aibę privalumų įskaitant naudą širdžiai ir apsaugą kaulams.

Nuo žaliosios arbatos iki mėtų ir ramunėlių – kiekviena arbata, anot specialistų, turi ne tik savo unikalų skonį, bet ir poveikį sveikatai. Kaip žinoti, kuri iš jų sveikiausia būtent jums?

Visos arbatos į sveikatą

Kiekvienoje arbatoje yra kelių tipų sveikatai labai naudingų polifenolių – augalinės kilmės antioksidantų, tokių kaip katechinai, epikatechinai ir L-teanino amino rūgštis.

Nenuostabu, jog specialistai išskiria visą virtinę priežasčių gerti bet kokias arbatas:

Širdies ligos. Stebimieji tyrimai rodo, kad žalioji ir juodoji arbatos gali padėti apsisaugoti nuo širdies kraujagyslių ligų. Tiesa, jeigu juodosios arbatos gersite daugiau nei po 4 puodelius per dieną, apsauginis poveikis išnyks.

Diabetas. Išgeriant keturis arba daugiau puodelių arbatos per dieną mažėja antrojo tipo diabeto rizika. Sergantieji šio tipo diabetu gerdami žolelių arbatą gali pagerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę bei sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį jame.

Kaulai. Arbatos mėgėjų kaulų mineralinis tankis paprastai būna didesnis, o osteoporozės ir kaulų lūžių rizika – mažesnė, palyginti su tų, kas arbatos negeria.

Kognityvinė funkcija. Arbata siejama su mažesne kognityvinių sutrikimų, tokių kaip Alcheimerio liga ir demencija, rizika.

Parkinsono liga. Žmonės, išgeriantys 2 puodelius arba daugiau arbatos per dieną, mažiau rizikuoja ja susirgti.

Geriausia iš geriausių

Tokia sveikatai laikoma žalioji arbata.

Palyginti su tais, kurie išvis negeria arbatos, žaliosios arbatos mėgėjai mažiau serga gimdos gleivinės, plaučių, burnos ir kiaušidžių vėžių, net Hodžkino limfoma, širdies kraujagyslių sistemos ligomis, skundžiasi ligotu silpnumu ir kognityviniais sutrikimais, tokiais kaip demencija.

Cholesterolio mažintoja

Juodoji arbata turi daugiau kofeino nei žalioji, užtat mažiau katechinų. Bet tai nereiškia, kad jos naudos sveikatai menkos.

Tyrimai rodo, kad didelę širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką patiriantiems žmonėms geriant juodąją arbatą kraujyje mažėja „blogojo“ cholesterolio. Dar nuo jos stiprėja kaulai, protas būna budresnis.

Juodoji arbata taip pat siejama su mažesne infarkto, Parkinsono ligos, virškinimo trakto onkologinių ligų, reumatoidinio artrito rizika, net jei kai kuriais atvejais šio gėrimo poveikis gana kuklus.

Skrandžio ramintoja

Pipirmėčių arbata jau daugybę amžių naudojama kaip natūralus vaistas skrandžiui nuraminti, mat padeda įveikti pykinimą ir vėmimą.

Kaip ir kitos žolelių arbatos, ji neturi kofeino. Nors pipirmėčių arbata dar labai mažai tirta, žinoma, kad šio augalo lapeliuose esantis eterinis aliejus gali palengvinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus.

Ne tik padeda atsipalaiduoti

Vaistinių ramunėlių arbata dažniausiai vartojama kaip atsipalaidavimo priemonė ir neretai mišiniuose su kitomis žolelėmis: mėtomis, kinrožėmis, citrinžolėmis.

Ramunėlių arbata gali pagerinti miegą – ypač tiems, kas linkęs nubusti vidury nakties. Taip pat yra įrodymų, liudijančių šio gėrimo gebėjimą gerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę žmonėms, sergantiems antrojo tipo diabetu.

Įvairūs ramunėlių preparatai, įskaitant arbatą, labai pasitarnauja gydantis burnos mukozitą (burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimą), odos problemas, depresiją.

Nuo pykinimo

Šiam tikslui jau seniai geriausia laikoma imbierų arbata – tiek šviežių, tiek džiovintų.

Buvo atlikta keletas imbierų preparatų tyrimų ir kaskart paaiškėdavo, jog jie padeda palengvinti pykinimą nėštumo metu. Ilgainiui sužinota, kad imbierų arbata analogiškai gelbsti ir besigydančius nuo vėžio, kai kamuoja pykinimas ar vėmimas.

Galingu antiuždegiminiu poveikiu pasižymintys imbierai, be kita ko, padeda sumažinti trigliceridų, gerina kraujospūdį, palengvina osteoartrito simptomus.

Dar per mažai vertinama

Ulongas, anot specialistų, yra kažkur per viduriuką tarp žaliosios ir juodosios arbatos.

Ši arbata nėra taip išsamiai ištirta kaip kitos, tačiau išgeriant daugiau nei vieną puodelį ulongo per dieną ji gali padėti vyrams apsisaugoti nuo širdies kraujagyslių ligų.

Tad kurią gerti sveikiausia?

Atsižvelgiant į įspūdingas žaliosios arbatos naudas, vargu ar yra jos verta konkurentė. Todėl galima drąsiai sakyti, kad žalioji arbata – sveikiausia iš visų.

Bet jeigu jums ji dėl kokių nors priežasčių nepriimtina, yra aibė kitų sveikuoliškų arbatų be kofeino, pradedant pipirmėčių ir baigiant ramunėlių.

The post Geriausia arbata cholesteroliui mažinti appeared first on Kauno savaitė.

Vis dėlto iš tiesų pigiausias ir plačiausiai vartojamas gėrimas visame pasaulyje yra arbata.

Tyrimai rodo, kad arbatos gėrimo privalumų sąrašas yra didelis: mažėja uždegimas, širdies ir lėtinių ligų rizika, cukraus kiekis kraujyje ir kt.

Tačiau visos lazdos turi du galus. Yra ir draudimų.

Pirmas: arbata tuščiu skrandžiu

Geriama tuščiu skrandžiu arbata gali pakenkti skrandžiui ir blužniai, todėl dar senovės kinai primygtinai rekomendavo to nedaryti.

Antras: karšta arbata

Pernelyg karšta arbata stipriai stimuliuoja gerklę, stemplę ir skrandį, o per ilgesnį laiką gali sukelti šių organų patologiją.

Mokslininkai nustatė, kad dažnai geriant karštesnę nei 62 laipsnių arbatą skrandžio sienelės tampa jautresnės ir greičiau pažeidžiamos bei sukelia įvairių skrandžio ligų simptomus.

Arbatos temperatūra neturėtų viršyti 56 laipsnių.

Trečias: šalta arbata

Ji sukelia visiškai priešingą efektą nei karšta arbata, suteikianti žvalumo, skaidrinanti ne tik mintis, bet ir regėjimą. Be to, šalta arbata skatina karkalų kaupimąsi.

Ketvirtas: stipri arbata

Itin didelis kofeino ir teino (arbatos kofeino) kiekis stiprioje arbatoje gali tapti galvos skausmų ir nemigos priežastimi.

Penktas: ilgai plikyta arbata

Jeigu arbatą plikote pernelyg ilgai, joje esantis fenolis, lipoidai bei eteriai pradeda savaime oksiduotis. Dėl to gėrimas ne tik netenka skaidrumo, skonio bei aromato, bet ir gerokai sumažėja arbatos maistinė vertė, mat kartu oksiduojasi ir joje esantys vitaminai C bei P, aminorūgštys ir kitos naudingosios medžiagos.

Be to, plikoma arbata patiria aplinkos poveikį, joje gerokai padaugėja mikroorganizmų – bakterijų ir grybelių.

Šeštas: keliskart plikyta arbata

Paprastai po trečio ar ketvirto plikymo arbatžolėse ne kažin kas ir lieka. Atlikti eksperimentai parodė, kad pirmuoju plikymu iš arbatos lapelių paimama apytikriai 50 procentų naudingųjų medžiagų, antruoju – 30 procentų, o trečiuoju – geriausiu atveju 10 procentų. Ketvirtasis plikymas iš arbatžolių išpeša dar 1–3 procentus naudos. Jeigu bandoma jas ir toliau plikyti, į arbatą gali patekti ir kenksmingų medžiagų, kurių arbatos lapuose, nors ir labai nedideliais kiekiais, vis dėlto yra.

Septintas: arbata prieš valgį

Taip geriama arbata skystina seiles, maistas pradeda atrodyti beskonis, be to, laikinai gali suprastėti baltymų pasisavinimas, vykstantis virškinimo organuose.

Arbatą derėtų gerti mažiausiai 20–30 minučių prieš valgį.

Aštuntas: arbata po valgio

Jei išgersite arbatos iš karto po to, kai užkandote, joje esantis taninas gali sustingdyti baltymus ir geležį ir dėl to organizmui bus sunkiau juos pasisavinti. Tad jeigu norite pasimėgauti arbata, palaukite, kol po pietų praeis 20–30 minučių.

Devintas: arbata su vaistais

Arbatoje esančios rauginės medžiagos irdamos sudaro taniną, dėl kurio kai kurie vaistai palieka nuosėdų ir apskritai tampa sunkiai pasisavinami.

Kinai sako, kad arbata ardo bet kokius vaistus.

Dešimtas: vakarykštė arbata

Parą pastovėjusi arbata ne tik netenka vitaminų, bet ir dėl didelio baltymų ir cukraus kiekio tampa idealia maistine terpe bakterijoms.

Tačiau jeigu arbata nesugedo, ją kuo puikiausiai galima panaudoti gydymo tikslais – bet tik kaip išorinius vaistus.

Pavyzdžiui, visą dieną pastovėjęs gėrimas būna turtingas rūgščių ir fluoro, stabdančių kraujavimą iš kapiliarų, todėl vakarykštė arbata gali padėti gydant burnos ertmės uždegimus, liežuvio žaizdeles, egzemą, kraujuojančias dantenas, paviršutinius odos pažeidimus, pūlinius.

Akių skalavimas arbata padeda nuslopinti nemalonius pojūčius, kuriuos sukelia baltymuose išryškėjusios kraujagyslės, taip pat ilgai verkus.

O jeigu rytais prieš valydamiesi dantis ir po valgio gerklę praskalausite pastovėjusia arbata, ji ne tik suteiks gaivumo jausmą, bet ir sustiprins dantis.

The post 10 draudimų arbatai appeared first on Kauno savaitė.

Vienu populiariausių gėrimų arbata išlieka ne tik dėl to, kad yra skani, bet ir dėl naudos, kurią gali duoti mūsų sveikatai. Reikia tik mokėti pasirinkti geriausiai tinkančią.

Kinrožių arbata

Būna, ji kai kuriems žmonėms sukelia refliuksą, tačiau turi tiek mikroelementų, jog vis tiek laikoma naudinga sveikatai.

Gerti kinrožių arbatą – tiek karštą, tiek šaltą – ypač rekomenduojama per karščius, mat joje labai daug elektrolitų. Šis gėrimas atkuria kalio, magnio pusiausvyrą ir net parūpina kaitros išsekintam organizmui truputį cinko.

Fermentuotos arbatos

Jos išsiskiria itin plačiu gydomųjų savybių spektru, taip pat apimančiu širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Fermentuotos arbatos laikomos onkologinių ligų profilaktikos priemone, joms priskiriamos imunomoduliatoriaus savybės.

Kam juodoji, o kam – žalioji

Požiūris į juodąją ir žaliąją arbatas dažniausiai remiasi tradicine kinų medicina. Pagal ją yra žmonių, kuriems geriau gerti tik juodąją, ir žmonių, kuriems derėtų gerti tik žaliąją arbatą.

Juodoji arbata pasižymi šildomuoju poveikiu. Ji labiau tinka tiems, kieno žemas kraujospūdis, kam nuolat šalta. Žaliosios arbatos vartojimą tokiems žmonėms verčiau riboti. Šis vėsinantis gėrimas geriau tinka emocingiems, tvirtai sudėtiems, turintiems nedidelį antsvorį žmonėms, kuriems visada per karšta.

O štai fermentuotas arbatas, pavyzdžiui, puero, galima gerti visiems.

Žolelių arbatos

Jos nėra tokios saugios, kaip galėtų atrodyti. Gydomaisiais tikslais žolelių arbatas naudoti derėtų itin atsargiai, kaip tikrus vaistus, užuot nekontroliuojamai siurbčiojus bet kokį mišinį, kurį patys išgalvojote.

Konkrečių žolelių arbata pasižymi konkrečiomis savybėmis. Tarkime, yra plataus spektro vaistažolės, tokios kaip ramunėlės, gauromečiai, čiobreliai. Tokias vartoti galima praktiškai visiems – su sąlyga, kad nėra alergijos.

Bet taip pat yra žolelių, kurios tinka ne kiekvienam žmogui ir ne visoms organizmo būklėms. Pavyzdžiui, šalavijai, raudonėliai ir arbatos su saldymedžiu veikia hormonus. Su jomis ypač atsargios turėtų būti moterys, jau turinčios kokių nors sutrikimų (kaip kad endometriozė).

Arbatos su sukatžolėmis veikia raminamai – nedidelis jų kiekis kartais gali pakeisti ir vaistus nuo nerimo. Tačiau reikia turėti omenyje, kad sukatžolės lėtina širdies ritmą, tad asmenims, kurių pulsas retas, vartoti jų nereikėtų.

Netgi mėtų arbatai galioja griežtos taisyklės – ji tinka tik kai kuriems žmonėms ir tikrai ne visiems vyrams. Taip pat jeigu turite bėdų dėl tulžies latakų, geriau nerizikuoti ir negerti.

Apie jonažoles išvis manoma, kad jas galima gerti be perstojo, nors iš tikrųjų šis augalas tinka ne kiekvienam. Vienos, be jų poveikį stabilizuojančių kitų vaistažolių, jonažolės tampa nesaugios. Jų arbatos nevertėtų gerti žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus: nuo kepenų, kraujospūdžio, tam tikrus antidepresantus. Jonažolės gali sustiprinti preparatų poveikį ir taip sutrikdyti kepenų metabolizmą.

Todėl gydytojai primena vaistažoles vartoti atsakingai ir jokiu būdu ilgai negerti tų pačių žolelių ar jų mišinio arbatos – sudėtį geriau keisti.

Kaip dažnai galima gerti

Jeigu dvi tris dienas vakarais išgersite po 2–3 puodelius čiobrelių arbatos, nieko baisaus nenutiks. Tačiau jei geriate žolelių užpilus nuolat, nes „taip sveikiau“,

galimos nenuspėjamos ir labai individualios reakcijos. Juk arbatėlėms sureagavus viena su kita ar su vaistais, rezultatas gali būti atvirkštinis. Pavyzdžiui, vartojant kraują skystinančius vaistus ir tą patį darančias vaistažoles viskas gali baigtis kraujoplūdžiu.

Kada gerti, kad būtų naudos

Reikia ne tik išmanyti, kas su kuo dera, bet ir žinoti, kada žolelių arbatas tinka gerti.

Vienas elementariausių pavyzdžių – arbatos su ženšeniu arba ežiuole. Jos žvalina, todėl visai netinka gerti prieš miegą – tik pirmoje dienos pusėje.

Arbatas su sukatžolėmis arba mėtomis – priešingai, gerti galima tik vakarais, jeigu nenorite visą dieną būti apsnūdę ir apatiški.

Ar tikrai reikalingi priedai?

Žolelių arbatas įprasta kuo nors gardinti: citrina, medumi, uogomis. Taip ir skaniau, ir naudos, manoma, daugiau. Pasirodo, ne visada.

Vitaminas C iš citrinos karštame vandenyje suyra – lieka tik kvapas, kurį išgauti galėtume ir įmetę į arbatą eterinių aliejų turtingą vaisiaus žievelę.

Bet iš uogų galima gauti labai naudingo rutino – P grupės vitamino, flavonoido, – nes jis aukštos temperatūros nebijo.

Medų, ne paslaptis, vartoti reikia atsargiai, kaip bet kokį angliavandenį. Daug kas įprato keisti cukrų medumi ir mano, jog kaip natūraliu produktu juo galima viską saldinti kiek širdis geidžia. Deja, taip nėra. Jeigu gydytojas jums liepė riboti cukrų, nurodymas galioja ir medui.

The post Vaistai arbatos puodelyje appeared first on Kauno savaitė.

Nesvarbu, kur augo šie žalieji vaistai – miške, jūsų sode ar buvo įsigyti vaistinėje, jie vis tiek tinka laiko patikrintiems liaudies medicinos receptams, pasiekusiems mus dar iš senelių ir net prosenelių laikų.

Džiovintos šermukšnių uogos – nors derėtų sakyti vaisiai – yra turtingos cukrų, pektinų, organinių rūgščių, vitaminų C ir P, karoteno, kalio druskų, kalcio ir magnio.

Jos, kaip polivitaminai, dedami į įvairiausias vitaminizuotas arbatas ir nuovirus, vartojamos kaip tulžį ir šlapimą varomoji priemonė.

Iš džiovintų šermukšnių uogų galima gaminti vitaminizuotą antpilą: šaukštelį vaisių užvirinkite kaip arbatą stiklinėje vandens, palikite nusistovėti valandą ir per 2–3 kartus išgerkite (tai paros dozė).

Žiemą pristigus vitaminų praverčia erškėčių uogos.

Vitaminu C turtingiausias erškėčių rūšis galima atpažinti iš besistiebiančių taurėlapių. Rinkti derėtų tik visiškai prinokusius vaisius – oranžinės, raudonos ar rusvos spalvos (tai priklauso nuo rūšies). Ir tik iki pirmųjų šalnų, mat sušalusios erškėtuogės atitirpdamos praranda didžiąją dalį vitamino C. Nors jose taip pat gausu ir kitų nepaprastai naudingų medžiagų: vitaminų B, B2, P, PP, K, E, karoteno, geležies druskų, mangano, fosforo, magnio ir kalcio, taip pat kalio, molibdeno, kobalto, chromo, vario.

Erškėčių nuovirai ir antpilai vartojami gripo ir avitaminozės profilaktikai, gydymui. Jie ypač veiksmingi, kai organizme stinga vitaminų C ir P – tokia avitaminozė išsivysto sutrikus kraujagyslių sienelių laidumui.

Erškėtuogių arbata taip pat tinka organizmui pastiprinti sergant infekcinėmis, kepenų, tulžies pūslės ligomis. Ji ruošiama taip: 20 g sausų erškėtuogių nuplauti šaltu vandeniu, sutrupinti, užpilti 1,5 l verdančio vandens ir pavirinti 10 minučių uždengtame inde. Paskui pastatyti šiltoje vietoje 4–6 valandoms ir nukošti. Vitaminų ir mineralinių druskų prisotintą gėrimą galima pagardinti pagal skonį cukrumi, medumi arba kokių nors uogų sirupu ir gerti po pusę stiklinės triskart per dieną.

Erškėtuogių nuoviras laikomas šaldytuve, bet ne ilgiau kaip tris dienas.

Tokie gėrimai rekordiškai greitai papildo organizmo vitamino C atsargas, didina atsparumą infekcinėms ligoms, intoksikacijai, stiprina imunitetą.

The post Arbata sveikatai: kur pasisemti vitaminų? appeared first on Kauno savaitė.

Šviežia ir aromatinga arbata yra ideali dienos pradžiai ar atsipalaidavimui vakare, nes ji puikiai tinka tiek sušildyti šaltu oru, tiek atgaivinti karštos vasaros dienos metu.

• Joje yra aflavinų, padedančių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, bei flavonoidų – antioksidantų, mažinančių širdies ligų riziką. Geriant juodąją arbatą taip pat galima sumažinti kraujospūdį.

• Du puodeliai juodosios arbatos per dieną gali padėti sumažinti insulto riziką.

• Juodojoje arbatoje esantys antioksidantai saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų jam daromos žalos. Laisvieji radikalai pirmiausia

kenkia ląstelėms, todėl prasideda uždegiminiai procesai, vystosi sunkios ligos.

• Nesaldinta juodoji arbata gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir pagerinti natūralų organizmo gebėjimą reguliuoti cukrų. Pavyzdžiui, išgėrus tokios arbatos iškart pavalgius gali normalizuotis cukraus kiekis kraujyje.

• Kofeinas ir aminorūgštis L-teaninas arbatoje gerina dėmesingumą. Be to, jie suteikia daugiau energijos ir paspartina protinį darbą.

• Žmonėms, išgeriantiems bent du puodelius juodosios arbatos per dieną, sumažėja mirties grėsmė (nuo bet kokios priežasties), palyginti su tais, kurie arbatos negeria. Be to, kasdien geriantieji arbatą mažiau rizikuoja susirgti širdies ligomis, patirti insultą.

• Tyrimai parodė, kad juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti kovoti su kai kurių formų vėžiu, taip pat ir tam tikromis melanomomis bei burnos vėžiu.

Mokslas atskleidė, kad juodoji arbata gali sumažinti krūties, plaučių ir skydliaukės vėžio riziką.

• Tie patys polifenoliai, manoma, gerina virškinimo trakto būklę, nes skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi. O antimikrobinės juodosios arbatos savybės padeda apsaugoti virškinimo traktą nuo žalingų medžiagų ir atkurti jo gleivinę.

• Juodoji arbata labai naudinga odai ir plaukams. Tokiomis savybėmis ją apdovanoja taninų, polifenolių ir antioksidantų gausa. Visos kartu šios medžiagos ne tik gydo odą, bet ir mažina pabrinkimą, naikina dėmes. Be to, geriant juodąją arbatą gali sparčiau augti plaukai.

The post Įdomūs faktai apie juodąją arbatą appeared first on Kauno savaitė.