Mokslininkai jau anksčiau buvo nustatę, kad kraujo tyrimai gali parodyti ilgo gyvenimo tikimybę, tačiau naujas tyrimas atskleidė, jog mūsų kraujyje yra molekulių, galinčių prognozuoti ateitį tiksliau nei amžius.

Kalbama apie itin mažus RNR fragmentus, į kuriuos anksčiau beveik nekreipta dėmesio.

Tyrėjai nustatė, kad jų lygis yra susijęs su tuo, ar žmogus gyvens dar keletą metų.

Be to, šis rodiklis veikia geriau nei daugelis medicininių testų.

Ir labiausiai stebina tai, kad amžius pasirodė esąs ne toks svarbus, kaip buvo įprasta manyti.

Kokios kraujo molekulės susijusios su gyvenimo trukme

Tyrimas, kuriam vadovavo Virdžinija Bajers Kraus iš Djuko universiteto Medicinos fakulteto, apėmė 1271 vyresnį nei 71 metų žmogų.

Mokslininkai analizavo kraujo mėginius ir ieškojo molekulinių požymių, galinčių būti susijusių su gyvenimo trukme.

Anksčiau jau buvo nustatyta, kad organų biologinį amžių galima įvertinti pagal kraujo rodiklius.

Pagrindiniu atradimu tapo piRNR (PIWI sąveikaujančios RNR) – labai maži genetinės medžiagos fragmentai, kurie anksčiau buvo laikomi svarbiais tik reprodukcinėse ląstelėse.

Paaiškėjo, kad jų yra ir kraujyje, ir jos gali atspindėti senėjimo procesus.

Kai tyrėjai palygino duomenis, paaiškėjo netikėtas dalykas: žmonės, kurie gyveno ilgiau, turėjo mažesnį devynių konkrečių piRNR kiekį.

Tai prieštarauja ankstesnei logikai, nes buvo manoma, kad tokios molekulės saugo ląsteles.

Į modelį įtraukus molekulinius žymenis, amžius beveik nustojo būti reikšmingas veiksnys.

Kitaip tariant, biologinis amžius pasirodė esąs svarbesnis nei skaičius pase.

Kodėl amžius neatspindi tikrosios organizmo būklės

Mokslininkai patikrino šimtus rodiklių – iš viso buvo išmatuotos 828 mažosios RNR molekulės.

Vėliau dalyviai buvo suskirstyti į grupes, siekiant išvengti statistinių paklaidų, ir sudarytas prognozavimo modelis.

Rezultatai buvo netikėti:

• modelis, paremtas amžiumi, veikė beveik kaip atsitiktinis spėjimas
• modelis, paremtas molekuliniais žymenimis, pateikė gerokai tikslesnę prognozę
• molekulių ir sveikatos būklės derinys pasiekė rezultatą, nenusileidžiantį sudėtingoms medicininėms sistemoms

Ypač tiksliai veikė modelis, kuris įvertino šiuos rodiklius.

Tokia schema dviejų metų išgyvenamumą prognozavo tiksliau nei dauguma klinikinių metodų:

• penkios piRNR molekulės
• fizinė žmogaus būklė
• „gerojo“ cholesterolio lygis

Ar galima prailginti gyvenimą veikiant senėjimo molekules

Labiausiai intriguojanti tyrimo dalis – galimybė paveikti šiuos rodiklius.

Statistinis modeliavimas parodė, kad jei rizikos grupės žmonių piRNR lygį būtų galima sumažinti iki ilgaamžių žmonių lygio, tikimybė išgyventi dar dvejus metus galėtų beveik padvigubėti.

Kol kas tai tik skaičiavimai, tačiau jie sutampa su eksperimentų su gyvūnais rezultatais.

Pavyzdžiui:

• apvaliųjų kirmėlių atveju mažųjų RNR sistemos išjungimas gyvenimo trukmę padvigubino
• vaisinių muselių atveju panašūs pokyčiai taip pat pailgino gyvenimą

Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog netrukus atsiras vaistas.

Tačiau piRNR gali tapti nauju taikiniu senėjimo terapijoje, ir ši kryptis šiuo metu aktyviai tiriama.

Kol kas tokie tyrimai nėra taikomi įprastoje medicinos praktikoje.

Rezultatus dar reikia patvirtinti kitose imtyse, skirtingose amžiaus grupėse, naudojant įvairias technologines platformas ir ilgesniais nei dvejų metų stebėjimo laikotarpiais.

Vis dėlto šis tyrimas parodo svarbų dalyką: biologinis amžius gali labai skirtis nuo kalendorinio, ir būtent jis lemia, kiek ilgai gyvensime.

The post Kraujo tyrimas gali prognozuoti gyvenimo trukmę appeared first on Kauno savaitė.

Vaikystėje augame taip greitai, kad nespėjame keisti batų, o jaunystėje atrodome lyg sustingę viename lygmenyje.

Vėliau staiga imame pastebėti, kad nuovargis ateina greičiau, raukšlės gilėja, o atsigauti po bemiegės nakties jau nebėra taip paprasta.

Mokslininkai mano, kad tam tikrame amžiuje mes pradedame senti ypač sparčiai.

Kada žmogus tampa senas

Dauguma žmonių spartesnį senėjimą pastebi sulaukę maždaug 50 metų, ir tai nėra atsitiktinumas.

Tyrimai rodo, kad būtent šiame amžiuje organizmas pradeda jaustis vis prasčiau.

Iki 40–45 metų pokyčiai vyksta švelniai, tačiau po penkiasdešimties audiniai ir organai ima senti greičiau.

Vienos pirmųjų „pasiduoda“ kraujagyslės, todėl padidėjęs kraujospūdis, dusulys ir nuovargis tampa vis dažnesni.

Tai nereiškia, kad iki tol nieko nevyksta, tačiau būtent apie 50-uosius organizmas tarsi persijungia į kitą režimą, ir metų našta pradeda jaustis kur kas aiškiau.

Kaip nustatomas organizmo amžius

Tokios išvados mokslininkai priėjo tyrinėdami skirtingo amžiaus žmonių audinių baltymus.

Baltymai – tai lyg maži žymekliai, parodantys, kas vyksta organizme.

Kai jų sudėtis keičiasi, tai rodo pokyčius pačiuose audiniuose.

Tyrėjai išanalizavo šimtus širdies, odos, plaučių, kepenų, raumenų ir kitų organų mėginių bei pastebėjo vieną bendrą dalyką: po penkiasdešimties metų baltymų „parašai“ keičiasi daug greičiau.

Tai reiškia, kad organai sensta intensyviau.

Kurie organai sensta greičiausiai

Ypač aiškiai tai matyti kraujagyslėse.

Aorta – pagrindinė ir didžiausia kraujagyslė – viena pirmųjų parodo ryškius su amžiumi susijusius pakitimus. P

o jos seka blužnis ir kasa, kurios taip pat ima veikti lėčiau.

Tokie pokyčiai daro organizmą jautresnį ligoms.

Pavyzdžiui, didėja širdies ir kraujagyslių sutrikimų, medžiagų apykaitos problemų, fibrozės ir kepenų ligų rizika.

Tai paaiškina, kodėl daugelis lėtinių ligų aktyviau pasireiškia būtent po 50 metų.

The post Kokiame amžiuje žmogus pradeda sparčiai senti? appeared first on Kauno savaitė.

Dėl to mityba šiame amžiuje tampa itin svarbi norint išsaugoti energiją, gerą sveikatą ir savijautą.

Kai kurie produktai, kurie anksčiau atrodė visiškai nekenksmingi, dabar gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Dietologai portale eatthis.com įvardijo dažniausiai pasitaikančius produktus ir paaiškino, kodėl po 60 metų juos geriau išbraukti iš savo raciono.

Daigai

Nors daigai dažnai laikomi „supermaistu“, vyresnio amžiaus žmonėms jie gali būti pavojingi.

„Daiguose gali daugintis salmonelių ir žarnyno lazdelių bakterijos, kurios sukelia apsinuodijimą maistu“, – aiškina dietologė Melisa Mitri.

Su amžiumi imuninė sistema silpsta, todėl apsinuodijimo maistu rizika po tokių produktų vartojimo gerokai padidėja. Specialistai pataria rinktis saugesnes alternatyvas – pavyzdžiui, gerai nuplautas daržoves arba termiškai apdorotus ankštinius augalus.

Perdirbta mėsa

Perdirbti mėsos gaminiai – pavyzdžiui, dešros, dešrelės ar kumpis – skatina uždegiminius procesus organizme.

„Produktai, kurie didina uždegimą, apima būtent perdirbtą mėsą. Senėjimas pats savaime yra natūralus uždegiminis procesas, todėl geriau rinktis šviežius, natūralius produktus: vaisius, daržoves, pilno grūdo kruopas ir neperdirbtą mėsą“, – pažymi mitybos ekspertė Džeimi Rinker.

Jei kartais labai norisi mėgstamo dešrainio, leiskite sau tai retkarčiais – kartą per savaitę ar net per mėnesį.

Kepiniai

Saldūs kepiniai – spurgos, bandelės, pyragaičiai – po 60 metų gali būti ypač kenksmingi.

„Juose gausu kalorijų, riebalų ir cukraus, todėl pradėti dieną tokiais skanėstais – prasta idėja. Tokie produktai skatina svorio augimą, nesuteikia sotumo jausmo ir tik dar labiau stiprina potraukį saldumynams dienos metu“, – įspėja dietologė Džiuli Apton.

Vietoj kepinių geriau rinkitės maistingus pusryčius – avižinę košę, jogurtą su vaisiais arba kiaušinius.

Saldinti gėrimai

Gazėti saldinti gėrimai nenaudingi bet kuriame amžiuje, tačiau po 60 metų – ypač pavojingi.

„Jie glaudžiai susiję su nutukimu, metaboliniu sindromu ir padidėjusia diabeto bei širdies ligų rizika“, – sako Apton.

Be to, tokie gėrimai išplauna kalcį iš organizmo, silpnindami kaulus – tai itin pavojinga, nes su amžiumi didėja osteoporozės rizika. Geriausias pasirinkimas – švarus vanduo arba žolelių arbata be cukraus.

Kepti patiekalai

Po 60 metų medžiagų apykaita sulėtėja, todėl reikėtų ypač atsargiai vartoti keptą maistą.

„Bet kokie kepti patiekalai – prastas pasirinkimas vyresniame amžiuje. Jie itin kaloringi, skatina nutukimą, širdies ligas ir apsunkina suvartojamų kalorijų kontrolę“, – pažymi Apton.

Vietoj to specialistai rekomenduoja maistą virti garuose, kepti orkaitėje arba troškinti – taip jis išlaiko skonį ir naudą, bet nekenkia sveikatai.

Saldumynai

Įprotis nuolat siekti saldumynų gali turėti rimtų pasekmių.

„Įprastas cukrus nesuteikia jokios maistinės vertės, tačiau didina nutukimo, širdies ligų ir atsparumo insulinui riziką – tai vienas pagrindinių antrojo tipo diabeto veiksnių“, – aiškina dietologė Megan Ruzvelt.

Perteklinis cukrus taip pat gali bloginti nuotaiką, silpninti atmintį, kelti kraujospūdį ir net didinti demencijos bei kai kurių vėžio formų riziką. Sumažinkite saldumynų kiekį racione, pakeisdami juos vaisiais arba nedidele porcija tamsaus šokolado.

Išvada

Po 60 metų organizmas tampa jautresnis ir pažeidžiamesnis, todėl svarbu vengti produktų, kurie didina uždegimo, lėtinių ligų ar apsinuodijimų riziką. Subalansuota mityba, pakankamas vandens kiekis ir saikas visame kame padės jums išlikti sveikiems, aktyviems ir žvaliems dar daugelį metų.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neskirta diagnozėms nustatyti ar savarankiškai gydytis. Dėl sveikatos klausimų visuomet pasitarkite su gydytoju.

The post Maisto priešai ilgaamžiškumui: kas po 60 metų kenkia jūsų organizmui appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau iš tiesų viskas kur kas giliau.

Vieną dieną, rodos, stabili ir tvarkingai sudėliota gyvenimo mozaika ima nebeteikti džiaugsmo.

Vakar dar viskas buvo „po kontrole“, o šiandien netikėtai apima tuštuma – tarsi eitum pažįstamu keliu, bet nebesuprastum, kodėl.

Psichologai šį laikotarpį vadina gyvenimo pervertinimu, o žmonės – paprasčiausiai „kažkas su manimi ne taip“.

Tačiau iš tiesų vidutinio amžiaus krizė gali būti ne pabaiga, o pradžia – momentas, kai pirmą kartą nuoširdžiai paklausi savęs: „Ar gyvenu taip, kaip iš tiesų noriu?“

Kada prasideda vidutinio amžiaus krizė ir kodėl ji ištinka

Paprastai ji pasireiškia maždaug tarp 30 ir 50 metų (dažniausiai – 35–45 m.), kai žmogus pirmą kartą suvokia, kad didelė gyvenimo dalis jau nugyventa.
Tai nebūtinai nevilties metas – veikiau laikas susumuoti pasiekimus.

Žvelgiame atgal, vertiname, ką nuveikėme, ir klausiame savęs: „Ar tikrai einu ten, kur noriu?“

Kartais postūmiu tampa išoriniai pokyčiai – iš namų išėję vaikai, atleidimas iš darbo, skyrybos, liga ar net jubiliejus.

Visi šie įvykiai primena: gyvenimas eina, o mūsų bandymų jį nugyventi savaip – ribotas skaičius.

Psichologų teigimu, vyrams ši krizė dažniau susijusi su saviverte ir sėkme, o moterims – su pasikeitusiomis gyvenimo rolėmis: vaikai užaugo, tėvai sensta, reikia iš naujo atrasti save.

Tai vadinama egzistenciniu pabudimu arba gyvenimo fokuso pasikeitimu – pirmą kartą aiškiai suvokiame, kad nesame amžini, nustojame žvelgti į ateitį su naiviu optimizmu ir pradedame ieškoti prasmės – tiek praeities, tiek to, kas dar laukia.

Šis virsmas dažnai matomas ir socialiniuose tinkluose – staiga pasirodo įkvepiančios citatos, saviugdos maratonai, „naujos prasmės“ ir sporto ataskaitos.

Kaip atskirti vidutinio amžiaus krizę nuo paprasto nuovargio

Vidutinio amžiaus krizė retai užklumpa netikėtai.

Ji dažniausiai prisėlina tyliai – tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą, ima nebedominti; norisi pokyčių, bet neaišku, kokių.

Būdingi požymiai:

• nuotaikų svyravimai, dirglumas, nuovargis;
• miego ar apetito sutrikimai;
• nenoras imtis įprastų, net anksčiau mėgtų veiklų;
• jausmas, kad „užstrigote“, noras permainų.

Dar vienas būdingas požymis – nepasitenkinimas be aiškios priežasties: atrodo, turite viską – šeimą, darbą, namus – bet viduje tuščia.

Kartais tai pasireiškia keistais klausimais: „Kam aš visa tai darau?“, „Kas aš esu be šių vaidmenų?“

Įdomu, kad apie ketvirtadalis žmonių iš tiesų išgyvena šį laikotarpį klasikine forma.

Likusieji tiesiog patiria laikiną nepasitenkinimą – natūralią brandos fazę, o ne asmeninę katastrofą.

Kartais tai pasireiškia tyliai: žmogus ima klausytis jaunystės muzikos, vartyti senas nuotraukas, rašyti buvusiems bendraklasiams ar svajoti „dingti kur nors porai savaičių“.

Vidutiniškai kas ketvirtas suaugęs prisipažįsta padaręs ką nors impulsyvaus šiuo laikotarpiu – nuo motociklo pirkimo iki netikėto karjeros posūkio.

Vyrai dažniau pradeda sportuoti, imasi naujų pomėgių ar atnaujina garderobą.

Moterims būdingiau mokytis naujų dalykų, keisti stilių, šukuoseną ar net darbą.

Kaip vidutinio amžiaus krizė gali tapti naujos pradžios tašku

Nepaisant niūraus pavadinimo, vidutinio amžiaus krizė gali tapti augimo etapu.

Tyrimai rodo, kad būtent šiuo metu daugelis tampa smalsesni, atviresni ir labiau pasiryžę išbandyti naujus dalykus.

Vieni grįžta mokytis, kiti pradeda verslą, dar kiti atranda meditaciją ar savanorystę.

Įdomu, kad ši krizė dažniau ištinka tuos, kurie jau yra pasiekę išorinės sėkmės – kai viskas lyg ir pavyko, tikslas išnyksta, o protas ima ieškoti naujo.

Tai metas iš naujo susidėlioti save: suprasti, ko iš tikrųjų norite, ir liautis gyventi iš inercijos.

Taip, tai nerimo kupinas laikas, bet kartu – ir sąžiningumo metas.

Ne veltui psichologai sako: vidutinio amžiaus krizė – tai ne pabaiga, o antroji jaunystė su patirtimi.

Yra net juokingas „simptomas“: jei staiga pajutote norą išmokti groti gitara, pakeisti profesiją ar iškeliauti autostopu į Mongoliją – tai gali būti ne paprastas nuovargis, o jūsų pasąmonės prašymas permainų.

The post Vidutinio amžiaus krizė: kodėl po 40-ies norisi viską mesti ir pradėti iš naujo appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau ar žinojote, kad jos gali turėti kur kas gilesnį poveikį — padėti gyventi ilgiau?

Ir tai nėra tik graži metafora: mokslas pateikia gana įtikinamų įrodymų.

Žinoma, niekas neteigia, kad pasauliniai klasikų kūriniai gali pakeisti vitaminus ar rytinį bėgimą, tačiau skaitymas aktyvina procesus, kurie teigiamai veikia smegenų sveikatą, psichiką ir net atsparumą stresui.

Būtent šie paslėpti mechanizmai paverčia knygą netikėta sveikatos ir ilgaamžiškumo sąjungininke.

Skaitymas ir ilgaamžiškumas: ką rodo moksliniai tyrimai

JAV Jeilio universiteto mokslininkai 12 metų stebėjo 3635 vyresnius nei 50 metų asmenis. Rezultatai nustebino: vos pusvalandis knygų skaitymo per dieną vidutiniškai pailgino gyvenimo trukmę net 23 mėnesiais.

Įdomu tai, kad laikraščių ar žurnalų skaitymas tokio poveikio neturėjo — nauda slypi būtent knygose.

Kodėl? Knygos reikalauja gilaus susikaupimo ir įsitraukimo.

Tai nėra paviršutiniškas naujienų peržvelgimas — tai protinė veikla, kuri stiprina vadinamąjį kognityvinį rezervą — savotišką smegenų „apsauginį sluoksnį“. Jis padeda ilgiau išlaikyti atmintį ir dėmesį net senstant.

Be to, toks smegenų treniravimas mažina demencijos ar Alzheimerio ligos riziką ir gali atitolinti jų pasireiškimą net keleriais metais.

Kaip skaitymas stiprina smegenis ir atmintį

Mayo klinikos gydytojai knygas vadina „proto treniruokliais“.

Ir ne be reikalo: reguliarus skaitymas stiprina pažintines funkcijas, kuria tą patį kognityvinį rezervą, kuris padeda smegenims kompensuoti senėjimo ar traumų poveikį.

Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie skaito bent kartą per savaitę, atminties susilpnėjimo rizika yra gerokai mažesnė.

Dar daugiau — intelektinė veikla siejama su tuo, kad Alzheimerio liga tokiems žmonėms pasireiškia vidutiniškai penkeriais metais vėliau.

Galima sakyti, jog knyga yra tarsi proto mankšta, kuri lavina vaizduotę ir stiprina „atminties raumenis“.

Vis dėlto kalbama būtent apie skaitymą, o ne audioknygų klausymą — klausymasis neskatina tų pačių kognityvinių procesų.

Kodėl knygos padeda įveikti stresą

Yra ir dar vienas, ne mažiau svarbus poveikis — skaitymas padeda sumažinti streso lygį.

Keli puslapiai prieš miegą gali sulėtinti dienos tempą, perjungti smegenis į poilsio režimą ir sumažinti uždegiminius procesus organizme, kurie tiesiogiai susiję su stresu.

Be to, knygos ugdo empatiją — įsijausdami į veikėjų gyvenimus, mes geriau suprantame kitus žmones.

Knygų klubai, bibliotekos ir skaitymo forumai padeda išvengti vienatvės — dar vieno veiksnio, didinančio ankstyvo senėjimo riziką.

Ir, žinoma, knyga — tai reta galimybė šiandien pabūti toli nuo ekranų, ypač jei stengiatės mažinti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.

Kaip paversti skaitymą kasdieniu įpročiu

Gera žinia: norint pajusti naudą, nereikia valandų valandas praleisti su knyga rankose.

Pakanka 10–20 minučių per dieną. Skaitymą galima įtraukti į rutiną taip pat natūraliai, kaip rytinę kavą.

Keletas patarimų:

• Skaitykite po truputį, bet reguliariai — įprotis formuojasi palaipsniui.
• Visada turėkite knygą po ranka — skaitykite laukdami eilėje ar kelionėje.
• Paverskite skaitymą socialine veikla — knygų klubai ar programėlės padeda išlaikyti motyvaciją.
• Naudokitės bibliotekomis — tai patogu ir ekonomiška.

Ir svarbiausia — rinkitės tai, kas jums patinka.

Geriausia knyga yra ta, kurią tikrai perskaitysite iki galo.

The post Kiek metų gyvenimui prideda knygų skaitymas? Atsakymas jus nustebins appeared first on Kauno savaitė.

Skamba lyg mokslinė fantastika, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad senėjimas gali plisti organizme kaip infekcija – per tam tikrą baltymą.

Mokslininkai nustatė, kad šiame procese pagrindinį vaidmenį atlieka molekulė HMGB1, o jos cheminė būsena lemia, ar ji sukels priešlaikinį ląstelių senėjimą.

Pagrindinis kaltininkas – baltymas HMGB1

HMGB1 – tai baltymas, kuris paprastai padeda tvarkyti DNR ląstelės branduolyje.

Tačiau kai ląstelė sensta arba patiria stresą, ji išskiria HMGB1 į išorę.

Ir čia prasideda įdomiausia: redukuota (chemiškai aktyvi) HMGB1 forma virsta savotišku „senėjimo pasiuntiniu“, kuris kituose audiniuose sukelia uždegimines ir degeneracines reakcijas.

Mokslininkai iš Korėjos universiteto Medicinos koledžo nustatė, kad tik redukuota, neoksiduota HMGB1 forma skatina senėjimą.

Tyrimai parodė, kad oksiduota šio baltymo versija neturi tokio poveikio – ji nekenksminga.

Taigi būtent cheminė baltymo forma lemia, ar jis sukels senėjimą aplinkinėse ląstelėse.

Kaip „užkrėsti“ ląstelę senatve

Šį atradimą tyrėjai patvirtino laboratoriniais eksperimentais – žmogaus plaučių, odos, inkstų ir raumenų ląstelės buvo paveiktos redukuotu HMGB1.

Po kelių dienų šios ląstelės nustojo dalytis, jose suaktyvėjo senėjimo genai (pavyzdžiui, p21 ir p16), pradėta gaminti uždegiminius baltymus.

Toks elgesys rodo prasidėjusią senescenciją – būseną, kai ląstelės nustoja normaliai funkcionuoti, bet nežūsta.

Priešingai, ląstelės, paveiktos oksiduotu HMGB1, išlaikė normalų aktyvumą ir toliau dalijosi.

Vadinasi, senstančios ląstelės, išskirdamos aktyvią HMGB1 formą, „užkrečia“ jaunas, sveikas ląsteles, paskatindamos jose senėjimo procesus.

Taip susidaro pavojingas užburtas ratas – kuo daugiau senstančių ląstelių, tuo daugiau HMGB1, o tai spartina bendrą organizmo senėjimą.

Šis atradimas keičia patį požiūrį į senėjimą – tai nėra vien pavienis ląstelių dėvėjimasis, o procesas, kuris plinta per cheminius signalus.

Ar įmanoma sukurti vaistą nuo senėjimo?

Kad patikrintų savo atradimus gyvuose organizmuose, mokslininkai sušvirkštė redukuotą HMGB1 jauniems peliukams.

Jau po savaitės pastebėti senėjimo požymiai: sumažėjo raumenų funkcija, padidėjo uždegimas, audiniuose suaktyvėjo senescencijos žymenys.

Kitame eksperimente senoms pelėms, turinčioms raumenų traumų, buvo suleista antikūnų, blokuojančių HMGB1.

Rezultatai buvo įspūdingi: žaizdos gijo greičiau, uždegimas mažėjo, fizinis pajėgumas didėjo – pelės geriau bėgiojo, stipriau spaudė letenas ir pan.

Šis atradimas atveria naujas galimybes kurti vaistus nuo senėjimo, kurie galėtų blokuoti aktyvią HMGB1 formą, paversti ją neaktyvia oksiduota forma arba slopinti uždegiminius signalus.

Kai kurie tokie preparatai jau naudojami gydant autoimunines ligas, o dabar jiems gali atsirasti naujas panaudojimas – kovoje su senėjimu.

Tikėtina, kad derinami su kitomis anti-senėjimo priemonėmis, šie vaistai gali būti itin veiksmingi.

Galima sakyti, kad senėjimas – tai ne vien genetinė programa ar audinių dėvėjimasis, bet ir dinamiškas, potencialiai grįžtamas procesas, kurį lemia biocheminiai veiksniai.

Kitaip tariant, senėjimas yra klastingesnis, nei manyta anksčiau – tai ne tik vidinis ląstelių išsekimas, bet aktyvus cheminis signalas, galintis plisti tarp audinių.

Tačiau ši grėsmė teikia ir vilties: jei signalą įmanoma blokuoti, vadinasi, senėjimą galima sulėtinti – o galbūt net ir atsukti atgal.

Tolimesni tyrimai ir klinikiniai bandymai parodys, ar ateityje žmonės galės būti „paskiepyti“ nuo senatvės.

The post Senėjimas gali būti užkrečiamas kaip infekcija appeared first on Kauno savaitė.

Mokslininkų iš kelių pirmaujančių JAV universitetų duomenimis, mažiau išsilavinę ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės turi širdies ir kraujagyslių sistemą, kuri sensta 10 metų greičiau nei jų labiau pasiturinčių ir išsilavinusių bendraamžių.

Šie duomenys, paskelbti žurnale JAMA Cardiology, kelia svarbų klausimą – ar išsilavinimas iš tiesų gali prailginti gyvenimą?

Kas yra „širdies amžius“ ir kodėl tai svarbu?

Kad būtų paprasčiau nei vartojant sudėtingus medicininius terminus ar procentus, mokslininkai pasiūlė naudoti „širdies amžiaus“ sąvoką – tai rodiklis, parodantis, kiek biologiškai sena yra jūsų širdis palyginti su tikruoju amžiumi.

Pavyzdžiui, jei jums 45-eri, bet jūsų širdis veikia tarsi 55-erių žmogaus, tai rimtas signalas susirūpinti sveikata.

Tyrime naudotas Amerikos kardiologų asociacijos (AHA) sukurtas naujas rizikos skaičiuoklės modelis, vertinantis tokius rodiklius kaip cholesterolio lygis, kraujospūdis, inkstų funkcija, diabeto buvimas, rūkymas ir vaistų vartojimas.

Tai leidžia tiksliau įvertinti tikrąją širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kaip susijęs išsilavinimas ir širdies sveikata?

Analizuojant daugiau nei 14 tūkst. 30–79 metų amžiaus dalyvių duomenis, paaiškėjo neraminantis vaizdas.

Moterys, turinčios ne aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, turėjo vidutiniškai 5,8 metais „senesnę“ širdį nei jų tikrasis amžius.

Vyrų su tokiu pat išsilavinimu širdies amžius buvo net 7,9 metais vyresnis.

Palyginimui, tarp aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų šis skirtumas buvo mažesnis – 3,3 metų moterims ir 6,2 metų vyrams. Tai rodo aiškų ryšį tarp išsilavinimo ir širdies sveikatos: kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo „jaunesnė“ širdis.

Pajamų reikšmė širdies senėjimui

Svarbų vaidmenį atlieka ir pajamos. Tarp amerikiečių, kurių pajamos nesiekia dvigubos skurdo ribos, skirtumai dar ryškesni – net 24 proc.moterų ir 35 proc.vyrų iš šios grupės turi širdį, kuri senesnė nei jų tikrasis amžius bent 10 metų.

Tuo tarpu tarp žmonių, turinčių didesnes pajamas, šie rodikliai siekia 12,2 proc. moterims ir 22,8 proc.vyrams.

Tai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių sveikatai įtaką daro ne vien genetika ar gyvenimo būdas, bet ir ekonominės sąlygos, kuriose žmogus gyvena.

Kodėl išsilavinimas daro įtaką širdies sveikatai?

Išsilavinimas dažnai lemia žinių apie sveikatą ir prevenciją lygį, prieigą prie medicininių paslaugų, mitybos įpročius, gyvenimo būdą, streso lygį bei darbo sąlygas.

Aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus dažniau reguliariai tikrinasi sveikatą, kontroliuoja kraujospūdį, atsisako žalingų įpročių, sportuoja ir stebi cholesterolio lygį.

Tuo tarpu mažiau išsilavinę asmenys dažniau susiduria su nepalankia darbo aplinka, lėtiniu stresu ir ribotomis galimybėmis gyventi sveikai.

Kaip „širdies amžius“ naudojamas medicinoje?

Įprastas rizikos vertinimo būdas – pasakyti pacientui, kad jis turi, tarkime, 15 proc.tikimybę patirti infarktą per artimiausią dešimtmetį.

Tačiau tokia informacija daugeliui sunkiai suprantama.

Dabar gydytojai gali sakyti: „nors jums 50 metų, jūsų širdis veikia kaip 60-mečio“.

Tai aiškiau ir, kaip teigia tyrėjai, labiau motyvuoja keisti gyvenimo būdą.

Šis metodas ypač naudingas jauniems pacientams, kurie iš pažiūros turi mažą riziką, bet biologiškai jų širdis jau sensta.

Suvokimas, kad kūnas sensta greičiau nei atrodo, gali paskatinti anksčiau imtis prevencijos.

Tyrimas taip pat parodo, kad širdies sveikata – tai ne tik asmeninių pasirinkimų klausimas, bet ir socialinės nelygybės atspindys.

Net esant vienodiems biologiniams rodikliams, žmogus iš nepalankios aplinkos turi mažiau šansų išlaikyti „jauną“ širdį.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tyrimas buvo skerspjūvinis (t. y. nefiksavo pokyčių laike), o jo apribojimai susiję su tuo, kaip apibrėžiami „idealūs“ sveikatos rodikliai.

Vis dėlto tyrimas siunčia aiškią žinutę – prevencinės priemonės turėtų būti nukreiptos ne tik į individualų, bet ir į visuomeninį lygmenį.

Galima teigti, kad išsilavinimas – tai ne tik kelias į žinias, bet ir investicija į širdies sveikatą.

The post Išsilavinimas prailgina gyvenimą: nustatytas ryšys tarp žinių ir širdies sveikatos appeared first on Kauno savaitė.

Ir, panašu, tai darome visai ne be priežasties!

Vieno mokslinio tyrimo rezultatai rodo, kad būtent tie, kurie mėgsta kavą gerti rytais, gyvena ilgiau ir rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

O štai geriant kavą dieną ar vakare tokio poveikio nepastebėta.

Kyla klausimas: kodėl? Kas tokio ypatingo yra rytinėje kavos porcijoje?

Kaip kava veikia organizmą

Tyrimą atliko mokslininkai iš JAV. Jie siekė išsiaiškinti, ar kavos vartojimo laikas gali turėti įtakos širdies sveikatai.

Jau anksčiau buvo žinoma, kad pati kava rizikos širdies ir kraujagyslių sistemai nedidina, o kai kuriais atvejais net gali sumažinti antrojo tipo diabeto tikimybę.

Tačiau klausimas, kada geriausia gerti kavą, ilgą laiką liko neatsakytas.

Tyrime dalyvavo daugiau nei 40 tūkstančių suaugusių amerikiečių, kurių mitybos įpročiai buvo fiksuojami nuo 1999 iki 2018 metų.

Dalyvių buvo klausiama, ką jie valgė ir gėrė, kiek ir kada tiksliai gėrė kavos.

Be to, beveik 1500 žmonių visą savaitę išsamiai pildė mitybos dienoraščius.

Surinkti duomenys buvo lyginami su medicininiais įrašais ir mirtingumo statistika per dešimt metų po stebėjimo laikotarpio.

Kada kava naudinga

Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Paaiškėjo, kad tie, kurie kavą dažniausiai vartojo rytais – iki vidurdienio, turėjo net 16 proc. mažesnę bendrą mirties riziką ir 31 proc. rečiau mirdavo nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei tie, kurie kavos apskritai nevartojo.

Tuo tarpu tie, kurie kavą gėrė visą dieną, jokio papildomo sveikatos pranašumo nepatyrė – jų rodikliai beveik nesiskyrė nuo nevartojusiųjų kavos.

Įdomu tai, kad teigiamas poveikis išliko tiek tarp tų, kurie kavą vartojo saikingai (2–3 puodelius per dieną), tiek tarp tų, kurie gėrė daugiau nei tris puodelius.

Net tie, kurie apsiribodavo vos vienu puodeliu ryte, fiksavo nedidelį, bet apčiuopiamą teigiamą efektą.

Tai leidžia manyti, kad svarbu ne tik kavos kiekis, bet ir laikas, kada ji vartojama.

Kodėl ryto kava naudinga

Kodėl taip yra? Nors tikslaus atsakymo dar nėra, viena iš teorijų teigia, kad kava, išgerta po pietų ar vakare, gali trikdyti cirkadinius ritmus – mūsų vidinį biologinį laikrodį.

Tai daro įtaką hormonų, tokių kaip melatoninas (atsakingas už miegą), gamybai ir veikia nervų sistemą.

Dėl to gali pakisti kraujospūdis ir kiti širdies sveikatą lemiantys rodikliai.

Pasak kardiologo profesoriaus Tomo Liušerio, poveikis gali būti susijęs su simpatinės nervų sistemos veikla.

Rytą ši sistema būna aktyvi – organizmas bunda, kyla kraujospūdis ir pulsas, todėl kava natūraliai „įsilieja“ į šį procesą.

O štai po pietų ar vakare ji gali šią pusiausvyrą išderinti, trukdyti užmigti ir sukelti hormoninius svyravimus.

Kada geriausia gerti kavą

Kita vertus, yra ir priešinga nuomonė: kai kurie mokslininkai mano, kad kavą gerti iškart po pabudimo – nėra geriausias sprendimas.

Mat ryte mūsų organizmas natūraliai išskiria hormoną kortizolį, kuris skatina budrumą.

Jo lygis pakyla per pirmąsias 30–60 minučių po pabudimo, tad papildomas kofeinas tuo metu neduoda naudos, o gali net pakenkti – sukelti nerimą, skrandžio dirginimą ar ilgainiui lemti priklausomybę nuo kofeino.

Todėl neurologai rekomenduoja pirmą kavos puodelį atidėti bent 90 minučių po pabudimo – kai kortizolio lygis ima mažėti ir kofeinas gali veikti efektyviau.

Pavyzdžiui, jei keliatės 7 valandą ryto, kavą patartina gerti ne anksčiau nei 8:30. Per tą laiką pravartu išgerti vandens, šiek tiek pajudėti ir pabūti šviesoje – visa tai padeda organizmui pabusti natūraliai.

Išvada

Apibendrinant galima teigti, kad kavą geriausia gerti rytais, tačiau ne iškart pabudus.

Taip išnaudojamas maksimalus gėrimo poveikis organizmui.

O kiek kavos puodelių per dieną išgeriate jūs?

The post Kada gerti kavą, kad gyventumėte ilgiau appeared first on Kauno savaitė.

„Tęstinės automatinės veido atpažinimo sistemos pradės veikti jau šį rudenį. Tai reiškia, kad laikui bėgant jos supaprastins apsipirkimą savitarnos kasose ir leis padidinti apsipirkimo greitį“, – sako įmonės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius Povilas Kepalavičius.

Kaip skelbiama pranešime, siekiant užkirsti kelią galimiems bandymams apeiti sistemą, nuolat yra atnaujinami sistemos algoritmai ir diegiamos papildomas saugumo priemonės.

„Galime nuraminti, kad išmanūs sprendimai ne šiaip sau laikomi tokiais. Amžiaus atpažinimo funkcija turi kelerių metų paklaidą, todėl sistemos rėžis yra nustatytas, kad jauniausias amžius nustatymui būtų 24–25 metai“, – sako „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius.

Įmonės atstovas pažymi, kad net ir pradėjus veikti naujajai sistemai, pirkėjai galės rinktis ir įprastą amžiaus patvirtinimo būdą, kuomet tai padaro darbuotojas.

Tačiau patikina, kad automatinis veido atpažinimas įgyvendinamas laikantis griežtų asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Šios sistemos nesaugo vartotojų veidų ilgalaikėse duomenų bazėse, o biometrinius duomenis lygina realiuoju laiku.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Lietuvoje pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas appeared first on Kauno savaitė.

Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisas įregistravęs parlamentaras siūlo nustatyti, kad jaunas žmogus – tai asmuo nuo 12 metų iki 29.

„Jauno žmogaus amžiaus apatinę ribą sumažinus nuo 14 iki 12 metų, jauni žmonės turėtų galimybę anksčiau įsitraukti į jaunimo organizacijų veiklą, lankytis jaunimo centruose, augtų pilietiškais žmonėmis. Su jaunimu dirbančių organizacijų pastebėjimais, šiuo metu jaunesni negu 14 metų gyventojai negali netrukdomai lankytis jaunimo dienos centruose, nors poreikis yra didelis“, – Eltai  sakė  A. Bagdonas.

Jo pastebėjimais, jauno žmogaus amžiaus ribos Estijoje yra nuo 7 iki 26 metų, Liuksemburge nuo 12 iki 29 metų, Latvijoje nuo 13 iki 25 metų, Lietuvoje – nuo 14 iki 29 metų.

Siūloma, kad įstatymo pataisos  įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Jas taip pat parėmė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Edita Rudelienė, Ričardas Juška, Simonas Kairys.

Pagal galiojantį Jaunimo pagrindų įstatymą, jaunas žmogus, tai asmuo nuo 14 iki 29 metų amžiaus.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siūlo išplėsti jaunimo apibrėžimo sąvoką appeared first on Kauno savaitė.