Tai numatančias įstatymo pataisas rengia Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

Jei Seimas pritartų jo iniciatyvai, būtų išplėsta depozito sistema, joje atsirastų visų konservuotų maisto produktų bei alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų vienkartinės pakuotės, kurių talpa yra ne mažesnė negu 1/10 litro, bet ne didesnė negu 3 litrai.

Beje, įstatymo pakeitimais parlamentaras siekia įtraukti į užstato sistemą ne tik stiklines, bet ir PET, plastikines, metalines bei kombinuotas pakuotes.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narį T. Tomiliną inicijuoti projektą paskatino tai, kad Lietuvoje sėkmingai veikia depozito sistema, kurią gyventojai vertina palankiai ir ragina ją plėsti.

„Depozito sistemoje dalyvaujančios taros patekimas į gamtą ar mišrių atliekų konteinerius reikšmingai sumažėjo. Todėl siūlau plėsti vienkartinių ir daugkartinių taros pakuočių surinkimą, į sistemą įtraukiant konservuotų maisto produktų bei kitų gėrimų pakuotes. Ypatingai tai aktualu stiklo taros atveju, nes šių pakuočių konteinerinėje sistemoje surinkimo ir perdirbimo rodiklis išlieka žemas lyginant su tomis, kurios įtrauktos į užstato sistemą“, – Eltai sakė T. Tomilinas.

Siekiant suteikti verslui daugiau laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, parlamentaras ketina siūlyti, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo 2027 ar net nuo 2028 metų.

T. Tomilinas nemano, kad tai būtų didelė našta gamintojams ir importuotojams, nes jiems atsirastų tik papildomas reikalavimas dėl gaminių taros ženklinimo.

Jis pastebi, kad 2016 m. šalyje pradėjus veikti depozito sistemai, Lietuva tapo viena iš lyderių pasaulyje pagal joje dalyvaujančių pakuočių surinkimą, lenkdama net šalis, kuriose sistema pradėjo veikti anksčiau.

Remiantis 2024 m. duomenimis, T. Tomilino teigimu, Lietuvoje buvo surinkta apie 90 proc. vienkartinių ir apie 92 proc. daugkartinių gėrimų pakuočių.

Kaip pastebi T. Tomilinas, Aplinkos ministerijos užsakyta apklausa parodė, kad 97 proc. Lietuvos gyventojų užstato sistemą laiko reikalinga arba labai reikalinga, o 93 proc. apklaustųjų tvirtino, kad užstato sistemos atsiradimas paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą. 8 iš 10 apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė palaikantys užstato sistemos plėtrą.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas T. Tomilinas ketina registruoti prasidėjus rudens Seimo sesijai.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siūlys į užstato sistemą įtraukti alkoholio tarą, konservuotų maisto produktų pakuotes appeared first on Kauno savaitė.

„Alkoholio akcizus Lietuvoje esame įpratę vertinti per biudžeto prizmę. Bet tai yra galingas ginklas ir sveikatingumo didinimo požiūriu. Ir svarbu, kad jo paskutiniais metais nesame užmiršę“, – šią savaitę spaudos konferencijoje „Alkoholio kontrolės politikos poveikis Lietuvai“ sakė M. Štelemėkas.

2023 m. duomenimis, gryno alkoholio suvartojimas per metus Lietuvoje siekė 11 litrų, o pajamos biudžetui per akcizus sudarė 450 mln. eurų.

Pasak LSMU vadovo, prieš tai, kai apribota prekyba alkoholiu sekmadieniais bei pakeltas leistinas jo pardavimo amžius, 2016 m. svaigiųjų gėrimų vartojimas siekė 13,2 l gryno alkoholio asmeniui per metus, kai į biudžetą buvo surenkama tik 250 mln. eurų.

Taip pat, anot M. Štelemėko, dėl šių pakeitimų mirčių nuo alkoholio skaičius per metus sumažėjo beveik 1,5 tūkst.

Per dešimtmetį Lietuvoje 20 proc. sumažėjo su alkoholiu susijęs mirtingumas 

Kaip aiškina Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas socialdemokratas Saulius Čaplinskas, per pastarąjį dešimtmetį vykdant alkoholio keliamos žalos mažinimo politiką 20 proc. sumažėjo su alkoholiu susijęs mirtingumas.

„Moksliniai tyrimai aiškiai rodo – visapusiška alkoholio kontrolės politika mažina sergamumą ir mirtingumą. (…) Dabar svarbiausia – neatsitraukti ir įgyvendinti alkoholio kontrolės priemones, kurios yra naudingos ir visuomenės sveikatai, ir šalies ekonomikai“, – teigė S. Čaplinskas, pabrėždamas, kad reikia stiprinti prieš alkoholio vartojimą nukreiptas priemones.

Tuo metu Lietuvoje viešėjęs Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro vyresnysis mokslininkas Jurgenas Rimas pridūrė, kad, kai nustojamos taikyti aktyvios prevencijos priemonės, sveikatos problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, skaičius vėl išauga.

„Labai aišku, kad per tuos metus, kai Lietuva aktyviai įgyvendino priemones vidutinė gyvenimo trukmė augo, mažėjo hospitalizacijos dėl alkoholio vartojimo atvejų. Bet tais laikotarpiais, kai aktyvi politika nebuvo vykdoma, tai tie skaičiai išaugo vėl“, – aiškino J. Rimas.

Konferencijoje dalyvavusi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro ekspertė Maria Neufeld aiškino, kad per 10 metų Lietuva sugebėjo sumažinti vieną didžiausių Europoje alkoholio suvartojimą, vienam asmeniui 2011–2014 m. laikotarpiu siekusį apie 15 litrų.

„Prieš 10 metų šiame pastate (Seime – ELTA) vyko kur kas didesnė konferencija. Būtent tada pasaulio sveikatos organizacija paskelbė ataskaitą apie padėtį valstybėse ir būtent tada Lietuvoje alkoholio suvartojimas buvo labai aukštas. Tuomet skaičiavome, kad vidutiniškai kiekvienas suaugęs asmuo išgerdavo 15,5 litro gryno alkoholio, kas yra labai daug“, – aiškino M. Neufeld.

„Svarbiausia yra tai, kad Lietuvos Vyriausybė pripažino šią problemą ir ėmėsi ryžtingų sprendimų reaguojant į šią problemą ir įgyvendino rekomendacijas per ypatingai trumpą laiką. Ir tos rekomendacijos yra apmokestinimo didinimas, prieinamumo mažinimas ir trečias dalykas, apriboti alkoholio rinkodarą. Tą jūs sugebėjote padaryti per trumpą laiką“, – kalbėjo ji.

PSO duomenimis, apie 5 proc. mirčių visoje Europos Sąjungoje (ES) yra susijusios su alkoholio vartojimu, Baltijos šalyse ši proporcija daug didesnė.

Kaip pateikia PSO, Lietuvoje 100 tūkst. suaugusių žmonių tenka virš 100 mirčių, prie kurių priežasties prisidėjo alkoholio vartojimas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Akcizai alkoholiui sumažino jo vartojimą ir padidino biudžeto įplaukas appeared first on Kauno savaitė.

Primatai – dideli saldžių pernokusių vaisių mėgėjai. Tokiuose gali būti net iki 2 proc. etanolio. Kadangi mes ir primatai esame artimi giminaičiai, tikėtina, kad šį tą iš jų paveldėjome. Nes to norėjo evoliucija.

Girtų beždžionių hipotezė

Dar ne taip seniai į tai, kad primatai mėgsta vaisius „su laipsniais“, mokslas žvelgė skeptiškai – panašiai kaip į anekdotą.

Kad beždžionės vis dėlto gali jausti silpnybę alkoholiui, rimtą hipotezę pirmasis 2000 metais iškėlė amerikietis biologas iš Kalifornijos Berklio universiteto Robertas Dadlis.

Mokslininko nuomonė buvo tokia: etanolio kvapo ir skonio potraukis yra evoliucinis pranašumas, leidžiantis primatams išsirinkti labiausiai sunokusius, taigi daugiausia vitaminų turinčius vaisius.

Prireikė dar beveik ketvirčio amžiaus, bet amerikiečiai zoologai neseniai paskelbė juodakuokščių marmozečių pavyzdžiu įsitikinę, jog laukinės beždžionės iš tiesų tikslingai minta vaisiais su etanoliu. Ir daro tą greičiausiai dėl kalorijų, kurių fermentuotuose vaisiuose būna daugiau nei šviežiuose. O kuo daugiau kalorijų, tuo daugiau energijos.

Žmonės tokį beždžionių elgesį turėjo pastebėti jau seniai. Nes tik tuos vaisius, kuriuos valgo vorabeždžionės, Centrinės ir Pietų Amerikos indėnai naudoja savo tradiciniam fermentuotam alkoholiniam gėrimui chicha gaminti.

Kodėl žmonėms patinka alkoholis?

Grynai moksliniu požiūriu stipriųjų gėrimų populiarumą turbūt geriausiai paaiškintų nesąmoningas žmogaus siekis semtis gyvybinės energijos.

Tarkime, kuo daugiau fermentuotų vaisių suvalgome – teoriškai, – tuo daugiau jėgų atsiranda. Nors ir yra šalutinis poveikis: lengvai apgirstame.

Tačiau evoliucija nenumanė, kad žmonės pranoks savo pirmtakus ir išmoks išgauti gryną spiritą, ir nekaltas primatų pomėgis virs Homo sapiens liga.

Tą savo laiku pabrėžė ir biologas R. Dadlis. Jis tikino, kad laukinių gyvūnų, skirtingai nei žmonių, priklausomybė nuo alkoholio yra nekenksminga. Pavyzdžiui, vorabeždžionės net nespėja apsvaigti – jų skrandžiuose netelpa tiek vaisių, kiek reikėtų apgirsti. Juk, kaip minėta, etanolio kiekis vaisiuose itin mažas – iki 2 proc.

Vis dėlto genai, atsakingi už alkoholio išskaidymą, paplitę tarp visų žinduolių, mintančių vaisiais ir nektaru. Žmonėms, kaip ir kitiems primatams, būdinga geno mutacija, pagerinanti etanolio išskaidymą 40 kartų. Zoologams dar teks išsiaiškinti, kokius konkrečiai pranašumus šis genas duoda gyvūnams. Tačiau jau yra versija, kad papildomos kalorijos suteikia primatams jėgų ieškant ėdesio.

The post Brangioji, dėl alkoholio kalta evoliucija! appeared first on Kauno savaitė.