Yra bent septyni kiti panašūs sveikatos mitai, kuriais žmonėms jau seniai derėtų nebetikėti. Kai kurie jų tikrai nustebins.

1. Antibiotikai nepadeda nuo peršalimo ir gripo

Daugelis vis dar mano, kad antibiotikai – universali priemonė nuo bet kokio peršalimo. Tačiau peršalimą ir gripą sukelia virusai, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – didina šalutinių poveikių riziką bei skatina bakterijų atsparumą.
Sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis padeda poilsis, skysčiai ir prireikus karščiavimą mažinantys vaistai. Antibiotikus skiria tik gydytojas ir tik tada, kai jie iš tiesų būtini.

2. Vitaminas C ne taip stipriai saugo nuo peršalimo, kaip manoma

Mitą, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, girdėjome dešimtmečius. Tačiau mokslas rodo ką kita – daugumai žmonių reguliarus jo vartojimas nesumažina rizikos susirgti. Kai kuriuose tyrimuose vitaminas C tik šiek tiek sutrumpino simptomų trukmę – maždaug 8 % suaugusiųjų.
Apelsinai ir citrinos, žinoma, naudingi, bet stebuklo iš jų tikėtis neverta. Kur kas svarbiau – subalansuota mityba ir pakankamas miegas.

3. „Detokso“ dietos neveikia

Reklamuojamos sultys žada „išvalyti organizmą nuo toksinų“. Skamba patraukliai, tačiau iš tiesų mūsų kepenys, inkstai ir žarnynas tai daro kasdien – be jokių detokso programų. Nėra mokslinių įrodymų, kad tokios dietos gydo ligas ar prailgina gyvenimą.
Norite iš tiesų palaikyti sveikatą? Valgykite daugiau daržovių, natūralių produktų, gerkite vandenį, miegokite ir judėkite – tai veikia daug geriau nei bet kokie madingi „valymai“.

4. Vakcinos nesukelia autizmo

Vienas pavojingiausių mitų – esą skiepai sukelia autizmą. Ši idėja kilo iš publikacijos, kuri vėliau buvo oficialiai atšaukta dėl klaidų ir duomenų klastojimo. Nuo to laiko atlikta daugybė tyrimų, ir visi jie parodė: tarp vakcinų ir autizmo nėra jokio ryšio.
Skiepai yra saugūs ir apsaugo nuo pavojingų ligų. Individualius atvejus visada galima aptarti su gydytoju, tačiau masinis atsisakymas skiepytis kelia realią grėsmę visuomenei.

5. Cukrus nesukelia vaikų hiperaktyvumo

Daugelis tėvų įsitikinę, kad saldumynai paverčia vaiką „raketa“, bet moksliniai tyrimai rodo priešingai – cukrus neveikia elgesio ar dėmesio. Dažniausiai tai lūkesčio efektas: suaugusieji labiau pastebi vaiko aktyvumą po saldumynų, nes to tikisi.
Vis dėlto cukraus perteklius žalingas – jis didina nutukimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tačiau nuo vieno torto gabalėlio vaikas netaps aktyvesnis nei įprastai.

6. Glitimas nekenkia visiems

Pastaruoju metu glitimas dažnai paskelbiamas sveikatos priešu, tačiau jo atsisakyti reikia tik tiems, kurie turi celiakiją, alergiją kviečiams ar retas jautrumo formas.
Sveikiems žmonėms glitimo ribojimas jokios naudos neteikia, o gali net pakenkti – sumažėja skaidulų ir B grupės vitaminų suvartojimas. Jei jaučiate simptomus, reikėtų atlikti tyrimus, o ne aklai sekti mados tendencijomis.

7. Šaltis ne visada sukelia peršalimą

Posakis „peršalau, nes sušalau“ skamba pažįstamai, bet tai klaidinga. Ligas sukelia virusai, tiksliau – rino virusai. Pats šaltis neužkrečia, tačiau netiesiogiai prisideda: žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiau kontaktuojame vieni su kitais, o kai kurie virusai aktyviau dauginasi vėsesniuose nosies takuose. Todėl ligų protrūkių būna daugiau būtent šaltuoju metu. Tikroji profilaktika – rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir vakcinacija.

The post 7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai appeared first on Kauno savaitė.

Kas vasarą daugybė žmonių patiria anafilaksinį šoką – paprastai sukeltą į burnos gleivinę ar lūpas įgėlus vabzdžiams.

Kaip apsisaugoti nuo jų keliamo pavojaus sveikatai ir gyvybei?

Pirmoji pagalba

Reakcijos į bitės, vapsvos ar kamanės įgėlimą būna skirtingos:

Vietinė. Įgėlimo vietą persmelkia skausmas, ji pradeda tinti, tarsi kas plėštų audinius iš vidaus, ima niežėti odą.

Alerginė. Pasireiškia 17–20 proc. žmonių per 5–30 minučių po įkandimo. Tai gali būti dilgėlinė, Kvinkės edema (ištinsta veidas ir gerklos), bronchinės astmos priepuolis.

Sunkios alerginės reakcijos požymiai – skausmas įgėlimo srityje, stiprus audinių paburkimas, pykinimas, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas.

Jeigu įgėlimo vietoje liko geluonis, jį būtina ištraukti.

Toksinė. Itin dažnai tokią reakciją vabzdžių įgėlimai sukelia vaikams. Suaugusiesiems ji kartais pasireiškia, kai įgeliama daugiau nei vieną kartą.

Simptomai – pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis, galvos ir sąnarių skausmai.

Sąmonės netekimas. Tai individuali organizmo reakcija į vabzdžių nuodus, patekusius į kraują. Tokiu atveju reikia nedelsiant imtis gaivinimo priemonių.

Jeigu įgėlimo vietoje liko geluonis, jį būtina ištraukti. Naudokitės pincetu arba, blogiausiu atveju, pirštais, – tik neskubėdami ir kiek galėdami kruopščiau. Geluonį pasistenkite ištraukti visą, nepalikdami jo nė dalelės, ypač jeigu įgėlė bitė. Mat bičių geluonis nepanašus į adatą, kaip vapsvos, o dantytas. Jeigu po oda liks geluonies fragmentas, gali įsimesti infekcija ir žaizdelė ilgai neužgis.

Ištraukę geluonį, pridėkite prie įgėlimo vietos marlinę servetėlę, suvilgytą vandenilio peroksido, kalio permanganato ar amoniako tirpalu, degtine, odekolonu arba tiesiog šalto vandens (ledo) kompresą.

Jeigu labai skauda, galima išgerti karščiavimą mažinančių vaistų su paracetamoliu ir antihistamininių vaistų tabletę (nuo alergijos).

Stenkitės gerti kuo daugiau skysčių, kad neutralizuotumėte kenksmingų medžiagų, patekusių į kraują su vabzdžio nuodais, poveikį.

Jeigu įkandus vabzdžiui žmogus neteko sąmonės, duokite jam pauostyti amoniaku suvilgytą vatos gumulėlį, patrinkite juo smilkinius.

Jei nukentėjusysis neatgauna sąmonės arba pasireiškia kokios nors komplikacijos, pavyzdžiui, bėrimas arba smarkus vėmimas, skubiai kvieskite greitąją.

Medikų pagalbos prireiks ir tuomet, jeigu žmogų sugėlė daug vabzdžių arba įgėlimas yra gerklės, burnos srityje. Jei sugeltajam pasunkėjo kvėpavimas, jokiu būdu neduokite jam gerti! Kad žmogus neuždustų iki atvykstant gydytojui, jam galima duoti pačiulpti ledo gabalėlį.

Profilaktikos priemonės

• Stenkitės nevalgyti ir neruošti maisto gamtoje, nes jis privilioja vapsvas (saldumynai ir medus – bites). Apžiūrėkite kiekvieną kąsnelį prieš įsidėdami jį į burną.

• Nuo pat bičių sezono pradžios pasistenkite nenaudoti stipriai kvepiančių medžiagų (gėlių aromato kvepalų, plaukų lako ir pan.), nes jos traukia vabzdžius.

• Nesiartinkite prie bičių, vapsvų, kamanių spiečiaus be specialių drabužių. Atsidūrę greta, nedarykite staigių judesių (jokiu būdu nemosuokite rankomis, galva, nebėkite). Jeigu bitė (arba kamanė) nutūpė jums ant rankos, pasistenkite tiesiog nukratyti ją, o ne užmušti, antraip vabzdys būtinai įgels.

• Nežudykite bičių ar vapsvų, ypač greta jų lizdo, nes pasklis ypatingas kvapas, kurį spiečius supras kaip signalą išskristi iš lizdo ir pulti.

• Nevaikščiokite lauke neprisidengę galvos: į plaukus įsivėlęs vabzdys būtinai įgels.

Pagrindinė vabzdžių įkandimų ar įgėlimų sukeltos alergijos profilaktikos priemonė yra desensibilizacija – t. y. organizmo jautrumo nuodams arba vabzdžių alergenams sumažinimas.

Tokios specifinės imunoterapijos esmė – žmogui vis didėjančiomis dozėmis leidžiami alergenai tų vabzdžių, kuriems jis alergiškas. Jau sukurti paprastųjų bičių, įvairių rūšių vapsvų nuodų preparatai, uodų, skruzdžių, tarakonų ekstraktai druskos tirpalo pagrindu. Bet dėl galimų komplikacijų tokios procedūros atliekamos tik gydytojui prižiūrint.

Praktika parodė, kad vabzdžių nuodų imunoterapija būna veiksminga beveik 100 procentų atvejų – taigi visiškai apsaugo nuo anafilaksinio šoko arba jo simptomai būna silpnesni ir ne tokie pavojingi.

The post Dūzgiantys pavojai appeared first on Kauno savaitė.