Sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės teigimu, tikimasi, kad šis pokytis  ne tiks suteiks pacientams daugiau pasirinkimo ir galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir sumažins registracijos eiles.

„Iki šiol dauguma gydymo įstaigų skelbė tik vieno mėnesio gydytojų darbo grafikus, ir ties tuo mėnesiu eilė tarsi pasibaigdavo, nors iš tikrųjų buvo gerokai ilgesnė. Pratęsdami galimybę registruotis ilgesniam laikui, mes turėsime objektyvesnius duomenis apie eiles, o matydami tikrąjį eilių problemos mastą galėsime imtis efektyvių priemonių jai spręsti“, – pranešime tvirtino viceministrė.

Pasak ministerijos, pagal įsigaliojusią tvarką, gydymo įstaigos turės iki einamojo mėnesio 25 dienos skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių konsultacijų grafikus.

Ne mažiau kaip 80 proc. skelbiamų vizitų laikų pacientams bus skelbiami E. sveikatos registracijos sistemoje, o likusius vizitus gydymo įstaigos galės rezervuoti skubiems ir kontroliniams vizitams.

Kaip ir iki šiol, E. sveikatos registracijos sistemoje nesant laisvų registracijos laikų pas specialistą konkrečioje įstaigoje, pacientas galės būti įrašytas į laukiančiųjų eilę ir gauti paslaugą, kai atsiras tolesnių registracijos laikų arba tuo atveju, jei jau užsiregistravęs pacientas atsisakys konsultacijos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Gydymo įstaigos pradeda skelbti 4 mėn. gydytojų darbo grafikus appeared first on Kauno savaitė.

Kauno miesto savivaldybė mieste planuoja dar vieną paminklą.

Šįkart jį ketinama pastatyti tarpukario Lietuvos aviacijos kūrėjui Antanui Gustainiui.

Paminklo idėjai antradienį pritarė Kauno miesto taryba. Juo planuojama paminėti pirmojo ANBO-I lėktuvo bandymo šimtmetį.

„Simboliška, kad Gustaičio atminimas kasmet pagerbiamas per Kauno Aviacijos šventę, o buvęs sraigtasparnių angaras ir inovacijų parkas – erdvė naujiems proveržiams. Tikiu, kad dar vienas paminklas legendiniam aviatoriui pasakos apie jo neįkainojamą indėlį į Lietuvos padangių saugumą ir drąsą“, – pranešime teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pritarus miesto tarybai, A. Gustaičiui skirto paminklo statybą organizuos Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyrius.

Kaune A. Gustaičio atminimas jau yra įamžintas keliose vietose: memorialinės lentos pažymi vietas, kur jis gyveno. A. Gustaitis taip pat įamžintas Lietuvos karo aviacijos memoriale S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, Lietuvos aviacijos muziejuje veikia jam skirtas atminimo kambarys, o Aleksote jo vardu pavadinta gatvė.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Kauno valdžia planuoja pastatyti paminklą aviacijos pradininkui A. Gustaičiui appeared first on Kauno savaitė.

Praeitą savaitę Kauno apskrities policija nustatė apie pusę tūkstančio įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidėjų: įkliuvo 197 greitį viršiję vairuotojai, 18 neblaivių vairuotojų, o 250 vairuodami naudojosi telefonais be laisvų rankų įrangos.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, visą praėjusią savaitę, kovo 31 – balandžio 6 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET).

Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 197 greičio viršijimo atvejus, pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Savaitės lakstūnas užfiksuotas penktadienį. Balandžio 4 d. apie 17 val. Kauno r., kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, automobilis BMW, vairuojamas vyro (gim. 2002 m.), važiavo 147 km/val. greičiu, kai didžiausias leistinas greitis buvo 90 km/val. Marijampoliečiui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Savaitės pradžioje sustabdytas neblaivus automobilio vairuotojas. Kovo 31 dieną, apie 18.30 val., Kėdainių rajone, Pelėdnagių kaime, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Audi“. Nuo automobilio vairuotojo (gim. 1958 m.) sklido alkoholio kvapas. Vyras pareigūnams prisipažino prieš kelias valandas vartojęs alkoholinius gėrimus. Patikrinus jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,22 prom.

Kitą dieną sustabdyta ir neblaivaus dviratininko kelionė. Balandžio 1 dieną, apie 19.50 val., Jonavos r., Išorų k., sustabdytas neblaivus dviratininkas (gim. 1978 m.). Kauniečiui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,36 prom. ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Šeštadienį sustabdytas ir neblaivus elektrinio paspirtuko vairuotojas. Balandžio 5 dieną, apie 0.10 val., Kaune, Kęstučio gatvėje, sustabdytas neblaivus vyras (gim. 2006 m.), vairavęs elektrinį paspirtuką. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,46 prom. ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai ir toliau vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Policijos pareigūnai Kaune, Kauno ir Jonavos rajonuose patikrino daugiau nei 7,9 tūkst. transporto priemonių. Išaiškinta 13 neblaivių vairuotojų (girtumo laipsnis svyravo nuo 0,43 prom. iki 1,39 prom.).

Iš viso praėjusią savaitę Kauno apskrityje policijos pareigūnai nustatė 18 neblaivių automobilių vairuotojų ir 20 vairuotojų, kurie transporto priemones vairavo tam neturėdami teisės.

Taip pat užfiksuoti ir 250 vairuotojų, kurie vairuodami transporto priemones naudojosi mobiliojo ryšio telefonais. Vykdytų priemonių metu pareigūnai nustatė ir kitus KET pažeidimus.

Šiemet Kauno apskrityje žuvo 2 eismo dalyviai (iki 2024 m. balandžio mėnesio pabaigos – 3), sužeisti 139 eismo dalyviai (iki 2024 m. balandžio mėnesio pabaigos – 133).

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems kelyje bei linki saugaus kelio.

„Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą“, – sako policija.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Kauno policijos reidų rezultatai: 197 greičio viršijimo atvejai, 18 neblaivių vairuotojų, 250 vairuodami naudojosi telefonais appeared first on Kauno savaitė.

Nors keturkojis ženklintas, mikroschemoje nurodyti šeimininko kontaktai ir gyvenamoji vieta, prieglauda jam apie augintinį net neužsiminė.

Tai jau ne pirmas atvejis, kai Kaune įsikūrusi prieglauda tikriesiems savininkams negrąžina keturkojų.

Grįžusi namo neberado

Kaip pasakojo panevėžietis verslininkas Haroldas, gruodžio 27-ąją iš jo mamos Aldonos namų kiemo „Ąžuolo“ sodų bendrijoje dingo ketverių metų Arčis.

Arčis nebuvo grynaveislis šuo, tačiau visiems be galo draugiškas.

Panevėžiečio teigimu, tądien mama, išeidama pas gydytoją, Arčį paliko voljere.

Šeimininkams būnant namuose, keturkojis gyvendavo viduje.

Šeimininkė nustebo, kai grįžusi namo rado praviras ne tik voljero duris, bet ir kiemo vartus. Kurį laiką ji dar laukė keturkojo sugrįžtant, pati ir artimieji jo ieškojo įvairiais kanalais, bet Arčis dingo kaip į vandenį.

„Mes įsitikinę, kad šuo buvo pavogtas. Arčis buvo laikomas voljere, jo niekada nėra atsidaręs, o visą kiemą juosia tvora ir vartai, kurių šuo pats nepajėgtų atsidaryti. Mama kreipėsi į policiją dėl šuns vagystės, bet tąkart atsisakyta priimti pareiškimą, motyvuojant įrodymų trūkumu – nesugadinta nei tvora, nei varteliai, o ir liudininkų nėra. Tai, kad atidaryti varteliai ir voljeras – dar ne įrodymas“, – pasakojo Haroldas.

Melavo net policijai

Panevėžiečio teigimu, prieš savaitę sesuo, patarta kolegos, nuvyko pas veterinarą pasidomėti, galbūt kažkas tikrino Arčio mikroschemą.

Ir čia panevėžiečių laukė didžiulė staigmena.

Pasak Haroldo, jau tą pačią Arčio dingimo dieną jis buvo užregistruotas kaip prieglaudos „Penkta koja“ šuo.

Ir pačios prieglaudos internetiniame puslapyje atsirado jo nuotrauka su tikruoju vardu, prašant paaukoti.

Panevėžiečių džiaugsmą atradus augintinį nuslopino veterinarijos klinikos darbuotojai, perspėdami, kad su „Penkta koja“ dėl šuns grąžinimo taip paprastai gali nepavykti susitarti.

„Buvo keista, kad prieglauda, matydama mikroschemoje nurodytus mūsų duomenis – mamos mobilųjį telefoną ir adresą, nesiteikė apie atsiradusį šunį mums pranešti. Esu gavęs visas mamos telefono numerio išklotines – jokio skambučio iš prieglaudos nebuvo“, – pasakoja Haroldas.

Vyras vėl su mama nuvyko į policiją.

Ir šįkart jų pareiškimo nepriėmė, tačiau pažadėjo, kad su Arčio savininkais panevėžiečiais susisieks pati „Penktos kojos“ direktorė.

Visgi, pasak Haroldo, toliau – vėl tyla.

Netekę kantrybės panevėžiečiai patys nuvyko į Kaune esančią „Penktos kojos“ prieglaudą.

Čia dirbusiems savanoriams buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys, kad Arčis – jų augintinis: ne tik mikroschemos duomenys, bet ir pirkimo dokumentai.

Tačiau, pasakoja Haroldas, jie buvo šiurkščiai išprašyti iš prieglaudos argumentuojant, kad Arčis jiems nebepriklauso. Pagalbos teko prašyti policijos pareigūnų.

„Direktorė net nesiteikė atvykti – neva šuo įstaigos nuosavybė, Arčiui jau rasti nauji savininkai. Atvykusiems pareigūnams telefonu ji tik davė naujojo šuns savininko kontaktus, su kuriuo pabendravome girdint policijai. Naujajam šeimininkui pasiūliau sumokėti už tuos visus mėnesius, kol šuo buvo pas jį, bet nesutiko. Atseit jei prieglauda lieps atiduoti, tuomet atiduos, bet dabar išvykęs į Turkiją, todėl šunį laikinai paliko prieglaudai. Mama su policija apėjo visą prieglaudą – šuns nėra. Dar kartą susisiekus su naujuoju Arčio savininku, jis jau tvirtino, kad šunį paliko ne prieglaudai, o draugui“, – kodėl nuolat meluojama, nesuprantama Haroldui.

„Buvo keista, kad prieglauda, matydama mikroschemoje nurodytus mūsų duomenis – mamos mobilųjį telefoną ir adresą, nesiteikė apie atsiradusį šunį mums pranešti. Esu gavęs visas mamos telefono numerio išklotines – jokio skambučio iš prieglaudos.“

Haroldas

Ruošiasi į teismą

Panevėžiečio teigimu, policija pasiūlė santykius aiškintis teisme.

„Policija aiškina, kad dabar tai ne jų, o civiliniai santykiai, kurie turėtų būti sprendžiami teisme. Bet juk teismas gali užsitęsti, o šuo ne koks daiktas, tai mūsų šeimos narys, be kurio ir taip jau gyvename trys mėnesiai. Dar suprasčiau, jei gyvūnas būtų neprižiūrimas, bet jam įrengtas puikus voljeras, Arčiu tikrai buvo rūpinamasi gerai“, – tvirtina Haroldas.

Panevėžietis įsitikinęs, kad be galo draugiškas ir meilus šuo buvo išvežtas į Skandinavijos šalis, o jiems tiesiog meluojama kurpiant istorijas. Jis įtaria, kad prieglauda, turinti padėti keturkojams, iš jų darosi verslą.

„Tai yra verslas, kitaip negaliu paaiškinti. Netgi jei šuo ištrūko, kas neįtikėtina, kam jį vežti į prieglaudą Kaune, jei ir Panevėžyje turime prieglaudų, kurios padeda tokiems paklydėliams rasti namus? Mikroschemoje nurodytas mamos namų adresas, mobilusis telefonas, bet niekas nesiteikė net paskambinti. Augintinius tam ir ženkliname, kad jiems dingus nesunkiai būtų galima rasti šeimininkus. Net nebūčiau patikėjęs, kad tokia situacija galėtų nutikti, bet, pasirodo, gali. Neliko nieko kito, kaip su teisininku paruošti dokumentus ir teisybės ieškoti teisme“, – dėl augintinio iki galo nusiteikęs kovoti panevėžietis.

Paini istorija

Prieglaudos „Penkta koja“ direktorė Agnė Volockytė teigė, kad Arčis pas juos pateko gerokai anksčiau, nei nurodo jo savininkai, o gruodžio 27-ąją tik buvo užregistruotas prieglaudoje. Kadangi ji dažnai perpildyta, pasak vadovės, naujokams pirmiausia ieškoma laikinos globos. Tuo laikinu globėju esą ir tapo Arčį radęs vyriškis.

„Šiam žmogui perdavėme mikroschemos informaciją. Jis pasižadėjo informuoti savininkus. Kiek žinau, jis buvo nuvykęs du kartus į Arčio namus Panevėžyje, bet nė karto nerado šeimininkų, niekas neatsiliepė ir telefonu“, – tikino A. Volockytė.

„Penktos kojos“ direktorė tvirtina, kad į jų prieglaudą keturkojai atkeliauja iš visos Lietuvos – jei vietinės gyvūnų prieglaudos perpildytos, žmonės pagalbos kreipiasi į tas, kurios sutinka tokį nelaimėlį priimti.

Kodėl naujasis Arčio šeimininkas melavo net policijos pareigūnams apie savo globojamo keturkojo vietą, A. Volockytė bandė teisinti stresu.

„Šeimininkas buvo išvykęs atostogų, nenorėdamas pridaryti bėdų žmonėms, kuriems paliko šunį, pareigūnams pamelavo, kad jis mūsų prieglaudoje. Išsigando, kad policija nepradėtų ieškoti šuns, kol pats išvykęs“, – teisino A. Volockytė.

Priglaudžia suomiai

Prieglaudos direktorė patikino, kad ilgaplaukis baltakailis Arčis tikrai Lietuvoje, nors neslėpė, jog kasmet daugybė keturkojų išvežami į Suomiją, kur gyvena ne prie būdos ar voljere, o šiltuose namuose.

Suomiai mielai priima net ir ligotus, senyvo amžiaus buvusius prieglaudinukus.

„Yra dalis nelabai išprususios visuomenės, kuri, užuot džiaugusis, kad benamiai keturkojai randa mylinčius šeimininkus, o nežūva gatvėse ar patekę pas komunalininkus, kalba apie tai, kad gyvūnai parduodami. Įžvelgia kažkokias sąmokslo teorijas. Mes tik už tai, kad kuo daugiau gyvūnų išvyktų į Suomiją, nes pas mus vis dar egzistuoja komunaliniai ūkiai, kurie benamius gyvūnus po tam tikro laiko, neatsiradus šeimininkams, užmigdo“, – kalbėjo A. Volockytė.

Direktorės teigimu, visiems savininkams, kurie tinkamai rūpinasi gyvūnu, jie buvo grąžinti.

„Atvykusi į prieglaudą Aldona ėjo prie kiekvieno balto šuns verkdama, kad šis yra jos Arčis. Vadinasi, ji net neatsimena, kaip atrodo jos augintinis“, – aiškino A. Volockytė.

Paėmė iš kiemo

Kad ši istorija daugiau nei keista, rodo A. Volockytės kolege prisistačiusios moters skambutis „Sekundės“ žurnalistams.

Jos versija skiriasi nuo tos, kurią žurnalistams pateikė prieglaudos „Penkta koja“ direktorė.

Nei vardo, nei pavardės nepasisakiusi moteris pareiškė, kad nors nėra panevėžietė, gyvena netoli Haroldo mamos Panevėžyje ir nuo gruodžio pradžios pati Bendrijų gatvėje vedžiodavusi savo šunį. Ji teigia atkreipusi dėmesį, kad voljere paliktas šunelis cypia ir kaukia.

Vėliau skambinusioji jau tvirtino, kad Panevėžyje negyvena, o buvo trumpam apsistojusi pas draugus ir gimines.

„Mačiau, kad tas šuo kaukia, cypia, galvojau, gal kažkas nutiko. Nuėjau pasižiūrėti – šuo paliktas be jokio vandens ir ėdalo, šalta, namuose nieko nėra. Supratau, kad šunį reikia gelbėti, galbūt savininkai ligoninėje, gal mirė. Todėl šuniuką paėmiau ir išgabenau į prieglaudą, kuri tuo metu mus priėmė“, – pasakojo įstaigos „Penkta koja“ direktorės kolege prisistačiusi moteris.

Gynyba – grasinimai žurnalistams

Kodėl apie galimai neprižiūrimą keturkojį ji neinformavo policijos pareigūnų ar kitų atsakingų institucijų, skambinusioji atsakyti negalėjo.

„Gal ir galėjau informuoti pareigūnus, bet iš streso to nepadariau. Nelabai žinojau, kaip tokiu atveju elgtis. Jei šuo būtų rūpėjęs šeimininkams, jis nebūtų paliktas be maisto ir vandens, tai jau yra gyvūno nepriežiūra. Iš to impulsyvumo patys nusprendėme gelbėti šunį“, – pasakojo moteris.

Pasiteiravus, kokia yra tikroji Arčio dingimo istorija, nes versijos labai skirtingos, į pokalbį įsijungė „Penktos kojos“ direktorė A. Volockytė, grasindama ne tik Arčį bandantiems susigrąžinti savininkams, bet ir žurnalistams.

„Kai išlįs viskas į TV3 su filmuota medžiaga, nukentės ir ta moteris, ir jūs asmeniškai. Už melą ir šmeižtą, kai žmogus tik po trijų mėnesių pradeda šuns ieškoti“, – pagrasino A. Volockytė.

Ne pirmas atvejis

Tai jau ne pirmas atvejis, kai „Penkta koja“ negrąžina keturkojų jų tikriesiems savininkams.

Pernai lapkritį vieną tokių istorijų nagrinėjo ir Panevėžio apygardos teismas.

Gyvūnų prieglaudoje D. L. augintinis atsidūrė užpernai spalį, po to, kai paspruko iš namų Kauno rajone.

Apie prarastą šunį vyras paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

Į jo įrašą atsiliepė moteris, kuri informavo, kad rado ieškomą šunį ir nuvežė jį į prieglaudą „Penkta koja“.

Tačiau ten nuvykęs vyras išgirdo, kad šuns jam negrąžins, nes šis neturi „čipo“, o be jo neva nėra galimybės nustatyti savininko.

Vyras kreipėsi į teismą, ir pirmosios instancijos teismas praėjusių metų birželį priėmė sprendimą, kuriuo nurodė viešajai įstaigai „Penkta koja“ grąžinti augintinį jo šeimininkui.

„Penkta koja“ tokį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos Panevėžio apygardos teismui.

Šis konstatavo, kad yra pakankamai įrodymų, jog D. L. yra juodos ir baltos spalvų šuns, vardu Deris, savininkas.

Tą, kaip nurodė teismas, patvirtina kelių liudytojų parodymai, vienos liudytojos pateiktos gyvūno nuotraukos, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas D. L. šuo, taip pat paties D. L. teismui pateiktos augintinio nuotraukos.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog šuo nebuvo paženklintas ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre nustatyta tvarka, savaime nepaneigia D. L. nuosavybės teisių į šunį.

Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad D. L. priklausantis šuo buvo nuvežtas į „Penktą koją“

Kadangi šioji nepateikė teismui jokių dokumentų, kad D. L. šuo perduotas kam nors laikinai globoti ar padovanotas, tikėtina, kad jis toliau laikomas šioje prieglaudoje ir ji privalo grąžinti šunį teisėtam savininkui D. L.

The post Dingusio šuns istorija – gelbėjimo operacija ar verslo planas? appeared first on Kauno savaitė.

Artėjant šiai muzikos šventei, skelbiama visa jos programa, kurioje netrūks ryškių Lietuvos muzikantų ir garsių svečių.

Kaip jau skelbta anksčiau, paskutinį balandžio savaitgalį Nacionaliniame Kauno dramos teatre koncertus surengs JAV saksofono virtuozas Jamesas Carteris (balandžio 25 d.) ir žymios JAV grupės „Snarky Puppy“ nariai Michaelas League bei Billas Laurance‘as (balandžio 26 d.).

Ryškus džiazo vardas iš kitos Atlanto vandenyno pusės žibės ir Vilniuje – LVSO koncertų salėje gegužės 2 d. pasirodymą surengs viena talentingiausių šių dienų JAV džiazo vokalisčių Jazzmeia Horn.

Estrados perlai – Lotynų Amerikos ritmu

Šiandien skelbiamas dar vienas koncertas, vyksiantis Nacionaliniame Kauno dramos teatre – ypatingą programą „Toli nuo namų“ balandžio 27 dieną čia atliks grupė „Los Secretos de Pablo“.

Ugningi ir išradingi muzikantai jau yra pažįstami „Kaunas Jazz“ publikai – prieš dvejus metus ši grupė šėlo koncerte po atviru dangumi.

Šįkart ji sugrįžta su albumu „Toli nuo namų“. Sukaupusi repertuarą, kurį sudarė didžiausi salsos muzikos hitai ir užsienio šalių kūrėjų perlai, grupė ėmė ieškoti lietuviškos savasties ir jungčių su Lotynų Amerikos muzikinėmis kultūromis.

Taip gimė „Kaunas Jazz“ pristatoma programa, perteikianti senąją lietuvišką estradą Lotynų Amerikos stilistikoje.

Nuo Andriaus Kulikausko ir Algimanto Raudonikio iki Teisučio Makačino ir Mikalojaus Noviko – garsių Lietuvos kompozitorių kūrybą šiame koncerte kartu su „Los Secretos de Pablo“ atliks ypatinga viešnia. Tai – gera muzikantų bičiulė ir bendražygė, ką tik anšlago sulaukusį koncertą sostinės arenoje su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestru surengusi Lietuvos popžvaigždė Monika Liu.

Savo muzikinį kelią pradėjusi nuo džiazo, ji visada džiaugiasi grįždama prie šaknų – o festivalio „Kaunas Jazz“ koncertas tikrai bus puiki proga tai padaryti.

Su „Los Secretos de Pablo“ Kaune pasirodys ir svečias iš JAV – trimitininkas Paulas Gasparas.

Nemokamuose koncertuose – žinomi vardai

Kaip įprasta, „Kaunas Jazz“ džiugins ir nemokamais pasirodymais įvairiose erdvėse.

Šį pavasarį festivalio lauko scena po ilgos pertraukos sugrįžta į Vienybės aikštę.

Balandžio 25-ąją, penktadienį, čia publikos nuotaiką kaitins soulo ir fanko ambasadoriai iš sostinės – prieš dvejus metus jaunų grupių konkurse „Garažas“ debiutavęs kolektyvas „Vilnius Funk Collective“.

Po jų į sceną žengs žymi danų bosistė Ida Nielsen, sužavėjusi net legendinį amerikiečių dainininką Prince‘ą, pakvietusį ją į savo studiją pagroti kartu. Jau keliolika metų jos vardas – puikiai žinomas džiazo ir fanko scenoje, koncertas su grupe „The Funkbots“ leis jos talentą gyvai patirti ir Lietuvos publikai.

Balandžio 26-ąją, šeštadienį, lauko scenoje karaliaus žinomi Lietuvos muzikantai. Pirmasis į sceną žengs puikiai žinomas bosistas Domas Aleksa su dainininku iš Vokietijos Nnaji.

Estafetę iš jų perims po penkerių metų pertraukos į „Kaunas Jazz“ sceną grįžtantys festivalio publikos numylėtiniai – grupė „Saulės kliošas“, publikai dovanojanti visada dovanojanti įspūdingą energijos ir lyrikos susidūrimą.

Beje, balandžio 25-osios vakarą publikos laukia ir nemokamas naktinis koncertas „Volfas Engelman galerijoje“, kuriame pasirodys žinoma dainininkė, grupėse „Saulės kliošas“ ir „Keymono“ savo talentą atskleidusi Daiva Starinskaitė, tęsianti solinę karjerą.

Festivalio pradžią šįmet paskelbs balandžio 24-ąją prekybos centre „Akropolis“ koncertą surengsianti vokalinė grupė „Jazz Island“.

Tradiciškai sekmadienį, balandžio 27-ąją, įvyks ir koncertas Kauno sinagogoje – čia pasirodys džiazo virtuozai Artūras Anusauskas ir Vytautas Labutis su dainininke Greta Ratovič.

Paskutinės šių metų festivalio natos nuskambės gegužės 20-ąją Kauno onkologijos ligoninėje – čia koncertą surengs dainininkės Eglės Vakarinaitės trio.

Kaip skelbta anksčiau, festivalio renginiai vyks keliuose miestuose, „Kaunas Jazz“ publika galės išgirsti ir grupę iš Nyderlandų „Roseye“ bei šveicarų gitaristą Heinzą Affolterį.

Visą festivalio programą galima rasti interneto svetainėje www.kaunasjazz.lt Bilietus į mokamus „Kaunas Jazz“ renginius platina BILIETAI.LT.

The post Skelbiama visa 35-ojo „Kaunas Jazz“ programa: nuo fanko virtuozės iš Danijos iki Monikos Liu appeared first on Kauno savaitė.

Reaguojant į kasmet mažėjantį gimdymų skaičių LSMU Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos skyriuose, uždaromi Prano Mažylio gimdymo namai.

Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinės direktorės Dianos Žaliaduonytės, atsisakyti veiklos P. Mažylio gimdymo namuose pasirinkta dėl kelių svarbių priežasčių.

„Pirmiausia, tai nuo ligoninės pagrindinių padalinių nutolęs pastatas, kuriam prižiūrėti reikalinga atskira komanda. Šiuo metu ligoninė stengiasi koncentruoti paslaugas pagrindiniuose padaliniuose Šilainiuose ir Aukštuosiuose Šančiuose“, – pranešime sprendimą komentavo D. Žaliaduonytė.

„Girdime ligoninės  darbuotojų lūkesčius dėl patogesnės darbo aplinkos, mažesnio darbo krūvio, atlyginimų klausimų, bet jų negalėsime įgyvendinti, kol nesusitvarkysime savo neefektyviai veikiančių sričių“,  – pridūrė ji.

Ligoninės generalinės direktorės teigimu, sprendimui įtakos turėjo ir faktas, kad P. Mažylio namai priklauso Kauno savivaldybei. Pasak jos, pastatu ligoninė naudojasi pagal panaudos sutartį, kuri baigsis artimiausiu metu.

LSMU Kauno ligoninės duomenimis, praėjusiais metais įstaigos akušerijos ginekologijos skyriuose gimdymų buvo priimta 136 mažiau nei 2023 m., o lyginant su 2020 m., pernai jų skaičius buvo mažesnis beveik 500.

The post Kaune uždaromi P. Mažylio gimdymo namai appeared first on Kauno savaitė.

Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį, apie 12 val. 40 min., Speigo gatvėje, per patikrinimo metu, pas 35 metų vyrą ir jo vairuojamame automobilyje, rasta ir paimta 11 plastikinių maišelių su sintetinės kilmės medžiagomis ir 17 plastikinių maišelių su augalinės kilmės medžiagomis.

Įtariama, jog tai – narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Vyras uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto  disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Kaune sustabdytame automobilyje rasti 28 maišeliai galimai su narkotikais appeared first on Kauno savaitė.

Vilniuje, Klaipėdoje, Anykščiuose ir Panevėžyje mažos taršos zonos pradės veikti nuo sausio 1 dienos, Kaune mažos taršos zona įsigaliojo dar rugpjūtį, o Alytuje, Trakuose, Šiauliuose, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Anykščiuose, Trakuose ir Zarasuose sprendimai žadami šių metų eigoje.

Vilniaus mažos taršos zona – dalyje senamiesčio

Vilniuje mažos taršos zonos ribas bus nustatomos teritorijoje, apribotoje šiomis gatvėmis: Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės).

Tranzitas ar įvažiavimas į nustatytą teritoriją kol kas apmokestinamas nebus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas yra sakęs, kad mažos taršos zonos klausimas bus svarstomas sulaukus tai leidžiančių Vyriausybės nutarimų.

Administracijos direktorius tikisi, kad mažos taršos zona bus apmokestinta jau kitais metais.

„Nežinau ar šiais metais, bet jei Vyriausybėje tie pokyčiai labai neužtemps, mes turėtume per kitus metus tą priimti“, – lapkritį žurnalistams sakė A. Bužinskas.

Kauno senamiestyje – 2 eurų mokestis už pravažiavimą

Nuo 2024 m. rugpjūčio Kauno senamiesčio teritorijoje įsigaliojo sumažintos taršos zona, kurioje taikomas 2 eurų mokestis visiems pravažiuojantiems automobiliams. Taikant rinkliavą numatytos lengvatos nekilnojamo turto objektus turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, grynųjų elektromobilių savininkams, specialiosioms tarnyboms, neįgaliesiems.

Į sumažintos taršos zonos mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio stovėjimą, t. y. skiriama valanda nemokamo parkavimo.

iki šiol yra vienintelis miestas, kuris ne tik nustatė mažos taršos zonos ribas, bet ir patvirtino patekimo į jas sąlygas.

Klaipėdoje galios dvi tokios zonos – senamiestyje ir Smiltynėje

Klaipėdos miesto savivaldybė 2018 m. patvirtino darnaus judumo planą, kuriame numatytos dvi mažos taršos zonos – senamiestyje ir Smiltynėje. Ties įvažiavimais į šias teritorijas taip pat bus įrengtos eismo ribojimo priemonės – kameros, ženklai, kelio užtvaros, kurios padėtų kontroliuoti įvažiuojančių automobilių srautus.

Klaipėdos miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo tokias zonas apmokestinti. Savivaldybės transporto skyriaus vedėjas Ričardas Žemgulis Eltai yra sakęs, kad prieš priimant tokį sprendimą būtina įsivertinti galimus nepatogumus, su kuriais susidurtų verslai ir gyventojai.

„Kalbėjome su kolegomis iš Kauno miesto savivaldybės, kurie minėjo, kad prieš įvedant sumažintos taršos zonas Kauno senamiestyje, daugiausia diskusijų kilo su verslo įstaigomis, pavėžėjais, mokymo įstaigomis, gyventojų atstovais. Jie akcentavo, kad reikalinga tinkamai išdiskutuoti su šiomis grupėmis ir numatyti tinkamus sprendimo būdus“, – rugsėjį komentavo jis.

Panevėžio mažos taršos zona – Elektros gatvėje

Panevėžio miesto taryba mažos taršos zoną nutarė įvesti centrinėje miesto dalyje – Elektros gatvėje. Savivaldybė kol kas nėra priėmusi sprendimo dėl zonos apmokestinimo, o detalesnes įgyvendinimo priemones žada paskelbti 2025 m. liepos 1 d., Panevėžio miesto mažos taršos zonos įgyvendinimo veiksmų plane.

Šiame mieste numatoma apriboti visų rūšių transporto priemonių, turinčių vidaus degimo variklį, įvažiavimą į mažos taršos zoną nuo 2026 m. sausio 1 d.

Anykščių mažos taršos zona apims 7 proc. miesto teritorijos

Anykščių rajono savivaldybė patvirtino ne tik mažos taršos zoną, bet ir kiek mažesnę zoną be automobilių, kurią planuojama pilnai įrengti iki 2030 m. Savivaldybė yra nutarusi palaipsniui griežtinti patekimo į šias teritorijas sąlygas – pirmiausia žadama riboti automobilių su vidaus degimo varikliais parkavimą bei įrengti automatines eismo valdymo sistemas.

„Pilnai zoną siūloma įrengti iki 2030 m., kai į šią zoną negalėtų patekti vidaus degimo varikliais varomas transportas, išsikrus aptarnaujantį ir specialiųjų transportą“, – rašoma Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. liepą patvirtintame darnaus judumo plane.

Mažos taršos zona apimtų teritoriją tarp Žvejų g., A. Vienuolio g., Gegužės g., Tilto g., J. Jablonskio g., Anykštos g., Parko g., K. Ladigos g., Žiburio g., Kęstučio g., V. Kudirkos g., Kurklių g. ir K. Būgos g. Teritorijos plotas sudarytų 789,2 tūkst. m2, arba 7 proc. nuo miesto teritorijos.

Zona be automobilių užims mažesnį, 31,5 tūkst. m2 plotą ir ją apims teritorija tarp A. Baranausko g., Šaltupio g., Šaltinio g. ir Taikos g.

Nuo sausio 1 d. jokie ribojimai Anykščių mažos taršos zonoje ir zonoje be automobilių neįsigalioja.

2023 m. kovą Seimas pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindamas, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas.

Numatoma, kad tai bus daroma miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Dalyje miestų įsigalioja mažos taršos zonos appeared first on Kauno savaitė.

Šeštadienio rytą Kaune girtas automobilio vairuotojas sukėlė avariją.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, apie 9.50 val. Savanorių prospekte neblaivaus, 2005 m. gimusio vyro vairuojamas automobilis „VW Touran“ kliudė 1982 m. gimusio vyro vairuojamą „Mercedes-Benz“. Avariją sukėlusiam vairuotojui nustatytas 1,8 promilės girtumas.

Dar vienas incidentas, sukeltas neblaivus vairuotojo, užfiksuotas Kaišiadoryse.

Kaip praneša Kauno apskrities VPK, šeštadienį, apie 7 val. ryto, Kaišiadoryse, Pramonės gatvėje, neblaivaus vyro vairuojamas „Mercedes-Benz“ nulėkė nuo kelio. 1999m. gimusiam vairuotojui nustatytas 1,77 promilės girtumas.

The post Kaune girtas vairuotojas sukėlė avariją appeared first on Kauno savaitė.

Kaune sekmadienį galimai padegtas automobilis, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, apie 2 val. 50 min. Užliedžių gatvėje, namo kieme, automobilyje „Volvo S80“ (pagamintas 2009 m.), kilo gaisras, kurio metu apdegė automobilio priekinė dalis ir stogas.

Įtariamas padegimas. Nuostolis nustatinėjamas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

The post Kaune galimai padegtas automobilis appeared first on Kauno savaitė.