„Iš tiesų situacija yra kur kas rimtesnė ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui – įtariama, kad tai Rusijos Federacijos žvalgybos operacija. Jos metu galimai buvo pavogti valstybės registrų duomenys apie Lietuvos žvalgybos pareigūnus, karininkus, atskirus valstybės politikus ir tarnautojus bei kitus fizinius ir juridinius asmenis“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė L. Kasčiūnas.

Jis mano, kad užsienio žvalgybos tarnybos gali išnaudoti gyvenamosios vietos adresų informaciją įvairiais būdais, priklausomai nuo savo tikslų. Žvalgybos pareigūnų, karininkų, diplomatų ar politikų namų, sodybų ir kito nekilnojamojo turto adresai dažnai laikomi jautria informacija, nes gali sudaryti sąlygas stebėsenai, spaudimui ar net fizinio saugumo grėsmėms.

Turint tikslų adresą, galima stebėti asmens rutiną – kada jis išvyksta ar grįžta namo, kas jį lanko, kokie jo judėjimo įpročiai ar maršrutai. Taip pat gali būti vykdoma fizinė stebėsena netoli gyvenamosios vietos, siekiant nustatyti kontaktų tinklą, silpnąsias vietas arba, kai kuriais atvejais, įrengti technines stebėjimo priemones, tokias kaip kameros ar signalų perėmimo įranga.

„Adreso informacija taip pat gali būti naudojama kibernetinėms operacijoms. Tikslūs asmens duomenys leidžia kurti itin įtikinamas personalizuotas sukčiavimo schemas, vykdyti tapatybės apsimetimo atakas ar bandyti perimti paskyras, pasinaudojant adreso pagrindu atliekamu tapatybės patvirtinimu. Be to, iš registrų, šeimos informacijos, nekilnojamojo turto duomenų, mokyklų ar socialinių ryšių galima sudaryti išsamius asmens profilius.

Kai kuriais atvejais adresai naudojami verbavimo ar spaudimo tikslams – siekiant nustatyti finansinius sunkumus, šeimos pažeidžiamumus ar asmeninius įpročius, taip pat netiesiogiai prieiti prie žmogaus per kaimynus, paslaugų teikėjus ar pažįstamus.

Užsienio žvalgybos pareigūnai gali susieti gyvenamąją vietą su kelionėmis, transporto priemonėmis, telefonų metaduomenimis ar darbo ir judėjimo įpročiais, taip sudarydami detalų asmens veiklos bei ryšių žemėlapį.

Adresų paviešinimas ar nutekinimas taip pat gali būti naudojamas reputaciniam spaudimui ar bauginimui – pavyzdžiui, viešinant adresus internete, kurstant susidorojimą, grasinant ar darant kitokį spaudimą tiek asmeniui, tiek jo šeimos nariams“, – sako politikas.

Jis mano, kad adresų žinojimas gali padėti planuoti dokumentų, įrenginių ar prieigos priemonių vagystes, o kraštutiniais atvejais – sudaryti sąlygas pagrobimams, išpuoliams ar sabotažui.

„Kaip centrinė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinės žvalgybos institucija, GRU renka informaciją apie jai strategiškai svarbius asmenis ir objektus užsienyje: identifikuoja bei profiliuoja potencialiai dominančius taikinius – kariškius, valstybės pareigūnus, diplomatus, gynybos sektoriaus rangovus, kritinės infrastruktūros darbuotojus, disidentus ir kitus asmenis, reikšmingus Rusijos strateginiams interesams.

Kuriami detalūs vadinamieji „gyvenimo modeliai“ – analizuojama, kur žmonės gyvena, dirba, keliauja, su kuo bendrauja ir kokie jų įpročiai. Tokiu atveju vertingi tampa nekilnojamojo turto registro įrašai, kelionių duomenys, telefonų metaduomenys, transporto priemonių registracijos ar informacija apie darbovietę“, – sako konservatorius.

Pasak jo, tokie duomenys gali būti ypač vertingi pirmosiomis karo ar plataus masto hibridinės atakos valandomis, kai siekiama greitai sutrikdyti valstybės valdymą, karinį koordinavimą ir kritinės infrastruktūros veikimą. Turint iš anksto sukauptą informaciją apie strategiškai svarbių asmenų gyvenamąją vietą, darbovietes, judėjimo maršrutus ar ryšių tinklą, gali būti identifikuojami prioritetiniai taikiniai, planuojant pirmųjų smūgių seką – nuo raketinių ar dronų atakų iki slaptų operacijų, kurių metu specialiosios pajėgos ar diversinės grupės siektų sutrikdyti vadovavimą. Būtent todėl net fragmentiški civiliniai duomenys, sujungti su kitais žvalgybos šaltiniais, krizės ar karo metu gali įgyti reikšmingą operacinę vertę.

Jis primena, kad tai ne pirmas kartas, kai fiksuojamos Rusijos žvalgybos pastangos rinkti tokius duomenis. A. Kasčiūnas primena Algirdo Paleckio bylą — buvęs Seimo narys atlieka bausmę už pasikėsinimą šnipinėti Rusijos naudai: be kitų užduočių, Federalinė saugumo tarnyba buvo nurodžiusi surinkti buvusio Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro, vadovavusio Sausio 13-osios bylos tyrimui, taip pat šią bylą nagrinėjusių Vilniaus apygardos teismo teisėjų adresus.

„Valstybė privalo imtis esminės kibernetinio saugumo sistemos peržiūros, minimizuoti padarytą žalą ir kylančią grėsmę. Tiek politinės, tiek asmeninės atsakomybės klausimai dėl šios precedento neturinčios situacijos yra neišvengiami“, – sako L. Kasčiūnas.

Įtariama, jog galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia nemažiau 111 tūkst. eurų. Konservatorių partijos pirmininkas L. Kasčiūnas anksčiau skelbė, jog dėl incidento prašys sušaukti neeilinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį. Parlamentaras taip pat kėlė klausimų dėl ekonomikos ir inovacijų ministro ministro Edvino Grikšo galimybių toliau dirbti Vyriausybėje.

Tuo metu premjerė Inga Ruginienė Registrų centro vadovą Adrijų Jusą paragino trauktis iš pareigų.

Registrų centras tuo metu pabrėžė, jog jokie asmeniniai kontaktiniai duomenys incidento metu nebuvo nutekinti ir paragino gyventojus saugotis sukčių – atidžiai vertinti skambučius, laiškus ar bet kokius pranešimus, ypač susijusius su nekilnojamuoju turtu.

Dėl incidento prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų ir kitų susijusių kibernetinių nusikalstamų veikų.

The post Valstybės registrų duomenis galėjo pavogti GRU padaliniai appeared first on Kauno savaitė.

„Šiuo metu Karo policijos bei Lietuvos šaulių sąjungos pajėgumais yra tęsiama paieška Panevėžio ir Utenos apskrityse, renkama gyventojų informacija, o vietovių išžvalgymui naudojami bepiločiai orlaiviai ir Lietuvos šaulių sąjungos lengvoji aviacija“, – sekmadienį išplatintame pranešime nurodė Lietuvos kariuomenė.

Pastebėjus galimas nuolaužas ar įtartiną objektą, gyventojai raginami nesiartinti, neliesti, nebandyti perkelti ar ardyti ir nedelsiant pranešti telefonu 112.

Ketvirtadienį dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kiek vėliau pranešė, kad fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas.

Kiek vėliau situaciją komentavęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, jog radarai užfiksavo dvi į dronus panašias atžymas, tačiau abu dingo ties Utena.

Anot Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko kontradmirolo Giedriaus Premenecko, galimų dronų atžymos buvo užfiksuotos Lietuvos radarų – Karinių oro pajėgų (KOP) stebėjimo sistemomis. Buvo aktyvuoti NATO oro policijos naikintuvai. Po maždaug valandos raudonas grėsmės lygis Utenos apskrityje buvo pakeistas į geltoną, o netrukus – į baltą, reiškianti, kad grėsmės nebėra.

Galimai dronas į Lietuvos teritoriją buvo įskridęs ir trečiadienį. Tos rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Kiek vėliau paskelbta, jog į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. Varėnos rajone – tikėtinoje objekto nukritimo vietovėje, vyko paieškos. Tačiau nieko neradus, buvo jos nutrauktos.

The post Tarnybos tęsia į Lietuvą įskridusio drono paiešką Panevėžio ir Utenos apskrityse appeared first on Kauno savaitė.

Kaip nurodo prokuratūra, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų ir kitų susijusių kibernetinių nusikalstamų veikų.

Tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie valstybės institucijų fiksuotus galimai neteisėtus trečiųjų asmenų veiksmus, susijusius su valstybės valdomais duomenų registrais.

„Šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad keletas neteisėtų prisijungimų bei bandymų prisijungti prie VĮ „Registrų centras“ valdomų duomenų registrų buvo vykdyti iš užsienio valstybės ir per kitų institucijų administruojamas sistemas. Įtariama, kad iš viso galėjo būti neteisėtai nukopijuota daugiau nei 600 tūkstančių registrų įrašų“, – nurodo prokuratūra.

Anot teisėsaugos, turimi duomenys taip pat leidžia manyti, kad pagrindinis šių nusikalstamų veikų taikinys buvo Nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų registrų duomenys, kurie nustatyta tvarka suinteresuotiems asmenims yra teikiami kaip mokama paslauga.

„Nustačius visas būtinas vertinimui faktines aplinkybes, bus įvertinta ir duomenų valdytojo patirta žala, kuri, pradiniais duomenimis, yra ne mažiau kaip 111 tūkstančių eurų“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Nurodoma, kad reaguojant į incidentą, institucijos nedelsiant įgyvendino papildomas kibernetinio saugumo priemones – užblokuotos įtariamos duomenų naudotojų paskyros ir apribotos prieigos su reikalavimu atnaujinti duomenis.

Anot prokuratūros, specialistų vertinimu, atsižvelgiant į duomenų pobūdį, jokių fiziniams ar juridiniams asmenims skirtų skaitmeninio saugumo srities rekomendacijų šiuo metu nėra.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Tyrimo metu bendradarbiaujama su Vidaus reikalų, Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, kitomis įstaigomis, Valstybės saugumo departamentu.

The post Iš „Registrų centro“ neteisėtai nukopijuota per 600 tūkst. įrašų appeared first on Kauno savaitė.

Tokį sprendimą priėmė trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

„R. Žemaitaitis 2026 m. sausio 19 d. jėga iš Vilkaviškio viešosios bibliotekos salės, kurioje vyko susitikimas su rinkėjais, išstūmęs plakatą laikiusį ir jėgos nenaudojusį vyrą, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso (…) pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus“, – teigiama komisijos priimtoje išvadoje

Už tokį sprendimą balsavo 9 komisijos nariai. R. Žemaitaičio partietė Daiva Žebelienė su išvada nesutiko.

Kaip skelbta, sausio pradžioje Vilkaviškio rajono viešojoje bibliotekoje vykusio R. Žemaitaičio susitikimo su žmonėmis metu parlamentaras apstumdė jaunuolį, kuris rankose laikė lentą su užrašu „Ruzzija“ ir rodykle, vedančia link išėjimo iš pastato. Jaunuolis protestavo prieš R. Žemaitaitį ir su kitais žmonėmis skandavo: „Namo, namo, melagi, namo“. Pats „aušriečių“ lyderis sakė protestavusį vaikiną pastūmęs, nes šis esą stumdė senjorus.

Dėl šio incidento policija pradėjo administracinę teiseną. Prokuratūra anksčiau buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo renginio metu, tačiau šis tyrimas buvo nutrauktas.

Tuo metu Seimo Etikos ir procedūrų komisija tyrimą pradėjo sausio pabaigoje. Jo išvadas planuota pristatyti balandžio pabaigoje vykusio posėdžio metu, tačiau klausimas buvo nukeltas.

The post Žemaitaičiui – nepalanki Seimo etikos sargų išvada appeared first on Kauno savaitė.

Šis socialdemokrato Lauryno Šedvydžio vadovaujamas komitetas, beje, jau antrą kartą, pritarė tai numatančioms Darbo kodekso pataisoms. Už jas balsavo 3 komiteto nariai, prieš buvo 2 – liberalas Eugenijus Gentvilas ir konservatorius Matas Maldeikis.

Sulaukęs palankaus komiteto sprendimo, mamadienių ir tėvadienių klausimas vėl sugrįš į plenarinę Seimo salę, kur bus priimti galutiniai, šeimoms aktualūs sprendimai.

Darbo kodekso pataisas parengusios Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės socialdemokratės Jurgitos Šukevičienės teigimu, pritarus jos siūlymui, tėvai galėtų daugiau laiko skirti ne tik mažiems vaikams, bet ir paaugliams. Jos nuomone, tai būtų psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos priemonė.

„Jeigu mes valstybėje kalbame apie demografiją, keliame klausimą dėl psichikos sveikatos, kuri paauglių tarpe nėra gera, jeigu mes kalbame apie priklausomybių prevenciją, galu gale, smurtą mokyklose, tai akivaizdu, kad turėtume stiprinti pagrindinę šių dalykų prevencinę grandį – šeimą“, – trečiadienį Žmogaus teisių komiteto posėdyje sakė J. Šukevičienė.

Tuo metu kritiškai iniciatyvą įvertinusi Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė kvietė politikus įsiklausyti į ekonominius darbdavių argumentus, ant kurių ir guls mamadienių ir tėvadienių išplėtimo kaštai.

„Nėra aiškių duomenų, kaip šiandien praktikoje veikia ta sistema, neturime argumentų, kodėl turime ją plėsti. (…) Daugiavaikis tėvas arba mama darbe dėl mamadienių ir tėvadienių būna 10 proc. mažiau laiko ir tai yra kaštai“, – sakė I. Rizgelė.

Ji priminė komiteto nariams, kad Trišalėje taryboje nebuvo sutarimo šiuo klausimu.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos teisininkė Daiva Macijauskė mano, kad mamadienių ir tėvadienių praplėtimo klausimas yra populistinis, o santykius tarp tėvų ir vaikų norima spręsti darbdavių sąskaita.

„Kaip galėtų būti pagerintas tėvų ir vaikų bendravimas, kai vaikai yra mokyklose? Tėvai ima papildomas dienas savo laisvalaikiui. (…) Mes nesuprantame, kodėl valstybė nori gerinti socialinius santykius tarp vaikų ir tėvų darbdavių sąskaita?“,– klausė ji .

Jeigu būtų visgi nutarta ilginti vaikų amžių, kada tėvams yra suteikiamos papildomos poilsio dienos, D. Macijauskės teigimu, jos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto.

Mamadienių ir tėvadienių praplėtimo klausimas, liberalo Eugenijaus Gentvilo nuomone, yra „neprofesionalios, nenuoširdžios teisėkūros pavyzdys“.

„Tai apsimestinis gerumas, kokia gera šita valdžia. Mieli tėveliai, galėsite nedirbti, kai jūsų vaikai bus mokyklose, bet turėsite mamadienius ar tėvadienius. Galėsite eiti į parduotuves, galėsite eiti meškerioti, kai vaikučiai bus mokykloje, o darbdavys už viską apmoka. Gerbiami socialdemokratai, ką jūs darote už svetimus pinigus, už darbdavių pinigus?“, – piktinosi iniciatyvai nepritaręs E. Gentvilas.

Gegužės pradžioje Seimo sprendimu, Darbo kodekso pataisos dėl mamadienių ir tėvadienių praplėtimo, nesulaukusios Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pritarimo, buvo perduotos svarstyti kitam komitetui – Žmogaus teisių.

Šiuo metu teisė į mamadienius arba tėvadienius suteikiama dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų.

The post Mamadienių ir tėvadienių praplėtimas grįžta į Seimą appeared first on Kauno savaitė.

Lietuvos kariuomenė informavo, jog dėl skelbiamo oro pavojaus gyventojai turėtų eiti į priedangas ir laukti tolimesnių rekomendacijų. Apie oro pavojaus pabaigą bus informuota atskiru pranešimu.

Seimo nariams taip pat įsakyta eiti į priedangas, visi vykę posėdžiai nutraukiami.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis patvirtino, kad šalies vadovas nuvestas į priedangą.

LRT radijuje kalbėjęs dronų ekspertas Arūnas Kumpis tikino, jog oro pavojus neturėtų užtrukti.

„Ilgai tai neturėtų tęstis, bet reiktų suprasti, kad tokie pranešimai ir tokie pavojai bus nuolatinė mūsų būsena, todėl nereikėtų panikuoti ar galvoti, kad čia kažkas prasidėjo neįprasto“, – kalbėjo jis.

Kaip skelbta, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, pranešė Lietuvos kariuomenė. Tuo metu Oro navigacija praneša, kad uždaroma erdvė virš Vilniaus oro uosto (VNO).

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus.

Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams.

Po keliolikos minučių išplatintas pranešimas apie oro pavojų.

The post Vilniaus apskrityje skelbiamas oro pavojus appeared first on Kauno savaitė.

„Koalicija dabar yra, manau, tokiame patogiame statuse, kur yra labai daug triukšmo, kartais reikia sureaguoti į tam tikrus įvykius, pavyzdžiui, droną, bet realiai tai visiems ta situacija yra patogi. Ji patogi, pirmiausia, dėl to, kad ji garantuoja stabilumą, kalbant apie pozicijas“, – interviu Eltai teigė V. Sinkevičius.

Pasak jo, praėjusią savaitę „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės Seimo kabinetuose, gyvenamosiose vietose bei partijos būstinėje vykusios kratos bei koalicijos partnerių reakcija į jas įrodė, kad valdančioji dauguma – kaip niekad tvirta.

„Man atrodo, kad liko status quo ir tai rodo, kad koalicija yra kaip niekad tvirta. Ar kratos, ar įvairūs pasisakymai ministrų, partijos pirmininkų atžvilgiu, partijos atžvilgiu – socialdemokratų tai nė kiek nejaudina. Jiems yra patogu būti tame kampe, į kurį juos įspaudė Remigijus Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“ ir jie yra pasiryžę sugerti tiek smūgių, kiek „Nemuno aušra“ besmūgiuotų iki šios koalicijos pabaigos“, – dėstė politikas.

Vis tik, laikinasis Demokratų sąjungas „Vardan Lietuvos“ pirmininkas svarstė, kad iki 2028 m. vyksiančių Seimo rinkimų „aušriečiai“ patys pasitrauks iš koalicijos.

„Negaliu sakyti, kad ši koalicija tikrai dirbs iki pat rinkimų, nes kažkuriuo metu ir „Nemuno aušrai“ reikės parodyti, kad tie pažadai, kurių neįmanoma įgyvendinti, yra, pirmiausia, socialdemokratų kaltė. Manau, kad tas didysis sprogimas kažkuriuo metu įvyks, bet turbūt dar reikės palaukti arčiau Seimo rinkimų. Spėju, kad būti koalicijoje yra ir „Nemuno aušros“ tikslas, kalbant apie savivaldos rinkimus“, – tikino V. Sinkevičius.

„Dabar visiems yra patogu. Manau, kad tą mato ir socialdemokratai, bet kiekvienas iš jų turi skirtingą skaičiavimą, kodėl geriau nieko neliesti ir bandyti buksuoti ar skęsti drauge su „Nemuno aušra“, – akcentavo jis.

Tuo metu viešojoje erdvėje pasigirstant svarstymams, kad demokratai laikomi realiausia alternatyva šiuo metu koalicijoje esančiai „Nemuno aušrai“, politikas tikina, kad didelė dalis partijos narių prieštarautų darbui valdančiojoje daugumoje.

„Mūsų gretose yra labai daug žmonių, kurie yra prieš ėjimą į koaliciją. Labai daug. Daug daugiau nei aš, tiesą sakant, galvojau. Ir, manau, kad jų gretos auga. (…) Nežinau tiksliai, mes nedarėme tokios apklausos, bet faktas, kad yra labai daug „prieš“, matančių, kad koalicija jau turi per daug neigiamo krūvio, kad ir Ingai Ruginienei nesiseka ir kad, galimai, tai būtų labai sudėtinga mums patiems“, – sakė V. Sinkevičius.

– Pone Sinkevičiau, sekmadienį Utenos rajone rastas nukritęs dronas, turėjęs sprogstamųjų medžiagų. Vis tik, tai jau ne pirmas kartas, kai droną aptinka ar apie jį praneša gyventojai. Kas šiuo klausimu turėtų būti daroma ir ar šiai sričiai skiriama pakankamai dėmesio?

– Akivaizdu, kad mūsų silpnoji vieta yra tai – jei ir yra stebėsena ties siena, lyg ir pamatome kažkokį droną, tačiau kur jis nukeliauja vėliau – nežinome. Ir tai yra didelė mūsų silpnybė. Prioritetinės investicijos gynyboje turi būti orientuotos būtent į tai. Aš tikrai neskubėčiau, mačiau, kad yra politikų, kurie skuba atleisti ministrą – tai būtų didžiausia klaida. (…) Aišku, aš norėčiau iš ministro išgirsti labai aiškų planą, kalbant laike, ką galima maksimaliai padaryti trumpuoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu, gerai, ilguoju laikotarpiu. Tačiau su kuo tai yra susiję, priežastys: ar tai yra pirkimai, ar tai yra kažkokios technologinės galimybės. Išgirsti labai aiškų planą, ką mes vis dėlto darysime, bet jokiu būdu neskubėti su pareiškimais, kad čia atleisti ministrą ar Vyriausybę. Nes tuomet jau Rusija pajaus, kad tai yra mūsų silpnumas. Manau, kad Latvijoje buvo padaryta didžiulė klaida, kai po tokio incidento buvo atleistas ministras. Nes tai yra precedentas, kur trečiųjų šalių žvalgybos mato: norėdamos atleisti ministrą ar sukelti Vyriausybės krizę, jos gali labai nesunkiai padaryti tokią provokaciją. Nebūtinai tas dronas bus su sprogmenimis, bet jeigu tokia provokacija sąlygoja Vyriausybės griūtį – gali turėti ją vos ne kas pusmetį.

(…)

Mes turime faktą, kad mūsų kaimynystėje vyksta karas, ir kol jis nesibaigs, tol kažkokio tokio saugumo nebus ir įvairūs incidentai gali nutikti. Aš manau, kam mes neturime pasiduoti – tai Rusijos propagandai, kuri ir nori parodyti, kad mes esame silpni, kad mes neturime plano, kad mes negebame reaguoti, kad mūsų reakcija yra chaotiška. Mes iš tiesų tą matome. Aš tą matau ir mūsų valdančiojoje daugumoje, kur kiek valdančiosios daugumos partijų, tiek ir nuomonių yra apie šį incidentą. Valstiečiai žalieji apskritai rašo kažkokius atvirus laiškus ir iššokę ten Dainiaus Gaižausko asmenyje į kažkokią politologų-apžvalgininkų rolę vietoje to, kad siūlytų realius sprendimus. Jie juk yra valdančiojoje daugumoje. Šiandien dienai mūsų didžiausia problema yra, kad valdančioji dauguma yra pamiršusi, kad ji yra valdančioji dauguma ir kad ji turi teikti sprendimus, jie tokie tapę labiau reaguotojais į įvykius vietoje to, kad būtų formuojantys darbotvarkę.

– Prie valdančiosios daugumos grįšime. Pereikime prie kitų temų. Neseniai pasirodė reitingai, kurie atskleidė, kad 6 procentiniais punktais nukrito palaikymas demokratams ir pagal dabartines tendencijas partija neperžengtų 5 procentų kartelės Seimo rinkimuose. Jūsų negąsdina tokie skaičiai?

– Žinote, pajuokaujant, tai aš pasakysiu, kad aš būčiau nustebęs, jeigu jie būtų pakilę. Tas reitingas, aišku, atspindi realią situaciją, kad pasitikėjimas mumis yra susvyravęs. Tas įvykis, kuris liečia buvusį partijos lyderį, tikrai nemalonus nei mums, nei bendruomenei, nei, galų gale, žmonėms, kurie už mus balsavo. Aš puikiai tą suprantu ir mes turime dar porą metų iki rinkimų, per kuriuos turėsime įdėti maksimalias pastangas, kad tą pasitikėjimą atstatytume. Bet aš manau, kad Lietuvos politinei sistemai reikia demokratų. Kaip niekada reikalinga profesionali politika, orientuota į sprendimus, orientuota į žmonių problemų matymą ir gebėjimą tas problemas spręsti objektyviai, greitai, be triukšmo ir populizmo. Aš manau, kad demokratai tikrai turi, ką pasiūlyti. Visi tie žmonės, kurie formavo Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, jie ir toliau yra bendruomenės nariai. Manau, kad mes tas stiprybes turėsime, aišku, po partijos pirmininko rinkimų liepą, dar labiau išryškinti, dar atviriau kalbėtis su žmonėmis, ir matysime. Galutinį žodį tars, vis dėlto, rinkėjai rinkimų naktį ir tuomet jau galima bus galutinai pasakyti. Aš suprantu, kad kai kurie mūsų oponentai šauna šampaną ir švenčia čia lyg mūsų laidotuves. Tačiau aš kai pažiūriu į kitas politines partijas, tai jie irgi turėtų sunerimti, nes jie turi labai mažai, ką pasiūlyti Lietuvos rinkėjui. Tai šiuo atveju mes turime laiko ir turėsime labai sunkiai dirbti, kad tą pasitikėjimą atstatytume.

– Ar manote, kad išvis kažkada pavyks nusikratyti „Skvernelio partijos“ etiketės?

– Iš vienos pusės, Saulius Skvernelis yra partijos istorijos dalis ir aš tikrai nenorėčiau dirbtinai kažkaip to trinti.

– Tačiau nuo jūsų partijos būstinės langų jo atvaizdas buvo ganėtinai greitai nuklijuotas.

– Tai daugiau susiję su tuo, kad jis nebėra jau nei partijos narys, nei, galų gale, prisideda prie tos pačios būstinės nuomos. Čia tokie labai paprasti buitiniai dalykai. Bet šiuo atveju manau, kad turime labai daug visuomenei atpažįstamų veidų. Tas pats Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, kur, aš sakyčiau, praktiškai, stipriausi žmonės tarp Lietuvos politikų, kalbant apie socialinę, ekonominę politiką. Galų gale, Jekaterina Rojaka, Tomas Tomilinas ir taip toliau. Mes turime įspūdingų augančių žvaigždžių, kaip mūsų Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, kuri yra išrinkta Telšių vienmandatėje, Domas Griškevičius. Mes tikrai turime labai stiprią politikų bazę tiek Seime, tiek regionuose. Ir nepamirškime, kad turime ir labai patyrusių politikų, kaip Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Agnė Širinskienė, Zigmas Balčytis, kur ta patirtis irgi labai daug duoda savo pozityvo. Mums, manau, reikia save labai aiškiai susipozicionuoti. Rinkėjas, ypač tas, kuris norės matyti programą, norės matyti tikrumą. Jam tikrai demokratai bus ta partija, kurią jis galės rinktis ir pasitikėti, nes savo rinkiminius pažadus įgyvendiname. Ir aš manau, kad tai yra labai svarbi žinutė rinkėjui. Mes niekuomet nesiūlėme kažkokio ultrapopulizmo, į kurį po to gėda žiūrėti po rinkimų nakties. Mūsų programa ir mūsų daromi darbai yra nuoseklūs. Ir netgi dabar, būnant opozicijoje, mes ir toliau nuosekliai teiksime ir būsime vieni aktyviausių. Aš matau jau pagal dabartinę opozicijos darbotvarkę, kur demokratai yra absoliučiai aktyviausia politinė jėga.

– Ponui Skverneliui atsitraukus nuo partijos, viešojoje erdvėje buvo svarstoma, ar jis demokratų „nevairuos nuo galinės sėdynės“. Kaip yra iš tiesų?

– Saulius Skvernelis yra visiškai atsitraukęs, jis nedalyvauja jokiuose formatuose. Apskritai, sakyčiau, yra atsitraukęs nuo politikos šiuo metu.

– Liepą bus šaukiamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ visuotinis suvažiavimas. Ketinate kandidatuoti į nuolatinio partijos pirmininko postą?

– Viskas priklausys nuo skyrių. Dabar skyriai turi laiko iškelti kandidatus į partijos pirmininkus ir aš matysiu, koks tas palaikymas yra. Aš tą sakiau ir skyriams, ir kai su jais susitinku, kad aš nenoriu dirbtinai jūsų versti kelti vieną ar kitą kandidatūrą. Aš noriu, kad jūs patys labai gerai pagalvotumėte. Tai iš tiesų yra toks laikas, labai atsakingas laikas, galima pasakyti perkrovimo laikas, kur reikia nuspręsti, kokia lyderystė būtų tinkamiausia. Mes turime labai daug stiprių žmonių, net neabejoju, kad daugelis jų turi ambicijų, bet skyriams ir bendruomenei reikia nuspręsti, kokia lyderystė, jie mato, būtų tinkamiausia vesti partiją į priekį ateinančius ketverius metus. Tai nėra trumpas laikas. Mes kalbame apie visą rinkiminį ciklą. Dėl to ir aš priimsiu sprendimą matydamas rezultatus iš skyrių. Turime 54 skyrius, tai, aš manau, kad turėsime tikrai įdomių nuomonių.

– Dabar jaučiate palaikymą iš skyrių?

– Dabar esu paskirtas laikinuoju pirmininku ir tai buvo, vis dėlto, ne mano vienasmenis sprendimas, o partijos valdybos sprendimas – valdyboje yra atstovaujami dauguma partijos skyrių. Tas sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, nei vienas valdybos narys nepasisakė prieš. Tai nėra paprastas laikas, kaip sakiau, tiek viduje, tiek išorėje. Tačiau mano koncentracija yra pagrinde būtent į partijos vidų. Rasti stabilumą, parodyti žmonėms, kad pirmiausia mes kuriame ne tiek politinę partiją, bet pirmiausia bendruomenę, kur žmonės susirenka galbūt dėl įvairiausių tikslų. Nebūtinai visi ten siekia to politinio olimpo, bet jie gebėtų įveiklinti save, jaustųsi bendruomenės dalimi. Aš manau, kad tai yra tokie svarbiausi principai, dabar akcentuoti kalbant apie partijos vidų, o išorė – kaip sakiau, mes, aišku, koncentruosimės jau apie naują pirmininką po rinkimų partijoje.

– Iki suvažiavimo ketinate apvažiuoti visus skyrius?

– Dalį apvažiuosiu. Dalies nepavyks apvažiuoti dėl to, kad man reikės išsioperuoti tą nelemtą kelį ir tada aš tris savaites negalėsiu daug judėti, teks kažkiek limituotai judėti su ramentais. Tai aišku, dėl to nukenčia mano galimybės susitikti su skyriais, bet taip jau išėjo, kad viskas sukrito vienas metu, deja.

– Kiek sunku yra vadovauti partijai iš Briuselio?

– Manau, kad tai nebūtų taip sunku, jei ne ši situacija. Sunkiau yra dabar, todėl, kad dabar aš jaučiu, kad esu labai reikalingas, kad mano dėmesys reikalingas tiek Vilniuje, tiek regionuose ir tai yra susiję su šia situacija. Ar tai yra visiškai neįmanoma? Vilijos Blinkevičiūtės pavyzdys ir jos laimėti Seimo rinkimai, antra vieta Europos Parlamento rinkimuose rodo, kad tai yra pilnai įmanoma.

– Jei paaiškėtų, kad atsiranda antras kandidatas, jus tai gąsdintų?

– Ne, visiškai ramiai žiūriu. Ar antras, ar trečias, gal net keturi bus.

– Tokiu atveju kandidatuotumėte, ar užleistumėte vietą kitiems?

– Viskas priklausys nuo to, kiek skyrių matys mane pirmininku. Jeigu mane pirmininku mato 2 skyriai iš 54, akivaizdu, kad matyčiau, kad skyrių palaikymo nėra. Jeigu aš matysiu, kad mano kandidatūrą remia 30 skyrių, tai jau čia visai kita kalba ir reiškia yra tas pasitikėjimas manimi. Aš noriu pamatyti skyrių nuomonę. Kiek kandidatų jie iškels, po to jau kiekvieno kandidato bus reikalas atsakyti. Mes turime tokią sistemą, kur Seimo nariai kuruoja tam tikrus regionus, tam tikrus skyrius. Aš net neabejoju, kad tie kuratoriai bus iškelti tam tikrų skyrių, nes jie atlieka puikų darbą, turi geriausią ryšį su skyriais. Pavyzdžiui, Vilniaus regionas ir Linas Kukuraitis – jie turi puikų ryšį. Linas yra labai puikus ir gilus lyderis. Tai aš net neabejoju, kad, pavyzdžiui, jis yra iškeltas. Lukas Savickas yra padaręs labai didelį įdirbį mūsų skyriuose, vadovavęs kampanijai. Aš net neabejoju, kad bus skyrių, keliančių ir jo kandidatūrą. Aš tikrai nedramatizuoju to, o kas liečia mane, tai viskas priklausys nuo tų nuomonių skyriuose.

– Neseniai demokratai buvo surengę tam tikrą naujų narių šventę. Vis tik, Teisingumo ministerijos kovo mėnesio duomenys rodo, kad per pusmetį partiją paliko 43 atstovai. Kiek dėmesio reikėtų skirti dabartiniams nariams, o kiek naujų pritraukimui?

– Abu lygiagrečiai svarbu. Tai kiekvienas, kas nori prisijungti – aš kviečiu tą padaryti, dabar yra geriausias metas. Nes visuomet labai lengva priimti sprendimą, kai matai aukštus reitingus ir tą galimybę dalyvauti vykdomojoje valdžioje. Bet dabar yra tas, iš vienos pusės, sunkiausias, bet kartu įdomiausias – kūrybos procesas, kur iš tiesų reikia save surinkti. Reikia save drąsiai, nebijant pozicionuoti ir įdėti labai daug darbo, atstatant reitingus. Ir ta komanda, tas branduolys, kuris tą sugebės padaryti, ir bus tie pagrindiniai žmonės. Per pusmetį 43 nariai išėję, man atrodo, tai yra absoliučiai normali statistika. Tai nėra kažkoks išbyrėjimas. (…) O kiek atėjo? Turbūt atėjo panašus skaičius, tas balansas ir susideda. Aš tikrai nesureikšminu. Tikiu, kad tas nusivylimas buvo, ir daugelis negali slėpti, kad ta situacija nėra paprasta ir lengva. Bet dabar yra geriausias metas prisijungti.

– Kaip tuomet sieksite išlaikyti dabartinius narius, kurių, veikiausiai, nemaža dalis patyrė nusivylimą partija ir buvusiu jos lyderiu?

– Jūs jau taip kategoriškai sakote, kad nemaža dalis. Aš sakyčiau, kad atvirkščiai – mažesnė dalis. Kai važiuoju į regionus, aš matau, kaip tik neseniai buvau Šilutėje, mūsų didžiausiame skyriuje – fantastika. Meras, skyriaus valdyba, nuotaika puiki, žmonės susikoncentravę į darbus savivaldoje. Jiems pirmas tikslas yra, kaip įgyvendinti programą, kurią žadėjo. Lygiai taip pat buvau, pavyzdžiui, Alytaus rajone, kur merė su komanda atlieka fantastišką darbą, virš 90 proc. programos jau yra įgyvendinta. Tai tas toks nusivylimas labiau yra matomas žiniasklaidoje ir gal Vilniuje.

Kalbant apie regionus, tai jie daug labiau yra susikoncentravę į darbą. Bet tai nekeičia fakto, kad yra labai svarbu pačiai partijai rasti tą veikiantį algoritmą, ir aš pradėjau vidinius procesus. Tiek dėl partijos identiteto, tiek dėl narių įgalinimo, koks būtų geriausias formatas, kur žmogus tarp to „aš noriu veikti“ ir iš tiesų veikiu tiek, kiek galiu, tiek, kiek noriu. Dalyvaudamas partijos veikloje tu negauni už tai jokio atlyginimo, tai yra toks savanoriškas (principas – ELTA). Ir kartais tai reikalauja ir šeštadienį atvykti į Vilnių, į Kauną. Mums tai yra labai svarbu.

Mes turime porą idėjų, kalbant apie turinio formavimo grupes, kad dar labiau įtrauktume žmones. Labai svarbu investuoti į žmones. Aš tą akcentavau, ir mūsų „Demokratai auga“ renginys buvo būtent sukoncentruotas į tai, kad žmonės gautų papildomus mokymus, tiek apie komunikaciją, tiek apie politologiją, tiek apie krizes. Tai, manau, turime mes tų veiklų pakankamai suplanavę, o artėjant rinkiminiam laikotarpiui, aišku, prasideda jau toks labai rimtas darbymetis. Apskritai, kalbant apie savivaldos rinkimus, mes kalbame apie 60 skirtingų rinkimų savivaldybėse, ten jau netgi labai aiškiai pasirodo, kur ir kuris skyrius, kur mes turime tikrus regioninius lyderius, kuris skyrius yra labiau įgalinta, o kur tos lyderystės trūksta ir gal reikia didesnės paramos iš partijos patyrusių narių.

– Kitas nuolat karštas klausimas yra valdančioji koalicija. Socialdemokratai sprendimą žada priimti birželį. Kaip manote, koks jis bus?

– Manau, kad koalicija nesikeis.

– Kodėl taip manote?

– Koalicija dabar yra, manau, tokiame patogiame statuse, kur yra labai daug triukšmo, kartais reikia sureaguoti į tam tikrus įvykius, pavyzdžiui, droną, bet realiai tai visiems ta situacija yra patogi. Ji patogi, pirmiausia, dėl to, kad ji garantuoja stabilumą, kalbant apie pozicijas.

– Jūsų partija anksčiau buvo minėjusi, kad reikia sulaukti konkretumo iš socialdemokratų. Po kratų „Nemuno aušros“ lyderio kabinete ir namuose jo atsirado daugiau?

– Man atrodo, kad liko status quo, ir tai rodo, kad koalicija yra kaip niekad tvirta. Ar kratos, ar įvairūs pasisakymai ministrų, partijos pirmininkų atžvilgiu, partijos atžvilgiu – socialdemokratų tai nė kiek nejaudina. Jiems yra patogu būti tame kampe, į kurį juos įspaudė Remigijus Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“, ir jie yra pasiryžę sugerti tiek smūgių, kiek „Nemuno aušra“ besmūgiuotų iki šios koalicijos pabaigos. Negaliu sakyti, kad ši koalicija tikrai dirbs iki pat rinkimų, nes kažkuriuo metu ir „Nemuno aušrai“ reikės parodyti, kad tie pažadai, kurių neįmanoma įgyvendinti, yra, pirmiausia, socialdemokratų kaltė. Manau, kad tas didysis sprogimas kažkuriuo metu įvyks, bet turbūt dar reikės palaukti arčiau Seimo rinkimų. Spėju, kad būti koalicijoje yra ir „Nemuno aušros“ tikslas, kalbant apie savivaldos rinkimus.

– Manote, kad „Nemuno aušra“ iš koalicijos pasitrauks pati?

– Manau, kad taip, bet artėjant Seimo rinkimams. Dabar visiems yra patogu. Manau, kad tą mato ir socialdemokratai, bet kiekvienas iš jų turi skirtingą skaičiavimą, kodėl geriau nieko neliesti ir bandyti buksuoti ar skęsti drauge su „Nemuno aušra“.

– Mindaugas Sinkevičius yra įvardijęs, kad su jumis vyksta minimalūs pokalbiai. Jei partija būtų kviečiama į koaliciją – ko prašytumėte?

– Labai anksti kalbėti. Mes šiuo momentu tikrai nesame sulaukę jokių konkrečių pasiūlymų ir kalbėti apie kažkokius prašymus yra labai ankstyva, nes iki to turi įvykti labai daug dalykų. Pirma, turėtų būti kažkoks oficialus kvietimas socialdemokratų. Antra, mes turėtume patys surinkti partijos skyrių pirmininkus ir su jais aptarti ir priimti bendrą partinį sprendimą, nes mūsų gretose yra labai daug žmonių, kurie yra prieš ėjimą į koaliciją. Labai daug. Daug daugiau nei aš, tiesą sakant, galvojau. Ir, manau, kad jų gretos auga.

– Daugiau nei norinčių eiti į koaliciją?

– Nežinau tiksliai, mes nedarėme tokios apklausos, bet faktas, kad yra labai daug „prieš“, matančių, kad koalicija jau turi per daug neigiamo krūvio, kad ir Ingai Ruginienei nesiseka ir kad, galimai, tai būtų labai sudėtinga mums patiems. Aš pirmiausia turėčiau atsiklausti ir pasikalbėti su skyriais, koks būtų jų matymas, nes, kaip sakiau, kiekvieną dieną mes artėjame link savivaldos rinkimų ir tai bus didelis išbandymas kiekvienam iš mūsų skyrių.

– Kai po rinkimų jūs dar dirbote koalicijoje ir vėliau, kai buvo svarstoma dėl naujos koalicijos sudėties, kaip nepatogus partneris socialdemokratų gretose būdavo įvardijamas Saulius Skvernelis, ne patys demokratai. Jūs būtumėte patogesnis?

– Man labai sunku suprasti, kas ten buvo taip jau nepatogu su Sauliumi Skverneliu. Nežinau, kaip socialdemokratai įsivaizduoja, kad Seimo pirmininkas nekomentuotų įvykių, kurie liečia koaliciją. Juk kiekvieną dieną Seime, prie senelės, tu sulauki klausimų, tai būtų buvę keista matyti, kad Seimo pirmininkas bėgioja po Seimą ir naudojasi gal kokiais galiniais įėjimais, vengdamas žurnalistų. Kad buvo iššūkių – tai akivaizdu, ar tų iššūkių ir toliau būtų? Taip. Aš manau, kad bet kokia galima sėkmė ar nesėkmė koalicijos būtų, pirmiausia, susijusi su suvokimu, įsivaizdavimu, ką vis dėlto ta koalicija galėtų nuveikti, ką galėtų pasiekti, labai konkrečiai ištransliuojant tą ir gyventojams. Tikėtis, kad staiga keisis, demokratai bus vietoje „Nemuno aušros“ ir opozicija džiaugsis ir nebekritikuos, kai reikia ar nereikia – tai ne. Toliau ta kritika bus ir artėjant rinkimams ji stiprės, nes mes matome, kad opozicijoje irgi yra didelė lyderystės krizė.

Kitas dalykas, ar rinkėjai bus mažiau reiklūs? Tai jie bus vienodai reiklūs ir jie prašys spręsti problemas, norės greito reagavimo. Man labai sunku pasakyti kažką konkrečiau, kai aš, tiesą sakant, nežinau, koks yra tas įsivaizdavimas pačių socialdemokratų. Mes matome, kad pastaruosius metus, kai pasikeitė koalicija, kažkokios aiškios vizijos ir tikslo ji neturi. Lyg ir kažkur eina, visur eina, bet, tiesą sakant, yra įklimpusi vietoje. Ir tuomet mes matome tokius keistus individualius siūlymus, kurie dar labiau destabilizuoja situaciją.

– Nemažai kritikos, ypač pastaruoju metu, sulaukia premjerė Inga Ruginienė, girdime pasisakymų, kad jai stinga kompetencijų. Ar ji turėtų būti pakeista?

– Aš pasakysiu labai nuoširdžiai. Mano nuomone, turbūt geriausias sprendimas šiuo atveju būtų Mindaugui Sinkevičiui imtis lyderystės. Jis gavo labai tvirtą mandatą iš partijos. Jei jie iš tiesų nori pokyčio, reformos ir galimybės, kad reitingai atsigautų – manau, kad M. Sinkevičius turėtų prisiimti tą lyderystę. Žinoma, tai yra jų sprendimai. Jie yra dauguma ir mano siūlymą jie gali priimti kaip politinio oponento klastą. Tačiau aš tą sakau labai nuoširdžiai, nes jis yra, pirmiausia, politikas ir manau, kad visai kitaip mato situaciją, mato realią situaciją daug geriau. Tačiau tai yra socialdemokratų sprendimas. Jie yra didžiausi, jų pasirinkimas buvo Inga Ruginienė ir jie, žinoma, gali prie jo likti. Tačiau matome, kad pasitikėjimas Vyriausybe, Seimu, socialdemokratais, kas mėnesį mažėja.

– Turite vilčių, kad M. Sinkevičius tą lyderystę prisiims?

– Čia jau reikia klausti Mindaugo Sinkevičiaus. Kiek žinau, jis dabar atostogauja. Gal paatostogavęs priims vienokį ar kitokį sprendimą. Jam linkiu gerų atostogų ir turėti laiko pagalvoti, kas yra socialdemokratai, ar jie vis dar yra proeuropinė, stipri, centro politinė jėga, ar jie yra „Nemuno aušros“ palydovas dabartinėje koalicijoje.

The post V. Sinkevičius: LSDP pasiryžę sugerti tiek smūgių, kiek „Nemuno aušra“ besmūgiuotų appeared first on Kauno savaitė.

Tai numatančias Statuto pataisas, kurias inicijavo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, antradienį po svarstymo palaikė 58 Seimo nariai, prieš balsavo 4, susilaikė 30. Ši iniciatyva dar turės įveikti priėmimo stadiją parlamente.

Jei Seimas pritartų, iš įvairių frakcijų atstovų sudaryta nauja komisija rūpintųsi žmonių nuo 60 metų materialinėmis ir finansinėmis gyvenimo sąlygomis, spręstų jų sveikatos priežiūros, globos, paramos ir socialinių paslaugų teikimo problemas.

Naujos komisijos sudarymą kritikavęs Seimo narys konservatorius Jurgis Razma teigė visada skeptiškai vertinantis naujų parlamentinių struktūrų kūrimą. Parlamentaro nuomone, komisijos funkcijos gali dubliuotis.

„Vyresnių žmonių problematika turėtų rūpėti Socialinių reikalų ir darbo komitetui“, – teigė J. Razma.

Beje, nauja komisija domėtųsi senjorų švietimu, kultūros reikalais, laisvalaikiu, taip pat jų įtraukimu į darbo rinką. Ji analizuotų, ar valstybės ir savivaldybių lygiu įgyvendinama politika atitinka vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir socialinį teisingumą, ar skatina jų socialinę įtrauktį.

Komisija taip pat teiktų savo pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Jei parlamentarai sutiktų sudaryti tokią komisiją, savo kompetencijai priklausančiais klausimais ji rengtų ir teiktų Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, analizuotų kitų šalių įstatymus ir patirtį, atliktų parlamentinę kontrolę.

Statuto pataisomis siūloma įpareigoti Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją kasmet teikti Seimui savo veiklos ataskaitą.

The post Seime gali atsirasti senjorams skirta komisija appeared first on Kauno savaitė.

Tokių veiksmų ministerija ėmėsi po to, kai atliko vidinį aplinkybių tyrimą. Jo metu buvo vertinamas Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) administravimo paslaugų įsigijimas 2023–2024 metais.

Pasak institucijos, pastarasis pirkimas galėjo būti suderintas su konkrečiu paslaugų teikėju. Be to, tyrimo metu nustatyta ir galimų dokumentų klastojimo bei apgaulingos apskaitos požymių.

Generalinė prokuratūra jau buvo atlikusi tyrimą dėl SPIS viešojo pirkimo

Generalinė prokuratūra dar 2024 m. pabaigoje užbaigė tyrimą dėl SPIS viešojo pirkimo konkurso. Prokurorai tada teigė, kad tarp SADM ir konkursą laimėjusios įmonės „Proit“ sudaryta sutartis buvo vykdoma pažeidžiant numatytus terminus.

Tuo tarpu ministerija, anot prokuratūros, neužtikrino tinkamos sutarties vykdymo priežiūros – netaikė sutarties nustatytų sankcijų už esminį sutarties pažeidimą ir nepaisant to, darbus vykdžiusiai bendrovei, buvo išmokėtos lėšos už faktiškai neatliktus arba netinkamai atliktus darbus.

Tiesa, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius nusprendė netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių, atsižvelgdamas į tai, kad SADM ėmėsi priemonių nutraukti sutartį ir taikyti sutartyje numatytas sankcijas.

SPIS modernizavimo darbai prasidėjo 2021 m. pabaigoje, tada projekto planuose buvo numatytas 13 elektroninių paslaugų modernizavimas, 14 naujų ir 6 proaktyvių elektroninių paslaugų sukūrimas. Šias paslaugas kūrė SADM viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė „Proit“, o projektas finansuojamas ES lėšomis.

Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas tada kaltino SADM švaistant lėšas, skirtas SPIS modernizavimui. Anot jo, ministerija taip pat galimai klastojo dokumentus, siekdama užmaskuoti nevykdomus darbus.

Tuometinė SADM kanclerė Ana Selčinskienė, atsakydama į kaltinimus teigė, kad SPIS jau sklandžiai veikia ir pagrindinė sistemos modernizavimo darbų dalis jau atlikta. Tiesa, kanclerė pripažino, kad darbų atlikimo terminas vėluoja, o ministerija kreipėsi į draudimo bendrovę reikalaudama sutarties vykdymo užtikrinimo.

Bendrovė „Proit“ yra įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nepatikimų tiekėjų sąrašą.

The post Įtaria neskaidrius pirkimus appeared first on Kauno savaitė.

Antradienį tai numatančias Maisto įstatymo pataisas po svarstymo palaikė 66 Seimo nariai, 7 buvo prieš, susilaikė 26. Parlamentarai taip pat po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, kurias priėmus už tokių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims grėstų nuo 20 iki 120 eurų siekiančios baudos.

Tačiau tai dar nebuvo galutinis balsavimas. Projektai, siūlantys uždrausti nepilnamečiams parduoti, pavyzdžiui, nealkoholinį alų, sidrą, vyną ar kitus gėrimus, dar turės įveikti Seime priėmimo stadiją.

Iniciatyvos autorius Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius tikisi, kad naujas reguliavimas padės apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo žalingų įpročių formavimosi. Jo nuomone, gėrimai, kurių dizainas, skonis ir išvaizda primena alkoholinius gėrimus, gali pratinti nepilnamečius prie alkoholio.

„Nealkoholiniai gėrimai, tiksliau, imitacija alkoholinių gėrimų pratina jaunimą ateityje vartoti alkoholį. Todėl šitas mano pasiūlymas ir gimė. Šie gėrimai savo skoniu, kvapu ir išvaizda primena alkoholinį gėrimą, formuoja kultūrą, kad kiekvienoje šventėje būtinai turime turėti kažkokį tai skystį susipylę į taureles, nes kitaip neįmanoma švęsti nei vaikų gimtadienių, nei kitų švenčių. Manau, kad tai yra visiškas absurdas“, – pateikdamas projektą sakė D. Razmislevičius.

Projektą kritikavęs Seimo narys Valius Ąžuolas mano, kad toks draudimas prasilenkia su logika.

„Dar kefyrą turime, kefyras irgi laipsnių turi…“, – ironizavo jis.

Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų lapkričio 1 d.

Galiojančiame įstatyme numatytas ribojimas parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti nepilnamečiams energinius gėrimus, bet nėra jokių ribojimų, draudžiančių parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti nealkoholinius gėrimus. Šiuo metu nepilnamečiai gali laisvai įsigyti nealkoholinio alaus, vyno ir kitų nealkoholinių gėrimų, turinčių alkoholinių gėrimų prekės ženklą.

The post Seimas taikosi į nealkoholinį alų appeared first on Kauno savaitė.