Anot jos, labiausiai dirbančiųjų birželį daugėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, apdirbamosios gamybos bei transporto ir saugojimo sektoriuose.

„Birželio darbo rinkos rodikliai rodo sezoninį aktyvumą – daugiau žmonių sugrįžo į darbo rinką, o darbdaviai išlaikė intensyvią darbuotojų paiešką. Mažėjantis registruotas nedarbas daugumoje savivaldybių ir stabilus darbo pasiūlymų skaičius leidžia vertinti situaciją, kaip išliekančią palankią darbo ieškantiems žmonėms“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas pastarąjį mėnesį sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir liepos 1 d. siekė 7,7 proc.

Iš 60 savivaldybių 51-oje nedarbas mažėjo, keturiose didėjo, o penkiose išliko nepakitęs. Mažiausias nedarbas registruotas Neringos, Birštono, Kretingos r., Joniškio r. ir Šilalės savivaldybėse, o didžiausias – Kalvarijos, Zarasų r., Ignalinos r., Anykščių r. bei Visagino.

Taip pat per birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia darbo skelbimų pateikė gamybos sektorius – 800 darbdavių paskelbė 3,2 tūkst. laisvų vietų. Aktyviai darbuotojų ieškojo ir administracinės bei aptarnavimo veiklos (2,5 tūkst.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (2,2 tūkst.), statybos (1,6 tūkst.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1 tūkst.) sektoriai.

Darbuotojų paiešką birželį intensyvino ir švietimo sektorius, kuris rengiasi naujiems mokslo metams – beveik 400 mokymo įstaigų paskelbė 900 laisvų vietų – beveik trečdaliu daugiau nei gegužę. Daugiausiai buvo ieškoma mokytojo padėjėjų (60), matematikos (53), lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų (42).

The post Registruotas nedarbas šalyje sumažėjo appeared first on Kauno savaitė.

„Mes esame susirūpinę eskalacija Viduriniuosiuose Rytuose. Bet taip pat suprantame, kad turime išspręsti problemas, susijusias su galima Irano kuriama branduoline ginkluote. Mano šalis yra solidari su JAV“, – trečiadienį Ankaroje kalbėjo G. Nausėda.

„Man pakankamai aišku, kad tai yra mūsų konfliktas, mūsų karas ir turime išlikti vieningi, jei tikimės solidarumo iš Jungtinių Valstijų pusės“, – pabrėžė jis.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi siųsti savo karius į Hormuzo sąsiaurį.

„Tam, kad būtų užtikrinta saugi laivyba Hormuze, priėmėme sprendimą, kad esame pasiruošę prisidėti siųsdami išminavimo misiją, jei to prireiks“, – sakė G. Nausėda.

Seimas birželį leido į operacijas Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie turėtų dalyvauti išminavimo misijose.

NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, Turkijoje, vyksta liepos 7–8 d.

Kaip skelbta, JAV karinės pajėgos antradienį sudavė karinius smūgius Iranui. Pasak JAV Centrinės vadavietės, atakuota daugiau nei 80 taikinių.

Vadavietė taip pat akcentavo, kad šie veiksmai buvo atsakas į Irano atakas prieš svarbiu vandens keliu plaukiančius laivus.

Atsakydamas į šiuos JAV veiksmus, Iranas apšaudė Amerikos sąjungininkus – Bahreiną, Teheranui teigiant, kad Vašingtonas pažeidė susitarimą dėl karo užbaigimo.

The post Nausėda apie naujus smūgius Irane: mano šalis yra solidari su JAV appeared first on Kauno savaitė.

Partijai 1,2 proc. GPM dalį skyrė beveik 25 tūkst. gyventojų, o apskaičiuota paramos suma siekia 1,17 mln. eurų.

Antroje vietoje pagal surinktą paramą – Liberalų sąjūdis, kuriam skirta 343,6 tūkst. eurų, trečioje – Laisvės partija, kuriai gyventojai skyrė 240,6 tūkst. eurų.

Valdančiajai socialdemokratų partijai skirta 219,4 tūkst. eurų parama, neparlamentinei jėgai Nacionalinis susivienijimas – 213,4 tūkst. eurų, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – 98,9 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai – 92,5 tūkst. eurų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 86,4 tūkst. eurų, o Lietuvos žaliųjų partijai – 61,5 tūkst. eurų.

Mažiausiai, VMI duomenimis, gyventojų finansinės paramos sulaukė „Nemuno aušra“. Pastarajai skirtos paramos suma siekia 56,2 tūkst. eurų.

The post Daugiausiai gyventojų paramos sulaukė konservatoriai appeared first on Kauno savaitė.

„Vidutiniškai šalyje iškrito 53 mm kritulių, o tai sudaro 63 proc. liepos mėn. normos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė tarnyba.

Anot jos, pirmomis liepos dienomis daugiausia kritulių sulaukė Kazlų Rūda (85,5 mm), Šakiai (83,5 mm), Vėžaičiai bei Pagėgiai (83,1), Rietavas (82,7 mm).

Mažiausiai lietaus kliuvo šiaurės rytuose esantiems miestams – Biržams (19,8 mm), Rokiškiui (22,3 mm), Zarasams (24,4 mm), Pakruojui (25,2 mm) ir Raseiniams (27,7 mm).

Tarnyba pažymi, kad artimiausiomis dienomis lietus iš šalies dar nesitrauks, todėl papildomai sulauksime dar iki 20–50 mm kritulių. Prognozuojama, kad daugiausia lietaus sulauks Pietų ir Vakarų Lietuva.

„Taigi jau dabar aišku – šių metų liepos pirmoji pusė kur kas drėgnesnė nei vidutiniškai“, – tvirtino tarnyba.

The post Lietuvoje jau pasiekta beveik visa liepos kritulių norma appeared first on Kauno savaitė.

„A. Marčėną prisiminsime kaip išskirtinio talento poetą, subtilų eseistą, įžvalgų literatūros kritiką ir ištikimą lietuvių literatūros puoselėtoją, kurio kūryba ir mintys išliks reikšminga mūsų kultūros dalimi“, – rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos pranešime.

Informaciją apie atsisveikinimą su velioniu žadama paskelbti artimiausiu metu.

A. Marčėnas gimė 1960 m. rugsėjo 24 d. Kaune. Nuo 1964 m. gyveno Vilniuje. Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar Mikalojaus Daukšos), vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje.

Jaunystėje dirbo įvairius darbus – buvo teatrų apšvietėjas, knygų pakuotojas, dirbo Botanikos sode.

Periodinėje spaudoje bendradarbiavo kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ bei kituose kultūros leidiniuose paskelbė gausybę eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius bei reiškinius.

Lietuvių poezijoje reikšmingai prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo. Debiutavo 1985 metais eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Jo kūryba buvo publikuojama festivalių „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“ almanachuose, įvairiose rinktinėse ir antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.

Per beveik keturis kūrybos dešimtmečius Aidas Marčėnas išleido daugiau nei dvidešimt poezijos, eseistikos ir rinktinių knygų, tapusių reikšminga šiuolaikinės lietuvių literatūros dalimi, taip pat sudarė knygą poezijos rinktinę „Iš Vilniaus į Vilnių“.

Nuo 1993 metų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Savo kūryba ir literatūros kritikos darbais paliko ryškų pėdsaką šiuolaikinėje lietuvių literatūroje.

The post Mirė poetas ir eseistas Aidas Marčėnas appeared first on Kauno savaitė.

Šalies gyventojų pasiteiravus, kuriai politinei jėgai jie atiduotų savo balsą, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžioji dalis respondentų įvardijo opozicinę partiją Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Už šią partiją rinkimuose balsuotų 16,5 proc. asmenų (gegužę 15,5 proc.).

Antroje vietoje – socialdemokratai, kuriuos palaikytų 11,4 proc. (gegužę 8,9 proc.), trečias – Liberalų sąjūdis su 8,5 proc. palaikymu (gegužę 7,6 proc.).

Toliau rikiuojasi „Nemuno aušra“, už kurią balsuotų 5,7 proc. (gegužę 6,3 proc.), o penketuką užbaigia LSDP koalicijos partneriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 5,5 proc. palaikymu (gegužę 5,7 proc.).

Tuo metu neparlamentinė politinė jėga Nacionalinis susivienijimas 5 proc. kartelės rinkimuose neperkoptų – už ją balsuotų 3,8 proc. asmenų (gegužę 3,9 proc.). Panaši dalis gyventojų savo balsą atiduotų už į valdančiųjų gretas grįžusią Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Artimiausiuose Seimo rinkimuose už demokratus balsuotų 3,4 proc. asmenų (gegužę 2 proc.).

Nedidelio palaikymo – 2,2 proc. – sulauktų ir neparlamentinė Laisvės partija (gegužę 3 proc.), taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir kitos partijos, kurias rinktųsi mažiau nei 2 proc. gyventojų.

Tinkamiausių premjerų reitinge M. Sinkevičius pakilo į antrąją vietą

Didžioji dalis šalies gyventojų ir toliau patikėtų Vyriausybės vadovo postą buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei.

Pirmoje vietoje esanti politikė sulaukė 14 proc. respondentų palaikymo (gegužę 15,1 proc.). Daugiau pokyčių matyti antroje vietoje, kurioje įsitvirtino paskirtasis ministras pirmininkas M. Sinkevičius. Birželį parama jam išaugo iki 5,6 proc., kai gegužę siekė 1,9 proc.

Trečioje vietoje – liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, surinkusi 5,4 proc. balsų (gegužę 5,3 proc.), ketvirtas – „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis su 4,2 proc. palaikymu (5,3 proc.), o penkta pozicija skirta 3,6 proc. gyventojų palaikymą turinčiai europarlamentarei, buvusiai LSDP pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei (3 proc.).

Toliau rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su 3,4 proc. balsų (gegužę 3,3 proc.), europarlamentaras, LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga su 3,1 proc. parama (gegužę 3,9 proc.), TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas, kurį premjero pareigose matytų 3 proc. asmenų (gegužę 4,1 proc.), europarlamentaras, laikinasis demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius su 2,5 proc. balsų (gegužę 1,7 proc.). Dešimtuką užbaigė sostinės meras Valdas Benkunskas su 1,6 proc. parama (gegužę 1 proc.).

The post Sprendimas keisti premjerą ir valdančiosios koalicijos sudėtį kilstelėjo LSDP reitingus appeared first on Kauno savaitė.

Naujienų portalo teigimu, EŽTT konstatavo, kad terorizmu „al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.

Be to, septynių teisėjų kolegija priteisė jam 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę kreiptis į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valdžią, siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus paskirta mirties bausmė.

„15 min“ teigimu, šiuo metu jis kalinamas JAV administruojamoje Gvantanamo įlankos jūrų pajėgų bazėje Kuboje.

JAV teisėsauga įtaria, kad jis buvo prisidėjęs prie JAV ambasados Rytų Afrikoje sprogdinimo 1998 metais, karinio laivo „USS Cole“ sprogdinimo Jemeno uoste 2000 metais ir Prancūzijos tanklaivio sprogdinimo Adeno įlankoje 2002 metais. Al Nashirį JAV sulaikė 2002 metais Dubajuje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nuo 2005 metų spalio iki 2006 metų kovo jis buvo tardomas CŽV bazėje Lietuvoje.

Tai jau trečioji byla prieš Lietuvą dėl CŽV kalėjimo Strasbūro teisme.

The post Lietuva pralaimėjo dar vieną bylą dėl slapto CŽV kalėjimo appeared first on Kauno savaitė.

„Aš tiksliai nepamenu tos formuluotės, bet ten tikrai yra vieta, kur aiškiai pasakyta, kad stiprinsime izoliaciją Baltarusijai, jeigu ji toliau bendradarbiaus ar padės vykdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Apie izoliaciją yra kalbama, tik kitoje vietoje, bet tai nėra eliminuota iš Vyriausybės programos“, – antradienį Seime žurnalistams teigė M. Sinkevičius.

„(Principinė pozicija – ELTA) nesikeičia“, – pabrėžė politikas.

XXI Vyriausybės programos projektas sulaukė kritikos dėl esą švelnesnio tono Baltarusijos režimo atžvilgiu lyginant su Ingos Ruginienės ministrų kabineto programa. XX Vyriausybė Minsko režimą programoje yra įvardijusi kaip grėsmę. Tuo metu naujosios XXI Vyriausybės programos projekte nuostatos apie grėsmę iš Baltarusijos nebeliko.

Negana to, I. Ruginienės Vyriausybės programoje konstatuota, kad ir toliau bus išlaikoma Rusijos bei Baltarusijos tarptautinė izoliacija. Tuo metu M. Sinkevičiaus Vyriausybė žada tarptautinę Baltarusijos izoliaciją stiprinti tik jeigu Minskas ir toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą ar toliau vykdys hibridines atakas prieš šią šalį ar Europos Sąjungą (ES).

Seimo opozicija viliasi, kad pasikeitusi valdančiųjų retorika nėra pamatas kitų metų pavasariui, kai ES svarstys, ar pratęsti sankcijas baltarusiškoms trąšoms.

Kaip skelbta, antradienį Seimui pateiktas XXI Vyriausybės programos projektas.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino paskirtojo premjero M. Sinkevičiaus ministrų kabineto sudėtį.

G. Nausėda patvirtino į finansų ministrus pasiūlytą, iki šiol užsienio reikalų viceministru dirbantį Taurimą Valį, aplinkos ministre paskirta Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė Briuselyje Ieva Andriulaitytė, kultūros – šios ministerijos kanclerio pareigas einantis Lukas Alsys, vidaus reikalų – parlamentaras Martynas Katelynas, socialinės apsaugos ir darbo – I. Ruginienė.

Krašto apsaugos ministerijai ir toliau vadovaus Robertas Kaunas, Švietimo mokslo ir sporto ministerijai – Raminta Popovienė, Užsienio reikalų ministerijai – Kęstutis Budrys, Susisiekimo ministerijai – Juras Taminskas.

Darbą naujoje Vyriausybėje tęs ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) deleguota teisingumo ministrė Rita Tamašunienė bei „valstiečių“ deleguotas ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Energetikos, sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrais turėtų tapti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis bei Kęstutis Mažeika.

The post M. Sinkevičius: principinė pozicija dėl Baltarusijos nesikeičia appeared first on Kauno savaitė.

Už tokią pataisą balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o dar 6 Seimo nariai susilaikė.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas pristatydamas projektą pabrėžė, jog NATO branduolinis atgrasymas vienas iš esminių Aljanso gynybos dalių, leidžia sumažinti plataus masto agresijos rizikas.

„Ši atgrasymo sistema kaip kolektyvinės gynybos dalis veikia jau daugelį dešimtmečių ir yra vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių plataus masto agresijos prieš Aljansą riziką“, – sakė J. Olekas.

„Atsižvelgiant į tai, kad NATO branduolinis skydas yra vienas iš esminių Aljanso atgrasymo pagrindų – konstitucinio lygmens draudimas, neleidžiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje būti branduoliniams ginklams kilus agresijos grėsmei, agresijos atveju ar kolektyvinės gynybos atveju, neatitinka pasikeitusios saugumo aplinkos ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų“, – tvirtino Seimo pirmininkas.

Kaip skelbta, antradienį Seimui pateiktas siūlymas iš Konstitucijos išbraukti 137-ąjį straipsnį, tokiu būdu sudarant galimybes prireikus Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.

Tai taip pat reiškia, jog Lietuvoje dabar branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.

Taigi, siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, t. y., įskaitant ir branduolinį ginklą.

Be to, Konstitucijos keitimo iniciatorių teigimu, nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų dislokuoti branduolinius ginklus savo teritorijose. Tuo metu absoliuti NATO valstybių dauguma neturi įstatymo lygmens draudimų, jų neturi ir regiono valstybės – Latvija, Estija ir Lenkija, o birželį atitinkamus įstatymus pakeitė ir Suomija.

Kaip skelbė ELTA, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Seimo frakcijomis aptarė Konstitucijos keitimą dėl branduolinio ginklo buvimo šalyje.

Politinių jėgų atstovai teigė, jog visų nuomonės sutampa – šalis turi būti apsaugota kuo operatyviau ir iniciatyva būtų palaikoma. Tiesa, išsiskyrė pozicijos, kieno prerogatyva turėtų būti keičiama Konstitucija – politiniu Seimo sprendimu ar referendumu.

Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, Seime reikia 94 parlamentarų balsų.

Seimo pirmininkas J. Olekas teigė, kad galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos.

Kaip skelbta, Lietuvoje ši iniciatyva bręsta Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse.

„Financial Times“ skelbė, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos. Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.

The post Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos nuostatos išbraukimui dėl branduolinio ginklo appeared first on Kauno savaitė.

„Gyvenimas taip susiklostė, kad 15 metų vadovavau Panevėžio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui“, – prisistatydamas savo ryšį su sveikatos sektoriumi pasakojo A. Busila.

Už šią kandidatūrą balsavo 6 komiteto nariai, susilaikė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Iki šiol šiam komitetui vadovavo iš koalicijos pašalintų „aušriečių“ deleguota Lina Šukytė-Korsakė. A. Busila ėjo jos pavaduotojo pareigas.

Savo ruožtu socialdemokratas teikė L. Šukytės-Korsakės kandidatūrą į jo pavaduotojas. Tokiam siūlymui pritarta bendru sutarimu.

Pagal naująją koalicijos sutartį Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovai ir toliau vadovaus Ateities, Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų, Europos reikalų, Kultūros; Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo, Užsienio reikalų, Žmogaus teisių, Teisės ir teisėtvarkos komitetams. Socialdemokratų atstovas taip pat vadovaus parlamento Sveikatos reikalų komitetui.

Į koaliciją pakviestiems demokratams atiteks trijų kol kas „aušriečių“ vadovaujamų Seimo komitetų – Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ir darnios plėtros bei Socialinių reikalų ir darbo – pirmininkų postai.

Pagal koalicijos sutartį, parlamento Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai toliau vadovaus Seimo Kaimo reikalų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams.

Valdančiąją koaliciją sudaro Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.

The post Seimo Sveikatos reikalų komitetui vadovaus socialdemokratas A. Busila appeared first on Kauno savaitė.